Ūkininkai, kuriems rūpi aplinkosauga, gali lengviau atsikvėpti – paramos sąlygos jiems tapo parankesnės

Neatitikimai  – minimalūs, bet sankcijos – taikomos. Kai kurie ūkininkai, dalį ariamosios žemės skyrę  aplinkosaugai – tie, kurie dalyvauja ekologinėse sistemose, dėl tam tikrų menkų neatitikimų šiemet pavasarį sulaukė nemalonių staigmenų – atsirado grėsmė, kad praras dalį išmokų. Tokia situacija susiklostė dėl to, kad administravimo metu dalis deklaruotų plotų buvo pripažinti netinkamais, todėl jų kiekis sumažėjo ir nebesiekė 5 proc.

Dabar gi situacija keičiama. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasirašė įsakymą, kuriame numatė teisingesnes paramos skyrimo sąlygas tiems, kurie dalį žemės paskyrė negamybiniams plotams.

Dalis žemės – pievoms

Vido Valančiaus augalininkystės ūkis – specifinis. Joniškio rajone, Gataučių seniūnijoje esančioje  žemėje jis augina  pašarinius augalus – kukurūzus ir liucerną, kuriuos eksportuoja į arabų šalis.

Tuo tarpu Vilniaus rajone ūkis augina grūdines kultūras – grikius, avižas ir kitas, o šiemet dalį žemės pirmą kartą apsėjo daugiamečiais žoliniais augalais. Iš viso ūkis deklaruoja 207 hektarus žemės, iš kurių dešimtadalį  – apie 20 hektarų – šiemet skyrė negamybinei veiklai.

„Vilniaus rajone viduryje dirbamos žemės laukų bei jų pakraščiuose yra krūmų bei nedidelių  miškelių, iš viso – apie 3 hektarus. Galėtume juos visus išrauti, bet kol kas jų nejudiname – pernai deklaravome tai kaip kraštovaizdžio elementus.  Ten pat, Vilniaus rajone, yra tokių mūsų žemės plotų, kur nėra drenažo sistemų. Ten priauga asiūklių, kurie užgožia kitus augalus, ir neįmanoma gauti gero derliaus. Yra ir tokių vietų,  pavyzdžiui, pamiškėse, kurių nepasiekia saulė ir kurios ypač patinka miško gyvūnams. Dirva ten – nederlinga, jeigu trūksta drėgmės, ten kultūriniai augalai apskritai neužauga. Tas žemės juostas nutarėme skirti negamybinei veiklai „Daugiamečių žolių juostos“, ir šiemet jas apsėjome daugiamečiais žoliniais augalais. Jie mažiau jautrūs nepalankioms gamtos sąlygoms nei kultūriniai augalai ir smarkiai pagerina dirvožemio kokybę.Taigi šiemet pirmą kartą deklaravome 20 hektarų negamybinių plotų pagal kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklą „Daugiamečių žolių juostos“, o išmokos už juos, ko gero, pasieks arba metų pabaigoje, arba kitąmet“, – sakė V.Valančius.

Prarado išmokas

„Skaudu, nes susidarė protu nesuvokiama situacija,  – patikino Rokiškio rajone, Strepeikių kaime ekologinį pieno ūkį turinti ir jau  20 metų ūkininkaujanti Dalia Lūžienė-Malijonienė. – Pernai, deklaruodama pasėlius, dalį žemės deklaravau kaip kraštovaizdžio elementus. Tai – palaukės, kuriose yra ir medžių, ir krūmų. „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“ – nauja veikla, ir mes, ūkininkai, apskritai pirmą kartą pasėlių deklaravimo metu žemėlapyje turėjome pažymėti tokius plotus.   Deklaruojant sistema nerodė kokių nors neatitikimų. Bet,  pasibaigus deklaracijų pateikimo laikui, paaiškėjo, kad esą padarėme kažkokių klaidų. Tai man brangiai kainavo. Negavau išmokų nei pagal kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklą „Augalų kaita“, nei už veiklą „Tarpiniai pasėliai“, taigi praradau maždaug 4-5 tūkst. eurų. Skaudu, o juk ne man vienai tai nutiko – daug ūkininkų, deklaravę kraštovaizdžio elementus, dėl atsiradusių neatitikimų prarado išmokas būtent pagal šias dvi minėtas veiklas.“ Ekologinis D.Lūžienės-Malijonienės pieno ūkis valdo  150 hektarų žemės. Visa tai, kas joje užauginama,  sunaudojama gyvulių pašarams.

Pasirašė įsakymą

Žemės ūkio ministerija atsižvelgė į tai, kad 2023-iei buvo pirmieji Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano įgyvendinimo metai, kai ūkininkai dalyvavo ekologinėse sistemose. Ji nustatė palankesnes paramos skyrimo sąlygas tiems, kurie dalį savo ariamosios žemės skyrė negamybiniams plotams.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas birželio 17-ąją  pasirašė įsakymą, kuriuo siekiama  didesnio teisingumo ūkininkams, 2023-aisiais dalyvavusiems kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklose ir dalį savo ariamosios žemės skyrusiems negamybiniams plotams.

