Ūkininkai praėjusių metų nepeikia

Prasidėjus 2016-iesiems, kelių Šilutės rajono ūkininkų pasiteiravome, kokie jiems buvo 2015 metai.

Pirmasis Pamario krašte pernai pradėjęs auginti kanapes Algimantas Leščinskas šiemet ir vėl jų sės.

Pirmasis Pamario krašte pernai pradėjęs auginti kanapes Algimantas Leščinskas šiemet ir vėl jų sės.

Šiemet vėl sės kanapių
Užliekniuose ūkininkaujantis Algimantas Leščinskas pirmasis Šilutės rajone pernai pabandė pramoniniu būdu auginti kanapes. Jomis užsėjo 100 ha iš 500 dirbamos žemės. Lietuvoje auginamos dviejų rūšių techninės kanapės – aliejinės ir pluoštinės. Pluoštinės užauga iki kelių metrų aukščio, tačiau kol kas nėra kam parduoti kanapių pluošto.
Algimanto Leščinsko auginamos kanapės skirtos aliejaus gamybai, augalai gerokai žemesni – tik apie metro aukščio. Nukūlęs laukus, kanapių biomasę jis paliko lauke dirvai tręšti, nes augdamos jos sukaupia nemažai naudingų medžiagų, kurios vėl sugrįš į dirvą.
Kadangi legaliai auginti technines kanapes Lietuvoje leista neseniai, pasėliai atidžiai tikrinami. Pasak A. Leščinsko, savo kanapes jis nukūlė rugsėjo mėnesį, o Valstybinės augalininkystės tarnybos tyrimų rezultatų sulaukė tik lapkritį.
Kalbėdamas apie bandymą auginti kanapes, ūkininkas rezultatais nesiskundė. Anot jo, – ne stebuklas, bet pelno gauti pavyko. Derlių pardavė pagal išankstinę sutartį. „Svarbiausia, kad šio bandymo metu pavyko įgyti žinių ir patirties“, – kalbėjo A. Leščinskas. Jis jau apsisprendė sėti kanapių ir šiemet. Dar nežinia kiek, bet ne mažiau kaip pernai.
Sėjama gegužės pabaigoje, todėl pamąstymui laiko dar yra pakankamai.

Arūnas, Žilvinas ir Danutė Venckai tikisi, kad 2016-ieji bus geresni.

Arūnas, Žilvinas ir Danutė Venckai tikisi, kad 2016-ieji bus geresni.

Pieno kainos nepasmaugė
Pernykščio Šilutės rajono savivaldybės konkurso „Metų ūkis“ trečiosios vietos laimėtojai Danutė ir Linas Venckai iš Pašyšių laiko 52 galvijus, iš jų 34 melžiamos karvės. Prieš 15 metų šeima iš daugiabučio persikėlė į nuosavą namą.
Dalyvavo ūkio modernizavimo programoje, įsigijo technikos. Dabar ir talkininkas ūgtelėjo – dvylikametis sūnus Žilvinas jau padeda daug darbų nudirbti ir kol kas planuoja likti ūkininkauti. Pamelžti karves padeda samdoma melžėja.
Šešti metai primelžtą pieną ūkininkai tiekia AB „Žemaitijos pienui“. Gauna po 16,5 cento už kilogramą.
„Praėję metai buvo panašūs į ankstesnius. Nieko įspūdingo neįvyko. Lyginant su 2014 metais, didesnių nuostolių nepatyrėme, pieno pirkimo kainos nesikeitė. Gal šiemet padidės…“ – viliasi Danutė Venckienė.

Ūkininkas Kęstutis Andrijauskas patenkintas pernykščiu derliumi tikisi, kad žiemkenčiai sėkmingai peržiemos.

Ūkininkas Kęstutis Andrijauskas patenkintas pernykščiu derliumi tikisi, kad žiemkenčiai sėkmingai peržiemos.

Tikisi gero žiemkenčių derliaus
Kęstutis Andrijauskas turi mišrų ūkį, tačiau labiau verčiasi augalininkyste. Jo ūkis yra Gardamo seniūnijoje, dirba apie 60 ha žemės. Rudenį nuėmė kviečių ir kvietrugių derlių ir pasėjo žieminių kviečių ir rapsų. Ūkininkas sakė, kad praėję 2015 metai nebuvo blogi. Jeigu ne užsitęsusi sausra, užderėjęs neprastas derlius būtų subrendęs dar didesnis. Tereikėjo truputį daugiau lietaus. „Supirkimo kainomis skųstis negaliu. Mes, kurie buvome sudarę išankstines sutartis, tikrai nepralošėme. Prasčiau pasisekė tiems, kurie išankstinių sutarčių neturėjo. Paaiškėjus, kad derlius bus neblogas, grūdų supirkimo kainos pradėjo mažėti. Nukentėjo ir tie, kurie neįstengė įvykdyti išankstinių sutarčių sąlygų“, – pasakojo K. Andrijauskas.
Šiuo metu jį džiugina žiemkenčių pasėliai. Anot K. Andrijausko, tai, kas dabar vyksta gamtoje, žiemkenčiams labai gerai. Jeigu dar iškris bent 5 cm sniego, bus visai puiku, – kaip patalu augalus užklos.
„Šiltas ruduo ir žiemos pradžia pakenkė tiems, kurie žieminius javus pasėjo anksti. O mes jau taikomės prie klimato pasikeitimo. Pradėjome vėliau sėti, parinkome tam tinkamesnes veisles“, – apie šylančio klimato anomalijas kalbėjo K. Andrijauskas.

Užrašė Vaidotas Vilkas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Skvernelis pasiūlė, Balčytis jau pasirinko, Vytautas Laurinaitis svarsto

Išsiskyrus buvusio premjero nepartinio Sauliaus Skvernelio ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai vadovaujančio Ramūno Karbauskio keliams, keliolikai Seimo narių susibūrus į frakciją „Vardan Lietuvos“, netrukus pasklido dar viena naujiena. S. Skvernelis ir jo bendraminčiai šioje frakcijoje kuria Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ ir kviečia jungtis visus norinčius. Apie tai jau rašėme. Šilutės krašte tiesiogiai į Seimą išrinktas Zigmantas Balčytis jau pasirinko: Seime perėjo į frakciją „Vardan Lietuvos“, padidinęs jos narių skaičių iki 14, nuskriaudęs Lietuvos regionų frakciją, kuri Seime beturės 8 narius.

Taip pat skaitykite