„Tu negirdėjai…“

FONDAS

Ne vien Šilutės krašto žmonės žavisi pedagogės, dainų autorės ir atlikėjos Žydrės Adomaitienės kuriamomis ir atliekamomis dainomis. Netrukus pasirodys pirmoji autorinė Žydrės dainų kompaktinė plokštelė „Tu negirdėjai…“. Išleisti kompaktą Žydrę paakino bičiuliai ir jos dainų sužavėti šilutiškiai bei visos šalies muzikos pasaulio žmonės.

Dainuoti pradėjo, kaip ir daugelis mergaičių, beveik tuo pat metu, kaip ir kalbėti. Vaikystėje buvo sueiliuoti ir pirmieji posmai. Vėliau, susiejusi savo gyvenimą su muzika, Žydrė ir eiles pavertė dainomis. Įgijusi muzikos pedagogės specialybę ir grįžusi dirbti į gimtąjį miestą, pomėgį muzikai skiepija Šilutės meno mokyklos Muzikos skyriaus fortepijono klasę lankantiems vaikams.

F. Bajoraičio viešosios bibliotekos palėpėje poezija ir dainomis su savo klausytojais bendravo Marijus, Liuda ir Žydrė.

Prieš šešerius metus kartu su kolege Liuda Kašėtiene pradėjo dainuoti aktorių trio ir kitų dainuojamosios poezijos atlikėjų dainas. Pedagogės netruko pelnyti šilutiškių pripažinimą. Žydrė vis daugiau laiko skirdavo kūrybai. Mėgstanti gamtą įkvėpimą naujoms dainoms randa vaikštinėdama upės pakrantėmis ar braidydama po rudenėjančių lapų jūrą, sėdėdama ant kriauklėmis nusėto ir girgždančio marių kranto, žvelgdama kaip saulė skęsta raibuliuojančiose jūros bangose. Kartais melodija ją pažadina iš gilaus miego ir nebeleidžia akių sumerkti iki pat ryto. Iš kažkur atklydęs motyvas autorės mintyse subrandina ir eiles. Taip randasi daina. Pirmasis dainą išgirsta jos ištikimiausias draugas – šuo Darkas.
Žydrės eilėse nėra lėkštų žodžių, mintis – brandi, jausmai plaukia iš gelmės, atrodo, pačios išgyventi. Jos dainų klausytojai pasineria į filosofinius apmąstymus ar pasijunta pakylėti virš žemės, kartais meilės sparnu palytėti, o kartais tarsi aštraus durklo sužeisti…
Žydrė pripažįsta, kad joje slypi ne tik filosofiniai gyvenimo apmąstymai, prasiveržiantys eilėmis, bet ir valiūkiška vaikystė. Iš svajingos atlikėjos ji netrukus persikūnija į padūkėlę ir dainuodama apie uodą priverčia dainuoti kartu ar slėpti klausytojus kojas nuo pelės…
Klausytojų ratas – platus. Nemažai jos sukurtų dainų galima išgirsti per Lietuvos radiją, jos sukurtą himną dainuoja širdies ligomis sergantys Lietuvos vaikai.
Jos kūrybos daina laimėjo Šilutės miesto 500 m. jubiliejaus proga surengtą konkursą ir yra tapusi tarsi himnu, o prieš porą metų sukurta daina „Tu negirdėjai“ LRT konkurse „Vilniaus bokštai“ pateko į klausytojų sudarytą dainų penkioliktuką.
Simboliška, kad kompaktinė plokštelė „Tu negirdėjai…“ prasidedantis to paties pavadinimo daina baigiasi posmais „Tu užrašyk“.
Į pirmąjį albumą Žydrė sudėjo 13 dainų, tačiau kūrybos kraitėje jų yra gerokai daugiau. Tikėtina, kad pirmasis albumas – gražus startas tolimesniems sumanymams įgyvendinti.
Leisdama pirmąją kompaktinę plokštelę, Žydrė Adomaitienė sulaukė bičiuliško pritarimo ir nemenkos rėmėjų paramos. Visiems jiems ir buvo skirtas padėkos vakaras Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos palėpėje, romantiškoje žvakių liepsnelių šviesoje, prie vyno taurių.
„Pakvietėme jus išleisti savo sielas pasiganyti po poezijos ir dainuojamosios poezijos erdvę…“ – pasisveikino vakaro vedėjas, krašto poetas Marijus Budraitis, susirinkusiems skaitęs savo kūrybos eilių.
Vakaro metu skambėjo šilutiškių autorių poezija ir dainos, skatinančios klausytojus labiau mylėti potvynių sostinę Šilutę ir čia gyvenančiusbei kuriančius žmones.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Specialistų rekomendacijos, kaip saugoti sveikatą kaitros metu

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie karštį:  rugpjūčio 12 d., penktadienį, temperatūra popietę kils iki +24-29°C; šeštadienio naktį vės iki 10-15 laipsnių, dieną oras įkais iki +25-30°C; sekmadienio dieną šils iki +26-31°C; Žolinės dieną temperatūra pakils iki +26-31°C.   Aktualu kiekvienam Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per

Rugpjūčio viduryje – Žolinė

Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinės švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima, – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo

Vilniuje atidaroma viena moderniausių teniso arenų Europoje

Po kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje esantis sporto kompleksas „SEB arena“ jau nuo rugsėjo duris atvers kaip didžiausias uždaras teniso, skvošo ir badmintono centras Vidurio Europoje. Atnaujintoje arenoje įrengtas ir pirmasis regione išmanusis teniso kortas, leisiantis organizuoti tarptautinius aukščiausio  lygio turnyrus. Naujojoje arenos dalyje įrengti 7 papildomi kietosios dangos kortai ir centrinis kortas, kurį supa net 1,5 tūkst. žiūrovų talpinančios tribūnos, 4 badmintono aikštelės ir net 10 patiems jauniausiems tenisininkams skirtų mažųjų teniso kortų. „Šiandien jau galime drąsiai

Prasideda ilgasis savaitgalis. Kokių klaidų nedaryti be priežiūros paliekant namus?

Žolinės savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolinę ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros palikti namai nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. „Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais

Taip pat skaitykite