Trumpos žinios: šiemet mokinių bus mažiau

Išankstiniais duomenimis, nuo rugsėjo į Šilutės rajono mokyklas susirinks 4655 mokiniai, bus 245 klasių komplektai. Praėjusiais mokslo metais rajone buvo 4818 mokinių, 251 klasė. Planuojama sudaryti 26 jungtines klases. 

Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Birutė Tekorienė informavo, kad vaikų darželiuose vietų pritrūko 90-iai mažylių, iš jų 69 – Šilutėje. Todėl steigtos papildomos ikimokyklinio ugdymo grupės Šilutės „Raudonkepuraitės“, „Ąžuoliuko“, „Gintarėlio“ lopšeliuose – darželiuose, Švėkšnoje, Vilkyčių ir Katyčių pagrindinėse mokyklose. Nuo rugsėjo 1 dienos ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo grupes turėtų lankyti 1762 vaikai, iš jų 1141 – Šilutėje. Planuojama turėti 107 grupes, iš jų 15  jungtinių grupių – mokyklose.

Praėjusiais mokslo metais rajone dirbo 537 mokytojai. Įvedus etatinį darbo apmokėjimą, kol kas nėra aišku, kaip keisis mokytojų ir kitų švietimo įstaigų darbuotojų atlyginimai.

Apie skurdą – skaičiais

Lietuvoje žemiaus skurdo ribos gyvena trečdalis gyventojų. Pernai skurdo rizikos riba buvo 307 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniu, 644 eurai – šeimai, kurią sudaro du suaugusieji ir du vaikai iki 14 metų amžiaus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad šių metų sausio 1 d. duomenimis, Šilutės rajone gyveno 38 805 gyventojai, socialinės pašalpos gavėjų skaičius vidutiniškai per vieną 2018 metų pirmojo pusmečio mėnesį buvo 1399, būsto šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompensacijas gavo 1441 gyventojas, skaičiuojant vidutiniškai per vieną šių metų pirmojo pusmečio mėnesį.

Šiame minsiterijos sąraše paskelbta, kad Pagėgių savivaldybė turėjo 7797 gyventojus, analogiškai 412 socialinės pašalpos gavėjų vidutiniškai per vieną šių metų pirmojo pusmečio mėnesį, o 347 gyventojams analogiškai teko kompensacijų šildymo ir vandens kaštams padengti.

Iš viso Lietuvoje šių metų sausio 1 d. buvo 2 810 118 gyventojų, vidutiniškai per mėnesį savivaldybėse išmokėta 75 617 eurų socialinių pašalpų, vidutinė mėnesio kompensacijų už šildymą ir vandenį suma sudarė 122 084 eurus.

Kitokia pagalba vienišiems seneliams

Vilniuje vykdomas pagalbos vienišiems seneliams projektas – pirmasis ir išskirtinis Lietuvoje. Tai – privati iniciatyva. Nauda senjorui – nereikia mokėti komunalinių mokesčių, visa pensija lieka jam.

Vos per televiziją buvo paviešintas kovai su senjorų skurdu skirtas projektas, norinčių pasinaudoti siūloma galimybe jau atsirado dešimtys, nors vietų kol kas tėra 4. Tiek jaukių ir viskuo aprūpintų butukų keturiems vienišiems senjoramas jau įruošta. Šalia – medicinos įstaiga, prekybos centras, kitos būtinos įstaigos. Kviečiama gyventi pirmajame namo aukšte.

Esmė: vienišas senjoras išnuomoja savo turimą butą (gali būti ir kelių kambarių, ir senamiestyje, ir kitur), lėšos už nuomą atitrenka naują būstą suteikusiai organizacijai, iš šių lėšų bus mokami komunaliniai mokesčiai, o visa pensija lieka senjorui – maistui, vaistams ir kt. Išnuomotas senjoro butas yra ir lieka jo nuosavybė. Pasiūlymas – su nauda senjorui, nes dabar iš savo pensijos jam tenka sumokėti ir komunalinius mokesčių, o likutis – kuklus, jo neretai net maistui neužtenka.

Malkos vis brangyn…

Valstybinių miškų urėdija, įsteigta vietoj visų buvusių urėdijų, neslapia, kad už malkas šiemet teks mokėti penktadaliu brangiau. Tuo pasipiktinę Seimo nariai biokuro brangimą sieja su nevykusia urėdijų pertvarka, su nepažabojamu siekiu gauti kuo daugiau pelno.

Energijos išteklių taupymo biržos duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį, palyginus su praėjusiais metais, įvairių malkų rūšių kaina pakilo 15-25 proc. Specialistai teigia, jog šių metų sausio – birželio mėnesiais Valstybinių miškų urėdija pardavė 300 tūkst. kub. m žaliavinės medienos mažiau negu pernai pirmąjį pusmetį, o uždirbo 8 mln. Eur daugiau. Mat ir medieną, ir malkoms tinkamą žaliavą urėdija parduoda aukcionuose, galbūt malkų ten turėtų nebūti? Skeptikai lygina, kad pasaulyje benzinas, dyzelis pinga, o Lietuvoje – brangta, kad iš Lietuvos ūkininkų pieną perdirbėjai superka pigiausia kaina Europoje…

Urėdija ragina gyventojus malkų kreiptis į artimiausią buvusią urėdiją – yra galimybių šildytis pagal kišenę, jeigu žmogus nesieka gauti paruoštų, supjaustytų, suskaldytų malkų, kurios, žinoma, brangesnės.

Kol dar žydi medetkos

„Respublikos“ priede „Laisvalaikis“ rugpjūčio 11 d. Šilutės krašto fitoterapeutas Virgilijus Skirkevičius pasakoja apie geltonžiedžių medetkų nuo seno žinomas gydomąsias savybes. Jos pasižymi antiseptinėmis, priešuždegiminėmis savybėmis, gydo odos uždegimus, jos susirigimus, žaizdas ir kartu yra apsauga nuo saulės.

V. Skirkevičiaus teigimu, medetkos – naudingiausios sodo gėlės grožiui ir sveikatai. Nuo seno jos tiko žaizdoms, odos ligoms gydyti – yra geriausia pagalba pažeistai ir sudirgintai odai. Mat turi raminamųjų ir gydomųjų savybių: yra priešuždegiminio poveikio, slopina odos infekcijas, mažina niežulį, paraudimą, patinimą, skausmą, išbėrimus, pragulas. Mažos koncentracijos medetkų tirpalas tinka skalauti burną, jeigu pažeista gleivinė. Medetkos paslaptis – flavopnoidų gausa. Jie suteikia augalui ryškią geltoną ar oranžinę spalvą, o žmogui – veiksmingos gydomosios medžiagos. Medetkų ekstraktas veikia kaip natūralus ultravioletinių spindulių filtras. Medetkos žydi nuo vasaros iki vėlyvo rudens, tad žiedų galima prisidžiovinti. Anot V. Skirkevičiaus, jeigu medetkos žiedus sukleidžia, lis, jeigu žiedų neiškleidė iki 9 val. ryto, panašu, diena bus lietinga.

Kai artėja ruduo

Kaip pasiruošti artėjančiam rudeniui? Anot specialistų, galima ir reikia ruoštis puoselėjant ir savo grožį, ir gerinant nuotaiką, ir aprūpinant organizmą reikalingais mikroelementais.

Būtinų vitaminų organizmas gaus, jeigu per dieną suvalgysite bent 600 gramų daržovių, tinka brokoliai, špinatai, petražolės ir visa kita. Kad nepritrūktų vitamino D, bent 15 min. per dieną reikia pabūti lauke, atidengus kūno saulės spirnduliams. Poilsio suteiktų iškylos gamtoje ar ramybė bei pajudėjimas gamtoje. Nuovargis – signalas, kad organizme trūksta geležies. Teks vartoti skystų papildų. Vitaminas K2 užtikrina sveikus kaulus, dantis, todėl žalios daržovės, gyvulinės kilmės produktai (mėsa, kiaušiniai, sviestas, sūris) yra būtini, be to, vitaminas K veikia kartu su vitaminu D. Neužmirškite ciberžolės, kuri odą padarys glotnią, šviesią ir švytinčią. Miegas, poilsis ir judrumas – tai stiprins ir saugos nervų sistemą.

parengė Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Bus kompensuojami nauji tyrimai ir procedūros

Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. „Siekdama užtikrinti pacientams kuo geresnį paslaugų spektro prieinamumą ir kokybę, Sveikatos apsaugos ministerija skatina naujų paslaugų diegimą į sveikatos apsaugos sistemą. Atsižvelgdami į gydymo įstaigų ir medikų bendruomenės siūlymus, taip pat medicinos mokslo pasiekimus, sudarome sąlygas Lietuvoje taikyti pažangiausius diagnostikos ir gydymo metodus“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos

Lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis

Šilutės raj. savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka paviešino žinią apie kraštietį profesorių Kazį Alminą, kurio 120-osios gimimo metinės minėtos balandžio 15 d. Minime lietuvių kalbos vardyno rinkėjo bei tyrėjo profesoriaus Kazio Almino 120-ąsias gimimo metines. Tenka pripažinti, jog lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis nėra plačiai žinomas. Nedaug vietos jam skiriama ir kalbotyros kūrėjams skirtose publikacijose. Tuo tarpu kalbininko nuopelnai yra svarbūs ne tik lietuvių kalbos, bet ir šalies istorijai bei kultūrai. Kazys (Kazimieras) Alminas (iki 1939 m. Alminauskis) priklauso tam

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė šiemet kviečia kalbėti apie Europos vertybes

Kaip ir kiekvieną pavasarį, balandžio 23-29 d., vyks Lietuvos bibliotekininkų draugijos organizuojama Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Tai – svarbiausia metų savaitė visoms šalies bibliotekoms, pristatanti šių kultūros įstaigų veiklą ir iniciatyvas bendruomenei, kviečianti kalbėti apie bibliotekininko profesiją ir jos prestižą. Savaitės metu visose bibliotekose vyks daugybė renginių, o ją vainikuos jau tradicija tapęs masinis bibliotekininkų žygis. Šiųmetė savaitės tema „Europos šeimoje“ akcentuoja vienybę, lygybę ir vertybes. Ji pasirinkta neatsitiktinai – būtent šiemet minimas Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 20-metis. Pasak

Ar mums pavyks susitarti: artėja referendumas dėl pilietybės išsaugojimo

Gegužės 12 d. vyks referendumas dėl Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės išsaugojimo. Reikia susitarti svarbiu klausimu ir išsakyti pilietinę nuomonę dėl Lietuvos ateities: didesnė ar mažesnė – dviejų ar trijų milijonų piliečių valstybė bus Lietuva. Artėjantis referendumas – ne tik užsienio lietuvių klausimas, juo sprendžiama ilgametė problema. Lietuviai, išvykę po 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję kitos valstybės pilietybę, praranda gimimu įgytą LR pilietybę. Taip Lietuva kasmet praranda apie 1 000 savo piliečių. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos

Taip pat skaitykite