Tūkstančiai vaikų į mokyklas keliauja autobusais ir automobiliais

tūkstančiams vaikų

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra nupirkusi 1 232 geltonuosius autobusus mokykloms. Renatos Česnavičienės nuotr.

Tūkstančiams Lietuvos vaikų yra įprasta į mokyklas važiuoti mokykliniais autobusais, maršrutiniais autobusais ir privačiu transportu. Taip į mokyklas kasdien vyksta 63,5 tūkst. vaikų.

Autobusais pavežama 22 tūkst. vaikų

Šiais mokslo metais geltonaisiais autobusais į mokyklas pavežami 22 476 vaikai. Tarp jų – 7 983 pradinių klasių mokiniai, 8 481 yra 5–8 klasių mokinys. Kitu mokyklų transportu atvežamas 4 771 vaikas.

Maršrutiniais autobusais į mokyklas atvyksta 26 232 mokiniai, privačiu transportu – 10 139 vaikai, kitais vežiojimo būdais – 7 307. Tokie yra Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) duomenys.

Iš viso kaimuose ir miesteliuose toliau kaip 3 km nuo mokyklos gyvena 65 233 mokiniai. Jie gali prašyti pavėžėjimo į mokyklą paslaugos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nuo 2000 m. yra nupirkusi 1 232 geltonuosius autobusus mokykloms. Vidutiniškai autobusas tarnauja 7–10 metų. Tai priklauso nuo to, kiek kilometrų jis nuvažiuoja per dieną. Šie autobusai vidutiniškai per dieną nuvažiuoja nuo 100 iki 200 km.

Pasaulyje vidutiniškai vienos valandos kelionė iki mokyklos yra laikoma priimtina. Tačiau kai kuriose Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančiose valstybėse yra nustatyta, kad kelionė pirmyn ir atgal gali trukti iki 2,5 valandos.

Lietuvoje tikslios statistikos nėra, tačiau vidutiniškai geltonaisiais autobusais kelionė iki mokyklos trunka 30–40 minučių.

Per trejus metus planuojama skirti 26 mln. eurų naujiems mokyklų autobusams pirkti. Autobusus ministerija perka viešųjų pirkimų būdu ir negali pasirinkti konkretaus gamintojo ar modelio.

„Ministerija svarsto galimybę geltonųjų autobusiukų pirkimą perduoti pačioms savivaldybėms. Taip jos galėtų nupirkti joms reikalingų dydžių autobusiukus arba kitaip organizuoti mokinių pavėžėjimą. Svarbu, kad autobusiukai būtų mažai taršūs ir pritaikyti specialiųjų poreikių turintiems vaikams“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris Julius Lukošius.

Nesigaili sprendimo vaikus vežti į miesto mokyklą automobiliu

Kėdainietė Lina Šlamienė džiaugiasi, kad prieš 10 metų nusprendė leisti vaikus į mokyklą rajono centre ir priėmė su tuo susijusius papildomus rūpesčius. Ji nutarė leisti vaikus į mokyklą Kėdainių rajono centre, nes norėjo vaikams ne tik kokybiško ugdymo, bet ir galimybių popamokinei veiklai, konkrečiai muzikos ir sporto mokyklose.

„Taip, nėra paprasta, reikia papildomų pastangų, planavimo ir išteklių, bet nesigailime. Išmokome ryto keliones skirti būsimiems dienos planams aptarti, o grįždami namo – aptarti darbo dieną, pasidalyti įspūdžiais. Pažįstu daug skirtinguose rajono kaimuose gyvenančių šeimų, pasirinkusių taip, kaip ir mes. Jei reikėtų rinktis – vėl daryčiau tą patį. Esu dėkinga ir savo tėvams, daugiau nei prieš 30 metų iš komfortabilios kaimo mokyklos perkėlusiems mane į miesto mokyklą“, – pasakoja L. Šlamienė.

Šeima gyvena apie 10 km iki vaikų mokyklų: Kėdainių „Ryto“ progimnazijos ir „Atžalyno“ gimnazijos. „Užtrunkame maždaug 15 minučių kelio automobiliu normaliomis eismo sąlygomis ir apie pusvalandį rytinio eismo sąlygomis. Kelionė maršrutiniu autobusu, žinoma, trunka ilgiau ir nėra tokia patogi – autobusai kursuoja gana retai, ryte ir po pamokų jie dažniausiai sausakimši. Kelionė tuomet trunka apie 40 minučių, tenka šiek tiek paėjėti iki mokyklų. Jei būtų galimybė važiuoti geltonaisiais autobusais, tai būtų dar viena galimybė vaikams vykti į mokyklą“, – pasakoja L. Šlamienė.

Ji sako suprantanti nerimą, kad mažam vaikui nėra lengva iš namų ir darželio aplinkos pereiti į didelį mokyklos kolektyvą ir miesto ar didesnio miestelio aplinką. „Bet taip pat suvokiu, kad turime pratinti vaikus gyventi ne šiltnamio sąlygomis, o realiame gyvenime“, – pažymi L. Šlamienė.

pamarys.eu pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inf.

#įmokyklą

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Specialistų rekomendacijos, kaip saugoti sveikatą kaitros metu

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie karštį:  rugpjūčio 12 d., penktadienį, temperatūra popietę kils iki +24-29°C; šeštadienio naktį vės iki 10-15 laipsnių, dieną oras įkais iki +25-30°C; sekmadienio dieną šils iki +26-31°C; Žolinės dieną temperatūra pakils iki +26-31°C.   Aktualu kiekvienam Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per

Rugpjūčio viduryje – Žolinė

Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinės švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima, – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo

Vilniuje atidaroma viena moderniausių teniso arenų Europoje

Po kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje esantis sporto kompleksas „SEB arena“ jau nuo rugsėjo duris atvers kaip didžiausias uždaras teniso, skvošo ir badmintono centras Vidurio Europoje. Atnaujintoje arenoje įrengtas ir pirmasis regione išmanusis teniso kortas, leisiantis organizuoti tarptautinius aukščiausio  lygio turnyrus. Naujojoje arenos dalyje įrengti 7 papildomi kietosios dangos kortai ir centrinis kortas, kurį supa net 1,5 tūkst. žiūrovų talpinančios tribūnos, 4 badmintono aikštelės ir net 10 patiems jauniausiems tenisininkams skirtų mažųjų teniso kortų. „Šiandien jau galime drąsiai

Prasideda ilgasis savaitgalis. Kokių klaidų nedaryti be priežiūros paliekant namus?

Žolinės savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolinę ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros palikti namai nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. „Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais

Taip pat skaitykite