UAB „Stamela“ renkasi medį

Šilutėje gyvuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Stamela“ savo gaminius – medinius langus ir duris – šį rudenį pirmą kartą pristatė tarptautinėje parodoje Latvijoje. Debiutas buvo sėkmingas. Gaminiais susidomėjo įmonės iš Latvijos, Švedijos, Rusijos, Baltarusijos, Estijos, Lenkijos. Vyksta derybos dėl bendradarbiavimo.

Plečiant medinių langų ir durų gamybos apimtis teko statyti naują šiuolaikine įranga aprūpintą cechą.

Iš pat pradžių savo gaminius pradėjusi gaminti iš medienos, „Stamela“ nuspėjo rinkos poreikius. Apie tai, kaip ir iš ko gaminami mediniai langai, apie jų privalumus ir trūkumus papasakojo įmonės direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Vitonis ir vyriausiasis technologas Romas Macijauskas.
Pasak Kęstučio Vitonio, poreikį pradėti gamintis langus padiktavo pats gyvenimas. Savo veiklą pradėjusi kaip statybinė įmonė, UAB „Stamela“ savo statomiems objektams pradėjo gaminti langus ir duris. Tada prieinamiausia ir geriausiai meistrams pažįstama medžiaga buvo mediena. Vėliau atsirado stiklo paketai. Buvo nupirktas vienas geros kokybės medinis langas, jį išardė ir suprato, kad ir patys pajėgtų sumeistrauti tokį langą. Gamybos apimtys pamažu augo, laikui bėgant langų ir durų gamybai teko pastatyti ir atskirą cechą, įsigyti šiuolaikinės įrangos.

Apie „Stamelos“ gaminamus langus pasakojo įmonės direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Vitonis ir vyriausiasis technologas Romas Macijauskas.

Bendrovė gamina tik medines langų konstrukcijas, o stiklo paketai ir kitos langui reikalingos medžiagos užsakomos iš patikimų gamintojų. Langų ir durų gamybai naudojama ekologiška mediena iš atsinaujinančių miškų bei turinti Tarptautinį miškų tvarkymo sertifikatą FSC. Dažniausiai naudojama pušies mediena, tačiau kartais ir brangesnė – ąžuolo ar raudonmedžio. Mažiau bijantis drėgmės ir nesideformuojantis raudonmedis labiau tinka langų gamybai, tačiau už geresnę kokybę tenka mokėti brangiau. Perkami standartiniai gatavi medienos tašai, iš kurių gaminami langai. Per metus durų ir langų gamybai sunaudojama apie 200 kubinių metrų tašų ir 400 kubinių metrų pjautinės medienos.
Vyriausiasis technologas Romas Macijauskas pasakojo, kad kol bus pagamintas langas, reikia atlikti nemažai technologinių ir kokybės kontrolės procesų. Būsimo lango detalės iš pradžių frezuojamos, po to milimetro dalių tikslumu kalibruojamos. Surinkus rėmą, padaromos technologinės išpjovos spynoms, vyriams, šalinami medienos defektai. Rėmas impregnuojamas specialiame skystyje, po to vėl šalinami išryškėję smulkūs defektai. Tik dar kartą nušlifavus, nugruntavus ir nudažius, įstatomos spynos bei kita furnitūra, tarpinės ir įklijuojamas pats pagrindinis elementas – stiklo paketas. Kokį stiklo paketą montuoti, gali pasirinkti pats užsakovas, tačiau gerų patarimų jis gaus ir įmonėje, nes dažnai būsimas langas užsakomas pasiklausius ne visai teisingų patarimų. Anot K. Vitonio, kainos ir kokybės atžvilgiu optimaliausias yra dviejų kamerų stiklo paketas su dviem selektyviniais stiklais. Šie stiklai pasižymi tuo, kad jie padengti specialia permatoma metalo danga, kuri sumažina šilumos nuostolius žiemą ir patalpų perkaitimą vasarą.
Paklausti, kokie yra medinių langų privalumai ir trūkumai, vyrai sakė, kad pagrindiniai trūkumai esą du: didesnė nei plastikinių langų kaina ir tai, kad šiems langams reikia daugiau priežiūros – kas 5-7 metus perdažyti. Kitą vertus, skirtingai nuo plastikinių langų, medinius langus galima restauruoti ir perdažyti kita spalva. Netikėtą, bet svarbų medinių langų privalumą paminėjo R. Macijauskas. Pasirodo, medinių langų dėl jų tvirtumo labai nemėgsta per langus į patalpas besibraunantys vagys. Na, o svarbiausias medinio lango privalumas, jo ekologiškumas, nes tokį langą gaminant naudojamas medis ir specialūs vandens pagrindu sukurti dažai.
Mediniai langai gerai sulaiko šilumą, o langų rėmą malonu liesti net tada, kai lauke temperatūra yra žemiau nulio.
Geros medinių langų izoliacinės savybės pateisina šių gaminių naudojimą, ypač kai nuolatos vis didėja šiluminės energijos kaina. Lyginant su aliuminio ar plastikiniais langais, medinių langų šiluminė varža didesnė, medis neleidžia susidaryti šalčio slenksčiams rėmuose, taip pat kondensuotis vandeniui. Būdamas natūrali žaliava, medis tam tikra apimtimi keičiasi vandens garais su oru, mediniai langai savotiškai „kvėpuoja“. Šis procesas padeda palaikyti kambariuose drėgmės balansą. Iš visų medžiagų, naudojamų langams gaminti, medis turi mažiausią šiluminio plėtimosi koeficientą, todėl mažiau deformuojasi.
Šilutėje galima pamatyti nemažai UAB „Stamela“ pagamintų medinių langų. Jų sumontuota tiek individualiuose namuose, tiek geležinkelio stotyje, dar keliose mokyklose. Mediniai langai labai dažnai naudojami renovuojant kultūros paveldo objektus, nes ten tokie langai geriausiai tinka dėl naudojamų tradicinių medžiagų, plačios spalvinės apdailos gamos ir puošybos elementų.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite