Tyrimas atskleidė: greitį viršija 76 proc. vairuotojų Lietuvoje, o kas antras yra už tai gavęs baudą

Nors greičio viršijimas, rodo policijos duomenys, yra pagrindinė skaudžiausių eismo įvykių priežastis, vairuotojai lietuviai neišsižada šio įpročio. Draudimo bendrovės ERGO iniciatyva tyrimų kompanijos „Norstat“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad greitį reguliariai arba kartais viršija net 76 proc. Lietuvos vairuotojų, o kas antras (52 proc.) yra už tai baustas.

Vyrai dažniau viršija greitį

Tyrimo duomenys atskleidė, kad reguliariai greitį viršija dešimtadalis (13 proc.), o kartais – 63 proc. vairuotojų Lietuvoje. Tarp vyrų greičio viršytojų – dar daugiau. Trys ketvirtadaliai vyrų prisipažino, bent retkarčiais padarantys tokį pažeidimą. Greičio viršyti nevengia ir kas antra moteris.

Daugiausiai greičio viršytojų yra 40-49 metų ir 30-39 metų amžiaus grupėse – atitinkamai 70 proc. ir 71 proc. Pagal greitį viršijančių gyventojų skaičių pirmauja Telšių (73 proc.), Kauno (65 proc.), Klaipėdos (65 proc.), Panevėžio (63 proc.) ir Vilniaus (61 proc.) apskritys.

Kas antras – viso 52 proc. – apklaustųjų yra gavę baudą už greičio viršijimą. 21 proc. jų už greičio viršijimą yra bausti vieną kartą, panaši dalis (22 proc.) 2-3 kartus, o dešimtadalis (9 proc.) – daugiau nei 3 kartus. 6 iš 10 mėgstančių paspausti akceleratoriaus pedalą leistiną greitį viršija iki 10 km/h, trečdalis (34 proc.) iki 20 km/h, o 7 proc. – dar daugiau, iki 30 km/h.

Dėl greičio viršijimo – skaudžiausi įvykiai

„Greičio viršijimas Lietuvos keliuose išlieka didele problema. Panašu, kad tai yra giliai mūsų vairavimo kultūroje įsišaknijęs įprotis, dėl kurio kasmet kyla daug skaudžių eismo įvykių. Greičio apribojimų nepaisymas yra plačiai paplitęs ir dažnai normalizuojamas. Greitį viršijantys vairuotojai neretai teisinasi, kad didesniu, nei leistina, greičiu tam tikroje gatvėje ar kelyje „važiuoja visi“. Visgi tai yra menka paguoda sužalotiems ar eismo įvykiuose žuvusiųjų artimiesiems ir nuo atsakomybės neatleidžia. Vairuotojai turi nepamiršti, kad tinkamo greičio pasirinkimas – viena iš pagrindinių saugaus eismo sąlygų, todėl būtina jį pasirinkti saugų ir ne didesnį nei leistina“, – sako ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas.

Ekspertas pažymi, kad kuo didesnis greitis, tuo mažesnės galimybės laiku reaguoti į netikėtas situacijas kelyje ir laiku sustabdyti automobilį išvydus prieš save kliūtį. Pavyzdžiui, anot jo, važiuojant 70 km/h greičiu automobilio stabdymo kelias, lyginant su 50 km/h greičiu, išauga beveik dvigubai. Be to, kuo didesnis greitis, tuo rimtesnės ir eismo įvykių pasekmės.

Lietuvos policijos duomenimis, greitis yra pagrindinė eismo įvykių, kuriuose žūsta žmonės, priežastis. Dėl greičio šiemet Lietuvoje kilo 41 proc. visų mirtimi pasibaigusių eismo įvykių. Po 11 proc. tokių nelaimių kilo dėl pirmenybės taisyklių nesilaikymo ir pėsčiųjų nepraleidimo pėsčiųjų perėjoje. Šiemet per pirmuosius penkis metų mėnesius Lietuvoje iš viso fiksuota daugiau nei 1000 eismo įvykių, kuriuose žuvo 40, o sužeista daugiau nei 1100 žmonių.