„Tai, kad jie dėl minimalių neatitikimų deklaruojant šiuos plotus prarado visas gamybinių ekologinių sistemų išmokas, buvo neproporcinga“, – sakė ministras K.Navickas.

Įsakyme nustatytos teisingesnės paramos skyrimo sąlygos. Numatoma mokėti dalį kompensacinių išmokų už gamybines veiklas tiems, kurie paraiškos pateikimo metu negamybinėms veikloms skyrė ne mažiau kaip 5 proc. savo deklaruotos ariamosios žemės, tačiau po paraiškos administravimo arba patikros vietoje buvo nustatyta, kad negamybinių veiklų plotas sumažėjo, pavyzdžiui, anksčiau juos nušienavus, ar parinkus kraštovaizdžio elementą didesniame masyve, ar per toli nuo ariamos žemės. Šie ūkininkai pagal paramos skyrimo reikalavimus nebegalėjo pretenduoti į paramą už gamybines veiklas.

Dabar parama už gamybines veiklas bus sumažinama atsižvelgiant į  tai, kokį negamybinį plotą pavyko deklaruoti, tiems, kuriems užskaityta 4,5-5 proc. negamybinio ploto, išmoka bus mažinama 10 proc., 2,5-4,5 proc – mažinama 30 proc. ir tiems, kurie surinko nuo 1 iki 2,5 proc., parama už gamybines veiklas mažinama 50 proc.

Šis įsakymas buvo parengtas atsižvelgiant ir į tai, kad 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024/1468 panaikinama pareiga pagal  8-ąjį geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (8 GAAB) standartą dalį ariamosios žemės skirti negamybiniams plotams.

Paskelbė Žemės ūkio min.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vairavimas spūstyse: kaip elgtis, kad susierzinimas ir vėlavimas netaptų kelionės palydovais

Vasaros kelionės, aktyvių atostogų planai ir didelės apimties Lietuvos kelių bei jų infrastruktūros atnaujinimo darbai lemia intensyvų eismą ir spūstis mūsų šalies tarpmiestiniuose keliuose. Ruošiantis vasaros išvykoms, specialistai pataria keliones planuoti iš anksto ir pabrėžia, kad vairavimo saugumas yra prioritetas, ypač susidarius eismo spūstims. Ekspertai dalinasi patarimais, kaip valdyti stresą prie vairo ir „išgyventi“ spūstis mūsų šalies tarpmiestiniuose keliuose. „Eismo spūstys – nors ir nemalonus, bet dažnu atveju neišvengiamas reiškinys, ypač tuomet, kai gerinama kelių būklė ir jų infrastruktūra. Suprasdami,

Orai savaitgalį: bus karšta, lis, griaudės perkūnija, galimas škvalas

Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie artėjančio savaitgalio orus. Liepos 13 d., šeštadienį, naktį lietaus tikimybė nedidelė, dieną daug kur numatomi trumpi lietūs su perkūnija. Dieną vietomis lis smarkiai, bus škvalas 15-20 m/s, kai kur iki 25 m/s, kruša. Vėjas naktį besikeičiančios krypties, 4-9 m/s, dieną daugiausia pietų, 7-12 m/s. Temperatūra naktį bus 15-20, dieną – 28-33, vakariniuose rajonuose vietomis – 24-27 laipsniai šilumos. Liepos 14 d., sekmadienį, vietomis numatomas trumpas lietus, perkūnija. Vėjas besikeičiančios krypties, 5-10 m/s, per perkūniją kai kur

Liepą aplinkosaugininkų dėmesys žvejojantiems iš valčių

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai šių metų liepos 15-21 dienomis tikrins, kaip žvejai mėgėjai laikosi Žvejybos taisyklių žvejodami vandens telkiniuose iš valčių. Taip pat bus tikrinama, kaip asmenys laikosi aplinkosaugos sąlygų vandens telkiniuose plaukiodami vandens transporto priemonėmis. Reidai bus organizuojami visoje Lietuvoje. Atkreipiame dėmesį, kad žvejojant iš vandens transporto priemonės, vienas žvejys vienu metu gali naudoti ne daugiau kaip dvi meškeres, išskyrus atvejus, kai žvejojama su inkaru ar kitomis priemonėmis sustabdytos vandens transporto priemonės. Vienu metu žvejas gali naudoti ne daugiau nei šešis

Siekiama apsaugoti vartotojų interesus: medaus mėgėjai žinos, kokį medų perka, džemuose – mažiau cukraus

Žemės ūkio ministerija parengė ir teikia derinti žemės ūkio ministro įsakymo projektus, kuriais perkeliamos privalomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, dar vadinamos Pusryčių direktyva, nuostatos. Pakeitimais siekiama apsaugoti vartotojų interesus, ūkio subjektams sudaryti galimybes gaminti platesnį produktų asortimentą bei taikyti naujus technologinius procesus, sumažinti medaus klastojimą ir užtikrinti didesnį rinkos skaidrumą. Atsižvelgiant į priimtą direktyvą, keičiamas Medaus techninis reglamentas, kuriuo koreguojamos medaus kilmės šalies ženklinimo nuostatos. Etiketėje, pagrindiniame regėjimo lauke, mažėjančia tvarka turės būti nurodytos medaus kilmės šalys, kartu nurodant

Taip pat skaitykite