Tyrimas parodė, kokių prekių ir paslaugų kainų kilimo Lietuvos vartotojai baiminasi labiausiai

Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos narė.

2024 metai prasidėjo kainų augimu – sausį brango maisto produktai, metų pradžioje įsigaliojus naujiems produktų akcizams, padidėjo degalų, alkoholio, tabako gaminių kainos, kilo ir valstybės reguliuojama elektros kainos dalis. Nors šiais metais ekonomistai prognozuoja bendrą ekonominį augimą, „Citadele“ banko inicijuota apklausa rodo, kad lietuviai baiminasi dėl toliau augsiančių kainų – didžiausią nerimą kelia maistas ir elektra.

Daugiau nei pusę gyventojų neramina maisto kainos

Apklausos duomenimis, visų Baltijos šalių vartotojai labiausiai sunerimę dėl maisto produktų kainų kilimo. Susirūpinimą jų augimu nurodė 66 proc. apklaustų lietuvių. Panaši tendencija matoma ir kitose Baltijos šalyse – Latvijoje 64 proc., o Estijoje – net 76 proc. respondentų.

„Natūralu, jog kylant paslaugų kainoms žmonės nerimauja dėl didėjančių išlaidų maistui. Tai yra viena svarbiausių kiekvieno namų ūkio biudžeto dedamųjų, tad kylant būtinų prekių kainoms didėja ir finansinė įtampa – žmonės gali būti priversti teikti pirmenybę įperkamiems, o ne kokybiškiems produktams“, – teigia Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos narė, atsakinga už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę.

Labiau dėl kylančių maisto kainų nerimauja jaunesnio amžiaus žmonės (18-29 ir 30-39 m. amžiaus grupės) bei žmonės, gyvenantys bent trijų asmenų namų ūkiuose. R. Ežerskienės teigimu, šios apklaustųjų kategorijos jautresnės kainų augimui gali būti dėl dar neįgyto tvirto finansinio pagrindo.

„Vieni dar tik pradeda kopti karjeros laiptais, gauna mažesnį darbo užmokestį. Kiti pradeda kurti šeimas – atsiranda atsakomybė išlaikyti vaikus, pirmasis būstas, kiti finansiniai įsipareigojimai. Bet kokie kainų svyravimai dar labiau paliečia asmeninį biudžetą. Todėl visada rekomenduojama kaupti finansinio saugumo pagalvę, kurią sudarytų bent trijų mėnesių būtinosios išlaidos. Kainų kilimo atvejais ši pagalvė leistų lengviau tvarkytis su nenumatytomis situacijomis“, – pataria banko atstovė.

Apklausos respondentai taip pat išskyrė tris juos labiausiai dėl kainų neraminančias maisto kategorijas: du trečdaliai (67 proc.) apklaustų lietuvių labiausiai jaudinasi dėl kylančių mėsos ir žuvies kainų. Šiek tiek mažiau nei pusę (47 proc. ir 45 proc.) respondentų neramina atitinkamai šviežių daržovių ir vaisių bei pieno produktų kainų kilimas.

Susirūpinimą kelia ir energijos kainos

Nors pernai vidutinė elektros kaina Lietuvos kainų zonoje, Energetikos ministerijos duomenimis, sumažėjo daugiau nei dvigubai, kone pusė (48 proc.) apklaustųjų nurodė, kad yra sunerimę dėl didėjančių elektros kainų. Trečioje vietoje liko brangstantys degalai – jų kainų kilimo baiminasi 44 proc. apklausos dalyvių. Dar trečdalis respondentų (32 proc.), kaip faktorių verčiantį sunerimti, įvardijo šildymo ir būsto valdymo išlaidas.

„Dėl dažnos degalų, elektros ar dujų kainų kaitos, visuomenėje ilgą laiką pastebime sąlyginai didelį susirūpinimą dėl energijos kainų nepastovumo. Didesnę įtaką asmeniniams finansams šios išlaidos dažniausiai daro žiemą, tad siekiant išvengti finansinės įtampos, visada rekomenduojama savo biudžetą planuoti, atsižvelgiant į artėjantį sezoną“, – komentuoja R. Ežerskienė.

Anot pašnekovės, visose trijose Baltijos šalyse apklausos duomenys, nurodantys nerimą dėl energijos kainų, yra gana panašūs. Dėl augančių degalų kainų labiausiai nerimauja lietuviai – 44 proc. respondentų, o dėl elektros ir šildymo bei būsto valdymo išlaidų tarp Baltijos šalių labiausiai sunerimę estai – atitinkamai 55 proc. ir 46 proc. apklaustųjų. „Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“ 2024 metų sausį. Internetinės apklausos būdu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausta mažiausiai po 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.

Pranešimą spaudai parengė agentūra „Publicum“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jurginės – „Čyru vyru pavasaris, Jurai, mesk skrandą į pašalį“

Lietuvos etnografijos muziejus taip pavadino paskelbtą balandžio 23 d. minimoms Jurginėms skirtą publikaciją. O sinoptikai, balandžio 21-22 dienomis dalį Lietuvos nuklojus sniegui, skrandos nusimesti neragina. Šaltoka, ypač naktimis, kai daug kur stiprios šalnos, trūksta šilumos ir dienomis. Bet yra ir gerų žinių: oras pamažu šyla, gal sulauksime ir žadamų 24 laipsnių šilumos? O šįkart – apie Jurgines. Nemažai turime atmintinų dienų bei metinių švenčių. Bet prisiminti vertėtų dar vieną – balandžio 23 – Šv. Jurgio dieną.  Nuo seno šią dieną

Medikų dienos proga

Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga bus pagerbti nusipelnę šalies medikai. Minint balandžio 27-ąją – Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tradiciškai apdovanojimais pagerbs labiausiai nusipelniusius sveikatos apsaugos srityje dirbančius profesionalus, suteikdama 26-iems Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, 27-iems – Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo ir 23-ims – Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą. 27 Nusipelniusių Lietuvos slaugytojų sąraše – Laimutė Pocienė iš Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centro. Šilutės rajono medikų šiuose sąrašuose nėra. „Šiemet už nuopelnus ir pasiekimus bus apdovanota aštuonios dešimtys

Gyvulininkystės ūkiams siūloma naujovė – pavadavimo ūkyje paslaugos

Žemės ūkio ministerija pradėjo diskusiją su socialiniais parneriais dėl naujos bandomosios pilotinės priemonės „Pavadavimo ūkyje paslaugos“, skirtos šalies gyvulininkystės sektoriui. Šią intervencinę priemonę, pritarus Europos Komisijai, ketinama įtraukti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. „Gyvulininkystės ūkiuose pavadavimo paslauga labai aktuali, nes tai sunkus rutininis darbas dėl nepertraukiamo gamybos ciklo, nenormuotos darbo dienos, ypač pieno gamyboje. O siūloma nauja paslauga aktuali ir vyresnio amžiaus, ir jauniesiems ūkininkams“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.Pagalba bus skirta

Agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvaujantiems ūkininkams trumpėja įsipareigojimų laikotarpis

Žemės ūkio ministerijai patikslinus Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles (toliau – AGRO taisyklės), ūkininkams sutrumpintas paskutinių metų įsipareigojimų laikotarpis – dirbti žemę jie gali nelaukdami žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios. Pareiškėjai galės vykdyti pasirinktą priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai veikloje numatyti specialūs terminai, tada įsipareigojimai turės būti tęsiami iki jų įvykdymo pabaigos. Prisiimtų

Taip pat skaitykite