Tūkstančiai vaikų į mokyklas keliauja autobusais ir automobiliais

tūkstančiams vaikų

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra nupirkusi 1 232 geltonuosius autobusus mokykloms. Renatos Česnavičienės nuotr.

Tūkstančiams Lietuvos vaikų yra įprasta į mokyklas važiuoti mokykliniais autobusais, maršrutiniais autobusais ir privačiu transportu. Taip į mokyklas kasdien vyksta 63,5 tūkst. vaikų.

Autobusais pavežama 22 tūkst. vaikų

Šiais mokslo metais geltonaisiais autobusais į mokyklas pavežami 22 476 vaikai. Tarp jų – 7 983 pradinių klasių mokiniai, 8 481 yra 5–8 klasių mokinys. Kitu mokyklų transportu atvežamas 4 771 vaikas.

Maršrutiniais autobusais į mokyklas atvyksta 26 232 mokiniai, privačiu transportu – 10 139 vaikai, kitais vežiojimo būdais – 7 307. Tokie yra Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) duomenys.

Iš viso kaimuose ir miesteliuose toliau kaip 3 km nuo mokyklos gyvena 65 233 mokiniai. Jie gali prašyti pavėžėjimo į mokyklą paslaugos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nuo 2000 m. yra nupirkusi 1 232 geltonuosius autobusus mokykloms. Vidutiniškai autobusas tarnauja 7–10 metų. Tai priklauso nuo to, kiek kilometrų jis nuvažiuoja per dieną. Šie autobusai vidutiniškai per dieną nuvažiuoja nuo 100 iki 200 km.

Pasaulyje vidutiniškai vienos valandos kelionė iki mokyklos yra laikoma priimtina. Tačiau kai kuriose Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančiose valstybėse yra nustatyta, kad kelionė pirmyn ir atgal gali trukti iki 2,5 valandos.

Lietuvoje tikslios statistikos nėra, tačiau vidutiniškai geltonaisiais autobusais kelionė iki mokyklos trunka 30–40 minučių.

Per trejus metus planuojama skirti 26 mln. eurų naujiems mokyklų autobusams pirkti. Autobusus ministerija perka viešųjų pirkimų būdu ir negali pasirinkti konkretaus gamintojo ar modelio.

„Ministerija svarsto galimybę geltonųjų autobusiukų pirkimą perduoti pačioms savivaldybėms. Taip jos galėtų nupirkti joms reikalingų dydžių autobusiukus arba kitaip organizuoti mokinių pavėžėjimą. Svarbu, kad autobusiukai būtų mažai taršūs ir pritaikyti specialiųjų poreikių turintiems vaikams“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris Julius Lukošius.

Nesigaili sprendimo vaikus vežti į miesto mokyklą automobiliu

Kėdainietė Lina Šlamienė džiaugiasi, kad prieš 10 metų nusprendė leisti vaikus į mokyklą rajono centre ir priėmė su tuo susijusius papildomus rūpesčius. Ji nutarė leisti vaikus į mokyklą Kėdainių rajono centre, nes norėjo vaikams ne tik kokybiško ugdymo, bet ir galimybių popamokinei veiklai, konkrečiai muzikos ir sporto mokyklose.

„Taip, nėra paprasta, reikia papildomų pastangų, planavimo ir išteklių, bet nesigailime. Išmokome ryto keliones skirti būsimiems dienos planams aptarti, o grįždami namo – aptarti darbo dieną, pasidalyti įspūdžiais. Pažįstu daug skirtinguose rajono kaimuose gyvenančių šeimų, pasirinkusių taip, kaip ir mes. Jei reikėtų rinktis – vėl daryčiau tą patį. Esu dėkinga ir savo tėvams, daugiau nei prieš 30 metų iš komfortabilios kaimo mokyklos perkėlusiems mane į miesto mokyklą“, – pasakoja L. Šlamienė.

Šeima gyvena apie 10 km iki vaikų mokyklų: Kėdainių „Ryto“ progimnazijos ir „Atžalyno“ gimnazijos. „Užtrunkame maždaug 15 minučių kelio automobiliu normaliomis eismo sąlygomis ir apie pusvalandį rytinio eismo sąlygomis. Kelionė maršrutiniu autobusu, žinoma, trunka ilgiau ir nėra tokia patogi – autobusai kursuoja gana retai, ryte ir po pamokų jie dažniausiai sausakimši. Kelionė tuomet trunka apie 40 minučių, tenka šiek tiek paėjėti iki mokyklų. Jei būtų galimybė važiuoti geltonaisiais autobusais, tai būtų dar viena galimybė vaikams vykti į mokyklą“, – pasakoja L. Šlamienė.

