Ūkininkai domėjosi nauja technika ir kalbėjosi apie savo bėdas

Vieno iš aktyviausių Šilutės ūkininko Algimanto Kliučinsko pievose, Užlieknių kaime, buvo surengta lauko diena, skirta šienapjūtės aktualijoms aptarti. Ūkininkai turėjo galimybę susipažinti su modernia „John Deere“ ir „Kuhn“ technika, pailsėti, pabendrauti, aptarti savo savo rūpesčius.

Nuotraukoje (iš karės): lauko dienos organizatorius Algimantas Kliučinskas, Lietuvos Ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.

Algimantas Kliučinskas, surengęs mūsų žemdirbiams jau ne vieną lauko dieną, neatsisakė priimti svečių ir šį kartą. Nors kiekvieną kartą jis sako, kad ši lauko diena bus paskutinė, bet svetingumas nugali ir lauko dienos jo ūkyje vyksta vėl ir vėl. Šios dienos labai reikalingos, nes žemdirbiai turi ne tiek daug progų susitikti ir pabendrauti, pasidalinti džiaugsmais ir rūpesčiais, o tuo pačiu pamatyti ir sužinoti ką nors nauja.
Savo apsilankymu ūkininką pagerbė meras Vytautas Laurinaitis ir jo pavaduotojas Virgilijus Pozingis. Atvyko Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas ir šios sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas, Kaimo reikalų skyriaus atstovai.
Nors renginio pradžioje Jonas Talmantas per mikrofoną pasidžiaugė geru oru, su šienapjūtės pradžia pasveikino ūkininkus, linkėdamas gero derliaus, tačiau bendraudamas su jais vėliau optimizmu nespindėjo. Jis puikiai žino apie mūsų ūkininkų bėdą dėl išmokų sumažėjimo panaikinus nepalankios ūkininkauti vietovės statusą ir sakė, kad taip atsitiko todėl, kad Žemės ūkio ministerija tokioms išmokoms neranda pinigų. Tačiau, anot jo, 16 milijonų dviem šiltnamių ūkiams paremti suranda, o už tokią sumą būtų galima paremti kokius 400 jaunųjų ūkininkų…

Pageidaujantieji ir patys galėjo išbandyti siūlomą prekę.

Pasak J. Talmanto, šiuo metu ministerijoje dirbanti prasčiausia komanda, kokia tik kada nors yra buvusi. Žemės ūkio specialistų ten belikę mažai, o pati ministrė Virginija Baltraitienė – ekonomistė. „Mūsų kalbų niekas nesiklauso ir negirdi. Seniai sakiau, kad jeigu ministerija įgyvendintų bent pusę to, ką mes sakome, būtų ir ūkininkams, ir Lietuvai gerokai geriau. Šiuo metu tikrai nieko gero nesitikiu“, – kalbėjo J. Talmantas.
Garsių gamintojų firmų „John Deere“ ir „Kuhn“ techniką su savo pagalbininkais pristatė UAB „Dojus agro“ žemės ūkio technikos pardavimų padalinio vadovas Paulius Arūnas. Šįkart jis žemdirbius supažindino su šienavimo ir pašarų ruošimo technika. Ūkininkai galėjo apžiūrėti įvairius mechanizmus – nuo žolės pjovimo iki suvyniojimo į ritinius ir jų išgabenimo iš laukų. Iš pradžių konsultantai pasakojo apie modernius žemės ūkio padargus ir atsakinėjo į klausimus, o paskui parodė, kaip jie dirba laukuose. Pageidaujantiems davė patiems išbandyti.
Pasak P. Arūno, jų parduodama technika patraukli ūkininkams dėl savo unikalių technologijų, gausios įrangos ir patikimumo. Jis aiškino, kad „John Deere“ ir „Kuhn“ garsėja patikimumu, tereikia mažai remonto, o jeigu jo ir prireikia, Lietuvoje veikia serviso paslaugų tinklas, todėl pagalbos ilgai laukti netenka. Dirbama taip, kad ūkininkas galėtų ne tik našiai panaudoti turimą įrangą, bet ir sumanęs ją atnaujinti, senąją galėtų sėkmingai parduoti kitiems. Ši technika mūsų ūkininkams jau gerai pažįstama ir populiari, todėl stengiamasi pristatyti naujausius ir labiausiai pasiteisinusius sprendimus.

Į šienapjūtei skirtą lauko dieną susirinkę ūkininkai domėjosi naujausiais padargais ir dalinosi panašių gaminių eksploatavimo patirtimi.

