Trūksta informacijos ir paprastesnės tvarkos

Šilutės rajono savivaldybės tarybos Teritorijų ir kaimo reikalų komitetas surengė išvažiuojamąjį posėdį, kurio tikslas – įvertinti Rumšų didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę bei bešeimininkių pastatų Šilutės rajone būklę.

Iš kairės. Rumšų sąvartyno vadybininkas Giedrius Dragūnas Šilutės politikams parodė, kaip čia saugomos įvairios atliekos.

Tvarkos užtenka, tereikia daugiau informacijos
Šilutės rajono savivaldybės tarybos Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto nariai apsilankė Rumšų sąvartyne, kur nuo metų pradžios priimamos ir biodegraduojančios bei pavojingos atliekos. Jie pasidžiaugė tvarka, atliekų saugojimo sąlygomis ir domėjosi, ar žmonės žino apie šioje aikštelėje teikiamas paslaugas. „Žmonės dažnai nežino, ką daryti su atliekomis ir kiek už ką mokame, nes mokame pagal kvadratūrą, pilame į kubatūrą, o priduodame tonomis“, – pakomentavo esamą padėtį komiteto narys Gintaras Bružas. „Ar žmonės žino, kur dėti, pavyzdžiui, senus baldus?“ – teiravosi kita komiteto narė Birutė Kleinaitė.
Politikus lydėjęs Savivaldybės gamtosaugininkas Remigijus Rimkus tikino, kad apie šią aikštelę ne kartą informuoti seniūnai, rašyta laikraščiuose, pakabinti skelbimai seniūnijose.

Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus (antras iš kairės) posėdžio dalyviams teigė, kad jeigu būtų paprastesnė tvarka, atsirastų norinčiųjų įsigyti dabar bešeimininkiu laikomą turtą.

Jis sakė, kad žmonės nemokamai gali pristatyti po 5 automobilių padangas, iki 200 kilogramų statybinio laužo ir iki 150 kilogramų biodegraduojančių medžiagų. Tik atvežant padangas reikia turėti automobilio registracijos pažymėjimą, o kitas atliekas – asmens dokumentą. Be to, padangos ir stambiosios buitinės atliekos išvežamos iš gyvenamųjų vietų pagal numatytą grafiką. Visa tai jau įtraukta į mokestį už buitinių atliekų tvarkymą, todėl žmogui nieko nekainuoja. Tiesa, taip surinktos stambiagabaritės atliekos vežamos ne į Rumšus, o tiesiai į sąvartyną Dumpiuose, nes į Rumšus ne pakeliui.
Savotišką ekskursiją rajono politikams aikštelėje surengė ir jų klausimus atsakė Didžiųjų atliekų, antrinių žaliavų, buityje susidariusių pavojingų atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės Rumšuose vadybininkas Giedrius Dragūnas. Jis parodė, kaip saugomos ir rūšiuojamos įvairios atliekos. Pasak G. Dragūno, aikštelė turi galimybę priimti praktiškai visas buityje susidarančia atliekas, išskyrus šiferį. Kenksmingos medžiagos, įvairių rūšių atliekos saugomos tam tikruose konteineriuose, tik šiferiui surinkti ir saugoti sąlygų nenumatyta. Šiferį priima bendrovės „Žalvaris“ ir „Toksikana“. Savivaldybės gamtosaugininkas pridūrė, kad didelių problemų neiškyla ir su šiferiu, nes jis paprastai surenkamas įgyvendinant tam skirtas programas. O jeigu prie konteinerių atrandamas vienas kitas lakštas, šiferis surenkamas ir kartą ar du per metus išvežamas Savivaldybės lėšomis.
Pasidairę po pavyzdingai tvarkomą Rumšų sąvartyną, politikai pareiškė nuomonę, kad aplinka rajone būtų švaresnė ir gražesnė, jeigu gyventojai turėtų daugiau žinių, kas ir kokiomis sąlygomis priimama į šį sąvartyną.

Savivaldybės Ūkio skyriaus turto poskyrio vyriausiojo specialisto Eugenijaus Bistricko teigimu, bešeimininkiui turtui sutvarkyti reikia gauti daugybę leidimų.