Ji sako suprantanti nerimą, kad mažam vaikui nėra lengva iš namų ir darželio aplinkos pereiti į didelį mokyklos kolektyvą ir miesto ar didesnio miestelio aplinką. „Bet taip pat suvokiu, kad turime pratinti vaikus gyventi ne šiltnamio sąlygomis, o realiame gyvenime“, – pažymi L. Šlamienė.

pamarys.eu pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inf.

#įmokyklą

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

„Sidabrinės nendrės“ premijai teikiamos dvi kandidatūros

Šilutės r. savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komitetas sulaukė dviejų pasiūlymų, ką apdovanoti „Sidabrinės nendrės“ premija. Tai: Ingrita Riterienė, visuomenininkė, asociacijos „Švėkšniškių sambūris“ vadovė, kultūros puoselėtoja. Teikėjai: Švėkšnos seniūnas ir Šilutės kultūros ir pramogų centro Švėkšnos skyriaus kultūrinės veiklos vadybininkė; Adma Baltutienė, Žemaičių krašto etnokultūros centro etnografė, folkloro kolektyvo „Pilutė“ vadovė. Teikėjai: Žemaičių krašto etnokultūros centras, Žemaičių Naumiesčio seniūnas, Gardamo seniūnė, Degučių kaimo bendruomenė „Rytdiena“, Žemaičių Naumiesčio gimnazija, Žemaičių Naumiesčio mokykla-darželis.  „Sidabrinė nendrė“ –  tai aukščiausia Šilutės rajono savivaldybės premija, teikiama

Kėdainiuose įgriuvo tiltas per Nevėžį

Šiandien Lietuvos automobilių kelių direkcija išplatino tokį pranešimą: „Įlūžus sijai, uždarytas eismas Kėdainių tiltu per Nevėžį (rajoniniu keliu Nr. 1906 Aukštutiniai Kaniūkai–Babtai–Labūnava–Kėdainiai nuo 44,37 iki 44,44 km). Informacija apie įvykį buvo gauta iš AB „Kelių priežiūra“ šiandien, sausio 31 d., apie 7.30 val. Eismas tiltu operatyviai uždarytas, statomi apylankos ženklai kaip apvažiuoti uždarytą vietą ir AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos specialistai išvyko į vietą įvertinti situacijos. Eismas laikinai kreipiamas apylanka krašto keliu Nr. 144 Jonava–Kėdainiai–Šeduva“. Prezidentas kaltina kelininkus Kaip tik

Tik vienas centas, vertas beveik dviejų milijonų

Jeigu rankoje laikote 1 cento monetą, žinokite, kad labai netolimoje ateityje apyvartoje jų gali ir nebelikti. Antai Kanada vieno cento monetas nustojo kaldinti 2012 metais. Australijoje 1 ir 2 centų monetų nebegamina jau nuo 1992 m. Bahamų salose mažiausio nominalo monetų gamybą ir vartojimą sustabdė 2020 m. sausio pabaigoje. Jungtinės Karalystės Karališkoji monetų kalykla šiais metais paskelbė, jog dėl monetų pertekliaus kitą dešimtmetį jie nebegamins nei 2 svarų, nei 2 pensų monetų. O kaip Europoje? Anot Lietuvos banko, palyginus su

Šilutės rajono Taryboje: netinka niekas, ką pasiūlo opozicija

Sausio 26 d.  įvyko Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 23 Tarybos nariai iš 25: nedalyvavo Zigmantas  Jaunius ir Steponas Kazlauskas. Už biudžetą – 16 balsų Tarybos nariai patvirtinto Savivaldybės 2023 metų biudžetą  – 65 940 870 eurų pajamų. Už biudžetą balsavo 16 Tarybos narių, 7 opozicijos atstovai susilaikė. Jos vardu kalbėjęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Žygimantas Kurlianskas  sakė, jog padaryti darbai matomi, jiems buvo pritarusi Taryba. Ir retoriškai klausė, ar būtų įmanoma geriau? Esą pagal gautas Europos

Taip pat skaitykite