Paklausus, ar neturėjo įtakos prekybai žemės ūkio technika Rusijos sankcijos ir sumažintos pieno pirkimo kainos, P. Arūnas sakė, kad iš pradžių tai labai pasijuto ir prekyba sulėtėjo, bet pamažu vėl viskas grįžta į savo vėžes. Naują techniką perką ūkininkai, kurie dalyvauja įvairiose žemės ūkio rėmimo programose.
Tai, kad šiuolaikiški traktoriai ir prikabinami padargai ūkininkams nebėra naujiena, galima buvo suprasti iš jų kalbų. Apžiūrinėdami tai, kas siūloma, jie pasakojo vienas kitam apie eksploatacines savybes, patirtus gedimus ir kaip juos pavyko pašalinti, kalbėjosi apie atsarginių detalių kainas. Lauko dienos šeimininkas A. Kliučinskas, rado laiko pabendrauti su svečiais ir pasirūpinti kepsniais, kuriais jis neretai pavaišina lauko dienų dalyvius. Svetingam šeimininkui talkino šeimos nariai ir būrelis pagalbininkų. Paklaustas, ką jis pats mano apie siūlomą įsigyti techniką, A. Kličinskas pasigedo didesnės bankų paramos, nes dabar pusę kainos tenka sumokėti iškarto, o tokių lėšų ūkininkui nelengva surasti.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prieš 93 metus – Didysis potvynis Kaune ir Vilniuje

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nuolat skelbia ne tik orų prognozes, apžvalgas, bet ir primena įdomių istorijų. Šilutės krašte potvynis – nebe naujiena, bet prieš 93 metus vanduo sėmė ir Kauną, Vilnių. Meteo.lt primena, kad prieš 93 metus, 1931 m. balandžio viduryje, Kaune, kaip ir Vilniuje, vyko didelis potvynis.  Nors jį prognozavo VDU profesorius hidrologas Steponas Kolupaila, tačiau potvyniui nebuvo pasiruošta. Potvynis prasidėjo dar 1931 m. balandžio 13 d. vakarą, ledams pajudėjus, vanduo ėmė kilti, o labiausiai jis kilo balandžio 14-osios naktį.

Nauja virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“

LIMIS svetainėje paskelbta LEM virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“. Lietuvos etnografijos muziejaus religinių knygų rinkinyje saugomos lietuvininkų, evangelikų liuteronų religinės knygos, atspausdintos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuvių kalba, gotišku šriftu įvairiose Mažosios Lietuvos ir kitose Vokietijos imperijos spaustuvėse. Tai – Biblijos, giesmynai, Mišių knygos, maldaknygės. Muziejininkai šias knygas įgijo iš vietinių gyventojų Šilutės, Klaipėdos rajonų apylinkėse, taip pat pirko iš kolekcionierių. Lietuvininkų religinių knygų rinkinys Lietuvos etnografijos muziejuje atskleidžia, kad Mažojoje Lietuvoje labiausiai paplito surinkimų

Kovas pasaulyje ir Europoje – šiltesnis nei įprasta

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba apžvelgia kovo mėnesio orus pasaulyje ir Europoje. 2024 m. kovo mėn. vidutinė oro temperatūra (14,14 °C) pasaulyje buvo 0,73 laipsnio aukštesnė už 1991-2020 m. vidurkį (arba net 1,68 laipsnio aukštesnė nei priešindustriniu laikotarpiu). Kovas buvo pats šilčiausias per visą tokių stebėjimų istoriją (tai jau dešimtas toks mėnuo iš eilės). Iki 2024 metų šilčiausiu laikytas 2016 m. kovas (+0,63° anomalija). Didele dalimi šilumos rekordą nulėmė anomaliai šilta tropinio Atlanto vandenyno dalis bei El Niño reiškinys Ramiajame vandenyne, tačiau

Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę

Meteo.lt skelbia praėjusio sekmadienio-pirmadienio, balandžio 14-15 d., maksimalaus vėjo greičio per sekundę duomenis, kurie buvo užfiksuoti dešimties metrų aukštyje. Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę. Nuo sekmadienio dienos iki pirmadienio ryto stipriausi vėjo gūsiai buvo registruoti: Klaipėdos uoste – iki 23 m/s; Šilutėje – iki 23 m/s; Šventojoje, Ventės rage ir Laukuvoje – iki 22 m/s; Klaipėdos meteorologijos stotyje (24 m aukštyje) – iki 22 m/s. Primename vėjo apibrėžimus: pavojingas vėjas ≥15 m/s (≥54 km/h); stichinis vėjas ≥28

Taip pat skaitykite