Trumpos žinios: šiemet mokinių bus mažiau

Išankstiniais duomenimis, nuo rugsėjo į Šilutės rajono mokyklas susirinks 4655 mokiniai, bus 245 klasių komplektai. Praėjusiais mokslo metais rajone buvo 4818 mokinių, 251 klasė. Planuojama sudaryti 26 jungtines klases. 

Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Birutė Tekorienė informavo, kad vaikų darželiuose vietų pritrūko 90-iai mažylių, iš jų 69 – Šilutėje. Todėl steigtos papildomos ikimokyklinio ugdymo grupės Šilutės „Raudonkepuraitės“, „Ąžuoliuko“, „Gintarėlio“ lopšeliuose – darželiuose, Švėkšnoje, Vilkyčių ir Katyčių pagrindinėse mokyklose. Nuo rugsėjo 1 dienos ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo grupes turėtų lankyti 1762 vaikai, iš jų 1141 – Šilutėje. Planuojama turėti 107 grupes, iš jų 15  jungtinių grupių – mokyklose.

Praėjusiais mokslo metais rajone dirbo 537 mokytojai. Įvedus etatinį darbo apmokėjimą, kol kas nėra aišku, kaip keisis mokytojų ir kitų švietimo įstaigų darbuotojų atlyginimai.

Apie skurdą – skaičiais

Lietuvoje žemiaus skurdo ribos gyvena trečdalis gyventojų. Pernai skurdo rizikos riba buvo 307 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniu, 644 eurai – šeimai, kurią sudaro du suaugusieji ir du vaikai iki 14 metų amžiaus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad šių metų sausio 1 d. duomenimis, Šilutės rajone gyveno 38 805 gyventojai, socialinės pašalpos gavėjų skaičius vidutiniškai per vieną 2018 metų pirmojo pusmečio mėnesį buvo 1399, būsto šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompensacijas gavo 1441 gyventojas, skaičiuojant vidutiniškai per vieną šių metų pirmojo pusmečio mėnesį.

Šiame minsiterijos sąraše paskelbta, kad Pagėgių savivaldybė turėjo 7797 gyventojus, analogiškai 412 socialinės pašalpos gavėjų vidutiniškai per vieną šių metų pirmojo pusmečio mėnesį, o 347 gyventojams analogiškai teko kompensacijų šildymo ir vandens kaštams padengti.

Iš viso Lietuvoje šių metų sausio 1 d. buvo 2 810 118 gyventojų, vidutiniškai per mėnesį savivaldybėse išmokėta 75 617 eurų socialinių pašalpų, vidutinė mėnesio kompensacijų už šildymą ir vandenį suma sudarė 122 084 eurus.

Kitokia pagalba vienišiems seneliams

Vilniuje vykdomas pagalbos vienišiems seneliams projektas – pirmasis ir išskirtinis Lietuvoje. Tai – privati iniciatyva. Nauda senjorui – nereikia mokėti komunalinių mokesčių, visa pensija lieka jam.

Vos per televiziją buvo paviešintas kovai su senjorų skurdu skirtas projektas, norinčių pasinaudoti siūloma galimybe jau atsirado dešimtys, nors vietų kol kas tėra 4. Tiek jaukių ir viskuo aprūpintų butukų keturiems vienišiems senjoramas jau įruošta. Šalia – medicinos įstaiga, prekybos centras, kitos būtinos įstaigos. Kviečiama gyventi pirmajame namo aukšte.

Esmė: vienišas senjoras išnuomoja savo turimą butą (gali būti ir kelių kambarių, ir senamiestyje, ir kitur), lėšos už nuomą atitrenka naują būstą suteikusiai organizacijai, iš šių lėšų bus mokami komunaliniai mokesčiai, o visa pensija lieka senjorui – maistui, vaistams ir kt. Išnuomotas senjoro butas yra ir lieka jo nuosavybė. Pasiūlymas – su nauda senjorui, nes dabar iš savo pensijos jam tenka sumokėti ir komunalinius mokesčių, o likutis – kuklus, jo neretai net maistui neužtenka.

Malkos vis brangyn…

Valstybinių miškų urėdija, įsteigta vietoj visų buvusių urėdijų, neslapia, kad už malkas šiemet teks mokėti penktadaliu brangiau. Tuo pasipiktinę Seimo nariai biokuro brangimą sieja su nevykusia urėdijų pertvarka, su nepažabojamu siekiu gauti kuo daugiau pelno.

Energijos išteklių taupymo biržos duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį, palyginus su praėjusiais metais, įvairių malkų rūšių kaina pakilo 15-25 proc. Specialistai teigia, jog šių metų sausio – birželio mėnesiais Valstybinių miškų urėdija pardavė 300 tūkst. kub. m žaliavinės medienos mažiau negu pernai pirmąjį pusmetį, o uždirbo 8 mln. Eur daugiau. Mat ir medieną, ir malkoms tinkamą žaliavą urėdija parduoda aukcionuose, galbūt malkų ten turėtų nebūti? Skeptikai lygina, kad pasaulyje benzinas, dyzelis pinga, o Lietuvoje – brangta, kad iš Lietuvos ūkininkų pieną perdirbėjai superka pigiausia kaina Europoje…

Urėdija ragina gyventojus malkų kreiptis į artimiausią buvusią urėdiją – yra galimybių šildytis pagal kišenę, jeigu žmogus nesieka gauti paruoštų, supjaustytų, suskaldytų malkų, kurios, žinoma, brangesnės.

Kol dar žydi medetkos

„Respublikos“ priede „Laisvalaikis“ rugpjūčio 11 d. Šilutės krašto fitoterapeutas Virgilijus Skirkevičius pasakoja apie geltonžiedžių medetkų nuo seno žinomas gydomąsias savybes. Jos pasižymi antiseptinėmis, priešuždegiminėmis savybėmis, gydo odos uždegimus, jos susirigimus, žaizdas ir kartu yra apsauga nuo saulės.

