Trūksta informacijos ir paprastesnės tvarkos

Šilutės rajono savivaldybės tarybos Teritorijų ir kaimo reikalų komitetas surengė išvažiuojamąjį posėdį, kurio tikslas – įvertinti Rumšų didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę bei bešeimininkių pastatų Šilutės rajone būklę.

Iš kairės. Rumšų sąvartyno vadybininkas Giedrius Dragūnas Šilutės politikams parodė, kaip čia saugomos įvairios atliekos.

Tvarkos užtenka, tereikia daugiau informacijos
Šilutės rajono savivaldybės tarybos Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto nariai apsilankė Rumšų sąvartyne, kur nuo metų pradžios priimamos ir biodegraduojančios bei pavojingos atliekos. Jie pasidžiaugė tvarka, atliekų saugojimo sąlygomis ir domėjosi, ar žmonės žino apie šioje aikštelėje teikiamas paslaugas. „Žmonės dažnai nežino, ką daryti su atliekomis ir kiek už ką mokame, nes mokame pagal kvadratūrą, pilame į kubatūrą, o priduodame tonomis“, – pakomentavo esamą padėtį komiteto narys Gintaras Bružas. „Ar žmonės žino, kur dėti, pavyzdžiui, senus baldus?“ – teiravosi kita komiteto narė Birutė Kleinaitė.
Politikus lydėjęs Savivaldybės gamtosaugininkas Remigijus Rimkus tikino, kad apie šią aikštelę ne kartą informuoti seniūnai, rašyta laikraščiuose, pakabinti skelbimai seniūnijose.

Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus (antras iš kairės) posėdžio dalyviams teigė, kad jeigu būtų paprastesnė tvarka, atsirastų norinčiųjų įsigyti dabar bešeimininkiu laikomą turtą.

Jis sakė, kad žmonės nemokamai gali pristatyti po 5 automobilių padangas, iki 200 kilogramų statybinio laužo ir iki 150 kilogramų biodegraduojančių medžiagų. Tik atvežant padangas reikia turėti automobilio registracijos pažymėjimą, o kitas atliekas – asmens dokumentą. Be to, padangos ir stambiosios buitinės atliekos išvežamos iš gyvenamųjų vietų pagal numatytą grafiką. Visa tai jau įtraukta į mokestį už buitinių atliekų tvarkymą, todėl žmogui nieko nekainuoja. Tiesa, taip surinktos stambiagabaritės atliekos vežamos ne į Rumšus, o tiesiai į sąvartyną Dumpiuose, nes į Rumšus ne pakeliui.
Savotišką ekskursiją rajono politikams aikštelėje surengė ir jų klausimus atsakė Didžiųjų atliekų, antrinių žaliavų, buityje susidariusių pavojingų atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės Rumšuose vadybininkas Giedrius Dragūnas. Jis parodė, kaip saugomos ir rūšiuojamos įvairios atliekos. Pasak G. Dragūno, aikštelė turi galimybę priimti praktiškai visas buityje susidarančia atliekas, išskyrus šiferį. Kenksmingos medžiagos, įvairių rūšių atliekos saugomos tam tikruose konteineriuose, tik šiferiui surinkti ir saugoti sąlygų nenumatyta. Šiferį priima bendrovės „Žalvaris“ ir „Toksikana“. Savivaldybės gamtosaugininkas pridūrė, kad didelių problemų neiškyla ir su šiferiu, nes jis paprastai surenkamas įgyvendinant tam skirtas programas. O jeigu prie konteinerių atrandamas vienas kitas lakštas, šiferis surenkamas ir kartą ar du per metus išvežamas Savivaldybės lėšomis.
Pasidairę po pavyzdingai tvarkomą Rumšų sąvartyną, politikai pareiškė nuomonę, kad aplinka rajone būtų švaresnė ir gražesnė, jeigu gyventojai turėtų daugiau žinių, kas ir kokiomis sąlygomis priimama į šį sąvartyną.

