Lietuviai arbatpinigius moka grynaisiais, palieka nuo 2 iki 5 eurų

Kavinėse ir restoranuose didžioji dalis Lietuvos gyventojų arbatpinigius mieliau moka grynaisiais ir palieka nuo 2 iki 5 eurų, atskleidė mokėjimų technologijų bendrovės „Paynt“ inicijuota apklausa.

Arbatpinigių palieka, jei turi grynųjų

Beveik pusė tyrime dalyvavusių respondentų teigė, kad arbatpinigius moka tik tada, kai su savimi turi grynųjų. „Mūsų patirtis rodo, jog per pandemiją viešojo maitinimo kultūra labai pasikeitė. Arbatpinigiai tapo ne įprastu dalyku, o kiekvieno asmeniniu pasirinkimu“, – sako mokėjimų technologijų bendrovės „Paynt“ įkūrėjas ir valdybos narys Samas Cowley.

Restoranams ir kavinėms įrangą bei inovatyvius sprendimus tiekianti bendrovė kartu su tyrimų kompanija „Norstat“ rugsėjį atliko apklausą. Jos metu siekė išsiaiškinti, kokio dydžio arbatpinigius Lietuvos gyventojai dažniausiai palieka kavinėse ir restoranuose. Populiariausias atsakymas, kurį pasirinko 29 proc. apklaustųjų, buvo nuo 2 iki 5 eurų, neatsižvelgiant į bendrą užsakymo sumą. 23 proc. tyrime dalyvavusių šalies gyventojų nurodė paliekantys 10 proc. nuo bendros užsakymo sumos. 9 proc. teigė, kad arbatpinigių suma priklauso nuo to, kiek grynųjų pinigų turima su savimi.

Dosnesnės moterys

Pasak S. Cowley, svarbu užtikrinti arbatpinigių prieinamumą, kuris didina aptarnaujančio personalo motyvaciją geriau atlikti savo darbą bei stiprina darbuotojų lojalumą. „Arbatpinigių klausimas visada buvo aktualus – vieni laikosi visuotinai priimtų principų, kiti nutaria arbatpinigius įtraukti į bendrą sąskaitą, o treti įsitikinę, kad arbatpinigių mokėti išvis nereikėtų. Mūsų patirtis įvairiose šalyse rodo, kad šis klausimas aktualus ne tik Lietuvoje“, – sako S. Cowley.

Įdomu tai, kad moterys dažniau linkusios palikti nuo 2 iki 5 eurų arbatpinigių nei vyrai: tokią sumą teigė paliekančios 34 proc. moterų ir 24 proc. apklausoje dalyvavusių vyrų. Tyrimas taip pat atskleidė, jog didžiosios dalies – 35 proc. – apklaustųjų, kurie linkę palikti 10 proc. nuo visos užsakymo sumos, mėnesinės pajamos siekia nuo 1251 iki 1500 eurų.

Arbatpinigius palieka tik tada, kai turi grynųjų

Tyrimo metu taip pat norėta išsiaiškinti, kas paskatintų kavinių ir restoranų lankytojus palikti papildomų pinigų aptarnaujančiam personalui. Didžioji dalis – net 45 proc. – apklaustųjų teigė, kad arbatpinigius palieka tik tada, jeigu su savimi turi pakankamai grynųjų pinigų. Apklausa atskleidė, jog Lietuvos gyventojai taip pat pageidautų, jog arbatpinigiai būtų įtraukti į sąskaitą, kurią galima apmokėti kortele. Tokį atsakymą pasirinko 19 proc. respondentų.

Kavinėse ir restoranuose šiandien populiarėja naujos technologijos, palengvinančios arbatpinigių palikimo procesą. Vis tiek specializuoti arbatpinigių politikos sprendimai, pvz., mobiliosios programėlės ar QR kodai, pasirenkami gerokai rečiau. Įdomu tai, jog visų amžiaus grupių žmonės išreiškė pageidavimą palikti arbatpinigių tik tada, kai su savimi turi grynųjų pinigų.