V. Skirkevičiaus teigimu, medetkos – naudingiausios sodo gėlės grožiui ir sveikatai. Nuo seno jos tiko žaizdoms, odos ligoms gydyti – yra geriausia pagalba pažeistai ir sudirgintai odai. Mat turi raminamųjų ir gydomųjų savybių: yra priešuždegiminio poveikio, slopina odos infekcijas, mažina niežulį, paraudimą, patinimą, skausmą, išbėrimus, pragulas. Mažos koncentracijos medetkų tirpalas tinka skalauti burną, jeigu pažeista gleivinė. Medetkos paslaptis – flavopnoidų gausa. Jie suteikia augalui ryškią geltoną ar oranžinę spalvą, o žmogui – veiksmingos gydomosios medžiagos. Medetkų ekstraktas veikia kaip natūralus ultravioletinių spindulių filtras. Medetkos žydi nuo vasaros iki vėlyvo rudens, tad žiedų galima prisidžiovinti. Anot V. Skirkevičiaus, jeigu medetkos žiedus sukleidžia, lis, jeigu žiedų neiškleidė iki 9 val. ryto, panašu, diena bus lietinga.

Kai artėja ruduo

Kaip pasiruošti artėjančiam rudeniui? Anot specialistų, galima ir reikia ruoštis puoselėjant ir savo grožį, ir gerinant nuotaiką, ir aprūpinant organizmą reikalingais mikroelementais.

Būtinų vitaminų organizmas gaus, jeigu per dieną suvalgysite bent 600 gramų daržovių, tinka brokoliai, špinatai, petražolės ir visa kita. Kad nepritrūktų vitamino D, bent 15 min. per dieną reikia pabūti lauke, atidengus kūno saulės spirnduliams. Poilsio suteiktų iškylos gamtoje ar ramybė bei pajudėjimas gamtoje. Nuovargis – signalas, kad organizme trūksta geležies. Teks vartoti skystų papildų. Vitaminas K2 užtikrina sveikus kaulus, dantis, todėl žalios daržovės, gyvulinės kilmės produktai (mėsa, kiaušiniai, sviestas, sūris) yra būtini, be to, vitaminas K veikia kartu su vitaminu D. Neužmirškite ciberžolės, kuri odą padarys glotnią, šviesią ir švytinčią. Miegas, poilsis ir judrumas – tai stiprins ir saugos nervų sistemą.

parengė Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Piniginę perkeliame į telefoną. Kaip išsaugoti mokėjimo korteles išmaniuosiuose?

Piniginė – jau atgyvena, nes daugumą kortelių galite saugoti tiesiog savo telefone. Vos keliais mygtukų paspaudimais atsiskaitysite už pirkinius tiek prekybos centre ar restorane, tiek ir internete. Kaip išsaugoti korteles savo išmaniuosiuose įrenginiuose, pasakoja „Bitės Profai“. „Pamažu visas reikalingas korteles – tiek mokėjimo, tiek nuolaidų – galėsime išsaugoti išmaniuosiuose įrenginiuose. Įkėlus korteles į skaitmeninę piniginę „Google Pay“ ar „Apple Pay“ visas jas rasite vienoje vietoje. Perkant tereiks keliais mygtuko paspaudimais „įjungti“ ją savo telefono ekrane ir pridėjus telefoną prie bekontakčio

Paminklų kainos. Kodėl pigiai dažniausiai blogai?

Geros kokybės paminklai tarnauja kelis šimtus metų ir net jiems praėjus vis dar mena čia amžinojo poilsio atgulusio žmogaus vardą. Žinoma, tikrai ne visi paminklai, kurių siūlo rinka, yra tokie geri. Dažniausiai glumina paminklų kainos, kurios taip pat lyginamos su daug klausimų keliančia kokybe. Ar tikrai brangiau yra geriau ir kodėl kinta kaina? Akmuo – viskas Kaina pirmiausia kinta nuo medžiagos, kuri yra naudojama paminklo gamyboje. Kiek daugiau kainuoja granitas, tačiau jis tarnauja labai daug metų, nereikalauja jokios priežiūros ir

Kviečia nauja paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“

Rugsėjo 21 d. Vilniaus universiteto biblioteka Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatys rankraščių ir senųjų spaudinių parodą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“. Renginio metu bus parodyti Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingi dokumentai, tarp kurių ir šaltiniai, susiję su Šilutės miesto ir krašto praeitimi. Paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“ veiks nuo 13 iki 16 val. Parodos atidarymo renginio pradžia – 15 val. Šis Šilutei skirtas renginys – Vilniaus universiteto bibliotekos nuo 2015 metų tęsiamo projekto „Lietuva Vilniaus universiteto

Prisiminta praeitis ir gyventojai

Kaip žydai atsirado Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje ir Lenkijos karalystėje?  Kas yra vadinama litvaku? Kas sieja Kalmanovičių ir Kalenbachą? Kas 1915 metais nutiko su 160 tūkstančių Kauno gubernijos žydų, ir kodėl likusieji su jais vėliau sunkiai rasdavo kalbą? Kas ir kodėl sugalvojo Šv. kūdikio mitą? Kodėl žydiškuose macuose būna tik vanduo ir mitai? Kada Lietuvoje buvo atidaryta Žydų ministerija? Kaip radosi bendrumai tarp lietuvių ir žydų? Koks iki šių dienų Žemaičių Naumiestyje išlikęs žydiškasis paveldas? Kaip įmažinamas holokaustą patyrusios tautos atminimas

Taip pat skaitykite