Tyrimas: Lietuvą pasaulyje geriausiai garsina sportininkai

Net šeši iš dešimties (62 proc.) 18 metų ir vyresnių šalies gyventojų mano, kad Lietuvos vardą pasaulyje geriausiai garsina šalies sportininkai, rodo rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimo kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa.

Respondentų nuomone, be sportininkų (62 proc.), antri, kuriuos gyventojai laiko geriausiai savo kraštą garsinančiais –mokslininkai (15 proc.), treti – menininkai (8 proc.).

„Sportininkus galime laikyti savotiškais ambasadoriais, puoselėjančiais ir stiprinančiais valstybės identitetą. Šį faktą, dar kartą patvirtino ir visuomenės apklausos rezultatai, net ir šiuo, sudėtingu visam pasauliui laikotarpiu”, – sako Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Tyrimo duomenimis, Lietuvą mažiausiai garsina politikai bei verslininkai – juos nurodė vos 2 proc. respondentų.

„Neeiliniai sportininkų bendruomenės bei mokslo ir meno atstovų pasiekimai suteikia unikalią galimybę, turimą įvaizdžio kapitalą panaudoti kaip šalies pridėtinę vertę, pristatančią ir garsinančią Lietuvos vardą pasauliniu mastu“, – pabrėžia Adomas Pladis, rinkodaros ir aktyvacijų agentūros “Indiana LT” vadovas.

Tai, kad Lietuvos vardą geriausiai pasaulyje garsina sportininkai dažniau minėjo vyrai (62 proc.), 30–49 metų respondentai (65 proc.), kaimo (65 proc.) ir mažesnių Lietuvos miestų (65 proc.) gyventojai.

Tuo tarpu menininkus, kaip geriausiai šalį garsinančius atstovus, dažniau nurodė moterys (8 proc.), 50–74 metų respondentai (10 proc.), miesto (9 proc.) bei didmiesčių (8 proc.) gyventojai. Mokslininkus, kiek daugiau už kitus dažniau rinkosi jaunimas iki 30 metų (58 proc.) ir didmiesčių gyventojai (17 proc.)

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko „Baltijos tyrimai“ vasario 9–12 dienomis. Tyrimo metu apklausta 530 Lietuvos gyventojų, kurių amžius svyruoja nuo 18 iki 74 metų.

Eleonora Budzinauskienė (ELTA)

Vlada Musvydaitė ragina nepamiršti žingsniuoti. Tai galima daryti namuose ir aplink namus

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Degalų kainos pakito nežymiai

Praėjusią savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje didėjo nežymiai – 0,2 proc., o dyzelino kaina 0,6 proc. sumažėjo. Euro zonos valstybėse benzino vidutinės kainos praėjusią savaitę sumažėjo apie 0,1 proc., o dyzelino sumažėjo 0,6 procento. Palyginus su Euro zonos valstybių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra 16,2 proc. mažesnė, dyzelino – 6,6 proc. mažesnė. Kovo 11-ąją dyzelinas Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,60 Eur/l, vidutinė benzino kaina siekė 1,50 Eur/l. Benzino vidutinės kainos visose lyginamose Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse didėjo

Ar išsipildys penkiametės Marijos svajonė tapti Lietuvos Respublikos Prezidente?  

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), išklausiusi penkiametės Marijos svajonę, priėmė jos prašymą registruotis dalyvauti 2059 metais vyksiančiuose Respublikos Prezidento rinkimuose.   Prieš metus susigrūmusi su vėžiu, Marija šiuo metu sėkmingai gydosi ir siekia išgyventi. Ji svajoja užaugti ir išpildyti savo svajonę tapti Lietuvos Respublikos Prezidente. Marija tiki, kad pasveikę vaikai, būsimi Lietuvos lyderiai, išgyvenę ir užaugę, atneš daug žadančių permainų mūsų šaliai, kurs naujos kartos valstybę, gins ir tarnaus jai savo širdimi, protu ir atsidavimu. Kovo 14 dieną mergaitė atvyko į

Pasveikino šimtametę šilutiškę Emiliją Baikauskienę

Gyvenimas šilutiškei Emilijai Baikauskienei padovanojo pačią gražiausią dovaną – 100-ąjį gimtadienį. Apsupta gražiausių gėlių žiedų, pačių artimiausių šeimos narių dėmesiu ir globa kovo 13-ąją E. Baikauskienė minėjo šią ypatingą progą! Nuoširdžiausius sveikinimus jubiliatei gimimo dieną atvežė ir Šilutės rajono savivaldybės vicemerė Daiva Žebelienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Barauskienė, Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus ir socialinio darbo organizatorė Oksana Kalitina. Komunikacijos skyrius

Lietuvos bankas: gynybos stiprinimui – mokesčių pajamos ir skolintos lėšos

Didesnes Lietuvos valstybės gynybos išlaidas galima finansuoti gautomis papildomomis pajamomis atsisakius ar sumažinus galiojančias mokesčių lengvatas, peržiūrėjus turto apmokestinimą ir papildomai skolinantis. Tokią išvadą padarė Lietuvos bankas, kuris, reaguodamas į būtinybę didinti gynybos finansavimą, remdamasis savo ekspertine kompetencija ekonomikos ir finansų srityse, išanalizavo galimus lėšų šaltinius valstybės saugumui didinti ir artimiausiu metu analizę bei išvadas pateiks Finansų ministerijai. „Šalies gynybos finansavimas turėtų būti užtikrinamas mišriu modeliu – finansuojamas iš dviejų šaltinių. Nuolatinio palaikomojo pobūdžio gynybos poreikiai turėtų būti finansuojami papildomomis

Taip pat skaitykite