Savivaldybės Ūkio skyriaus turto poskyrio vyriausiojo specialisto Eugenijaus Bistricko teigimu, bešeimininkiui turtui sutvarkyti reikia gauti daugybę leidimų.

Sudėtinga išeitis iš paprastos padėties
Tolimesnėje išvykoje į Vainutą politikų gidu tapo Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus, o pagrindiniu konsultantu – Savivaldybės Ūkio skyriaus turto poskyrio vyriausiasis specialistas Eugenijus Bistrickas. Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto nariai atvyko į Vainuto seniūniją apžiūrėti bešeimininkio buvusio gyvulininkystės komplekso. Kaip aiškino E. Bistrckas, bešeimininkių pastatų mūsų rajone esama apie pustrečio šimto. Jis patikslino, kad pagal Statybos įstatymą pastatu laikomas bet koks objektas, tvirtai surištas su žeme, todėl tokie dideli skaičiai susidaro bet kokį į žemę įkastą betono luitą traktuojant kaip pastatą. Bešeimininkių pastatų mūsų rajone daugiausiai liko, kai ardant bendroves pajininkai išsidalino vertingesnį turtą. Jo menkaverčiai likučiai atiteko Savivaldybei. Panaši padėtis ir su buvusiu gyvulininkystės kompleksu Vainuto seniūnijoje, kur apie hektaro dydžio apleistame žemės plote išliko keli pamatų fragmentai.
Vainuto seniūnas V. Mockus sakė, kad komplekso likučius mielai už litą privatizuotų ir sutvarkytų vietiniai ūkininkai. Tačiau kaip tai padaryti nepažeidžiant įstatymų? Pasak E. Bistricko, padėtis gana sudėtinga, nes Savivaldybė nėra žemės savininkė. Jeigu jos ar privataus asmens lėšomis būtų sutvarkyti bešeimininkiai objektai, tai išvalytą teritoriją pasiimtų Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir pasistengtų parduoti atsilaisvinusius plotus. O ir pastatų likučių tvarkymui reikia ne vienos licencijos bei leidimų. Esama tvarka numato, kad lėšų bešeimininkiams pastatams sutvarkyti skiria Valstybė, o savivaldybės skelbia konkursus ir rangovai atlieka numatytus darbus. Viskas būtų labai gražu ir paprasta, tik tų lėšų skiriama labai mažai. Paskutiniu metu sutvarkyti tik 5 objektai Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Specialistų rekomendacijos, kaip saugoti sveikatą kaitros metu

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie karštį:  rugpjūčio 12 d., penktadienį, temperatūra popietę kils iki +24-29°C; šeštadienio naktį vės iki 10-15 laipsnių, dieną oras įkais iki +25-30°C; sekmadienio dieną šils iki +26-31°C; Žolinės dieną temperatūra pakils iki +26-31°C.   Aktualu kiekvienam Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per

Rugpjūčio viduryje – Žolinė

Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinės švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima, – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo

Vilniuje atidaroma viena moderniausių teniso arenų Europoje

Po kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje esantis sporto kompleksas „SEB arena“ jau nuo rugsėjo duris atvers kaip didžiausias uždaras teniso, skvošo ir badmintono centras Vidurio Europoje. Atnaujintoje arenoje įrengtas ir pirmasis regione išmanusis teniso kortas, leisiantis organizuoti tarptautinius aukščiausio  lygio turnyrus. Naujojoje arenos dalyje įrengti 7 papildomi kietosios dangos kortai ir centrinis kortas, kurį supa net 1,5 tūkst. žiūrovų talpinančios tribūnos, 4 badmintono aikštelės ir net 10 patiems jauniausiems tenisininkams skirtų mažųjų teniso kortų. „Šiandien jau galime drąsiai

Prasideda ilgasis savaitgalis. Kokių klaidų nedaryti be priežiūros paliekant namus?

Žolinės savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolinę ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros palikti namai nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. „Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais

Taip pat skaitykite