Lietuvos gyventojų apklausą draudimo bendrovės ERGO iniciatyva tyrimų kompanija „Norstat“ atliko šių metų birželį. Iš viso internetu apklausta 1000 pilnamečių šalies gyventojų iki 74 metų amžiaus. Apklausos respondentų pasiskirstymas pagal demografines charakteristikas atitinka Lietuvos demografinę kompoziciją.

ERGO inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vydūno viešojoje bibliotekoje savanorystės programą baigė dvi savanorės

Šauniosios Elzė Gružaitė ir Gabija Sragauskaitė baigė 6 mėnesių trukmės jaunimo savanoriškos tarnybos programą Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje. Šios savanorystės programos baigimo proga jaunosioms savanorėms įteiktos simbolinės atminimo dovanėlės, dėkota už nuoširdų prisidėjimą organizuojant bibliotekos kultūrinį ir profesinį darbą. Merginos džiaugėsi, kad turėjo puikią galimybę susipažinti su bibliotekos veiklomis ir įgyti naujos patirties. Dėkojame Elzei ir Gabijai už svarią pagalbą vykdant įvairias veiklas ir tikimės, kad įgytos žinios pravers ateityje! Jaunimo savanoriška tarnybos programa skirta 14-29 metų amžiaus jaunimui,

Kokia yra mulčerių paskirtis?

Mulčeriai yra specializuota žemės ūkio ir sodininkystės įranga, skirta augalų likučių, šakų, žolės ir kitų organinių medžiagų smulkinimui bei paskirstymui po dirvos paviršių. Šie įrenginiai yra neatsiejama dalis tvaraus ūkininkavimo praktikos, nes jie padeda pagerinti dirvožemio kokybę, sumažinti piktžolių augimą ir apsaugoti dirvą nuo erozijos.   Mulčerių veikimo principas  Mulčeriai naudoja įvairius mechaninius būdus organinėms medžiagoms smulkinti. Paprastai jie yra varomi traktoriaus, bet tai taip pat gali būti individualūs arba nešiojami įrenginiai. Mulčerių veikimo principas pagrįstas greitai besisukančiais peiliais arba

Kaip pirkti automobilį internetu?

Pirkti  automobilį internetu tampa vis populiaresnis būdas dėl jo patogumo ir galimybės palyginti įvairius pasiūlymus, be poreikio vykti į fizines parduotuves. Tačiau šis procesas taip pat turi savų iššūkių ir rizikų, kurių svarbu nepamiršti. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip sėkmingai įsigyti automobilį internetu.  Kaip pirkti automobilį internetu?   1. Tyrimo etapas Prieš pradedant paieškas, svarbu aiškiai nusistatyti, kokio tipo automobilio jums reikia. Apsvarstykite savo biudžetą, reikiamas funkcijas (pvz., degalų sąnaudas, erdvę, saugumo funkcijas) ir pageidaujamą markę ar modelį. Naudokite internetines svetaines

Nuo bausmės besislapstantis šilutiškis norėjo gauti VSAT leidimą būti valstybės sienos apsaugos zonoje

Vileikių pasienio užkardos pasieniečiams įkliuvo šilutiškis, kuris už padarytą nusikalstamą veiką buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, tačiau vengė ją atlikti. 2023 m. spalį policija paskelbė jo paiešką. Liepos 22 d., pirmadienio popietę, į Pagėgių pasienio rinktinės Vileikių pasienio užkardą atvyko 34-erių šilutiškis, pageidavęs gauti leidimą būti valstybės sienos apsaugos zonoje. Kam vyrui prireikė tokio leidimo (galbūt žvejybai Nemune, kurios viduriu eina valstybės siena su Rusija) ir ar būtų jį gavęs, taip ir nepaaiškėjo. Tikrindami šilutiškio pateiktus asmens dokumentus pasieniečiai nustatė,

Taip pat skaitykite