„Kavinių ir restoranų savininkai turėtų suprasti, kad paįvairinus arbatpinigių politikos galimybes, darbuotojai gaus daugiau ir atitinkamai bus labiau motyvuoti geriau atlikti savo darbą, nes žinos, jog jų pastangos bus tinkamai įvertintos“, – teigia S. Cowley.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Elektroninių sukčių Kalėdos prasideda anksčiau: kaip nepasimauti ant jų kalbiuko?

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras informuoja, kad per trečiąjį metų ketvirtį, nuo liepos iki rugsėjo, elektroniniai sukčiai iš mūsų šalies gyventojų ir įmonių siekė išvilioti 5,1 mln. eurų – net penktadaliu daugiau nei per tą patį laiką pernai. Tačiau, nepaisant suintensyvėjusių atakų, šalies finansų institucijų atsparumas sukčiavimui taip pat auga. Realūs nuostoliai, kuriuos sugebėjo padaryti sukčiai, minėtu laikotarpiu, palyginus su 2022-aisiais, sumažėjo 3 procentais, iki 2,3 mln. eurų. Vidutinė išviliojama suma šių metų trečiąjį ketvirtį siekė 871 eurą. Skaičiuojama, kad

Baltijos šalių tyrimas: dūmų detektorių namuose mažėja, lietuviai jų turi mažiausiai

Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse mažėja dūmų detektorius namuose turinčių asmenų, o gaisruose žuvusių žmonių skaičius mūsų šalyje auga. Tyrimo duomenys rodo, kad praėjusiais metais šiuos įrenginius nuosavame būste buvo įsirengę 70 proc. Lietuvos gyventojų, šiemet – 64 proc. mūsų šalies žmonių. Ši tendencija akivaizdi ir Latvijoje (detektorių nuo 78 proc. sumažėjo iki 73 proc.) bei Estijoje (detektorių nuo 93 proc. sumažėjo iki 90 proc.). Be to, gerokai mažiau lietuvių, lyginant su latviais ir estais, savo būstuose turi šiuos namų

Generalinei prokuratūrai pateiktas skundas dėl Vyriausybės neskaidriai panaudotų milijardų

Viešojo intereso gynimo fondas ir Sveikatos teisės institutas pateikė skundą Generalinei prokuratūrai dėl COVID valdymui skirtų lėšų panaudojimo teisėtumo ir prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimų nusikalstamų veikų (didelio masto lėšų iššvaistymo ir piktnaudžiavimo valdžia) bei pradėti viešojo intereso gynimo procedūrą. Ar galimas Lietuvoje milijardinis „skandalas” dėl Vyriausybės veiklos, dabar turės atsakyti Prokuratūra. STI suburtos teisės ir finansų ekspertų grupės atliktas tyrimas parodė, kad 2020-2022 metų laikotarpiu Vyriausybė be teisėto pagrindo ir neužtikrindama lėšų panaudojimo skaidrumo paskirstė apie 3 milijardus

Orai antrąją savaitės pusę, kai baigiasi kalendorinis ruduo

Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie neramius orus, kurie prasidės jau šiandien, lapkričio 29 d., trečiadienį. Tarnybos įspėja, kad trečiadienį jau turėtų būti itin neramu ir bent jau Rytų Lietuvoje sulauksime itin smarkaus snygio. Trečiadienio naktis buvo ir rūku, plikledžiu, šerkšnu. Vėjas buvo silpnas. Temperatūra siekė 6-11, rytiniuose rajonuose kai kur –12-15,pajūryje – 3-5 laipsnius šalčio. Dieną daug kur pasnigs, Rytų Lietuvoje vietomis smarkiai. Kai kur pustys. Vėjas besikeičiančios krypties, 6-11 m/s. Temperatūra 1-6 laipsniai šalčio, Kuršių nerijoje 0-2 laipsniai šilumos. Orų

Taip pat skaitykite