Sudėtinga išeitis iš paprastos padėties
Tolimesnėje išvykoje į Vainutą politikų gidu tapo Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus, o pagrindiniu konsultantu – Savivaldybės Ūkio skyriaus turto poskyrio vyriausiasis specialistas Eugenijus Bistrickas. Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto nariai atvyko į Vainuto seniūniją apžiūrėti bešeimininkio buvusio gyvulininkystės komplekso. Kaip aiškino E. Bistrckas, bešeimininkių pastatų mūsų rajone esama apie pustrečio šimto. Jis patikslino, kad pagal Statybos įstatymą pastatu laikomas bet koks objektas, tvirtai surištas su žeme, todėl tokie dideli skaičiai susidaro bet kokį į žemę įkastą betono luitą traktuojant kaip pastatą. Bešeimininkių pastatų mūsų rajone daugiausiai liko, kai ardant bendroves pajininkai išsidalino vertingesnį turtą. Jo menkaverčiai likučiai atiteko Savivaldybei. Panaši padėtis ir su buvusiu gyvulininkystės kompleksu Vainuto seniūnijoje, kur apie hektaro dydžio apleistame žemės plote išliko keli pamatų fragmentai.
Vainuto seniūnas V. Mockus sakė, kad komplekso likučius mielai už litą privatizuotų ir sutvarkytų vietiniai ūkininkai. Tačiau kaip tai padaryti nepažeidžiant įstatymų? Pasak E. Bistricko, padėtis gana sudėtinga, nes Savivaldybė nėra žemės savininkė. Jeigu jos ar privataus asmens lėšomis būtų sutvarkyti bešeimininkiai objektai, tai išvalytą teritoriją pasiimtų Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir pasistengtų parduoti atsilaisvinusius plotus. O ir pastatų likučių tvarkymui reikia ne vienos licencijos bei leidimų. Esama tvarka numato, kad lėšų bešeimininkiams pastatams sutvarkyti skiria Valstybė, o savivaldybės skelbia konkursus ir rangovai atlieka numatytus darbus. Viskas būtų labai gražu ir paprasta, tik tų lėšų skiriama labai mažai. Paskutiniu metu sutvarkyti tik 5 objektai Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Patarimai, kurie perkant televizorių padės išleisti mažiau

Televizoriai mūsų svetainėse ar netgi miegamuosiuose dažniausiai stovi pakankamai ilgus metus, todėl norisi, kad naujasis pirkinys visapusiškai pateisintų visus lūkesčius. Visgi, tuo pačiu už šią įrangą nesinori permokėti – nors jos vertė dažniausiai priklauso nuo suteikiamų galimybių, yra keletas gudrybių, kurios gali padėti sutaupyti. Siūlome su jomis susipažinti. Pirkite ankstesnių metų modelius Tuomet, kai rinkoje pasirodo naujesni atitinkamų produktų modeliai, senesniųjų kaina ganėtinai nukrenta – tai pasakytina ne tik apie televizorius, bet ir apie daugelį kitų buitinės technikos ir elektronikos

Itin slaptas detektyvas Šilutės rajono savivaldybėje

2021 m. rugsėjo 17 d. mero Vytauto Laurinaičio potvarkiu sudaryta Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija. Kieno ir kokį nusižengimą tirs ši komisija? Paslaptis! Daugiau išsiaiškinti nieko nepavyko… Lyg ir buvo susirinkusi ši komisija. Kadangi jos pirmininkė Diana Andrijauskienė nuo rugsėjo 17 d. turi nedarbingumo pažymą, komisijai vadovaus Birutė Ačienė, UAB „Šilutės šilumos tinklai“ teisininkė. Tą pasakė Savivaldybės kontrolieriaus pavaduotoja Judita Subačienė, kadangi D. Andrijauskienė serga, komisijai vadovaus B. Ačienė, su žiniasklaida irgi bendraus B. Ačienė. Kontrolės ir audito tarnybos vyr. specialistė Rasa

Rytoj, rugsėjo 22 d., – Tarptautinė diena be automobilio

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad 2021 m. rugsėjo 22 d. Europos judumo savaitę užbaigia Tarptautinė diena be automobilio. Šią dieną siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į neigiamą transporto įtaką aplinkai ir žmonių sveikatai, skatinama prisidėti prie švarios aplinkos išsaugojimo – bent šią dieną mieste išsiversti be automobilio, ieškoti kitokių susisiekimo priemonių: eiti pėsčiomis, važiuoti dviračiu. Pirmą kartą akcija „Mieste – be savo automobilio“ buvo surengta Prancūzijoje 1998 m. O 2000 m. ji jau vyko 760-yje Europos miestų. 2001

Geliniai priauginimai privers jus visam laikui atsisakyti akrilo

Tik nedaugelis dalykų man teikia didesnį pasitenkinimą ir atpalaiduoja labiau nei kelionė į nagų saloną, kad galėčiau pasidaryti naujus akrilinius nagus. Tai smulkmenos, kurių laukiu su nekantrumu, ir kurios daro jį tokį mielą. Nuo nagų lako spalvos pasirinkimo iki nagų apdirbimo įrankių išlyginančio nagų nelygumus, burzgimo garso ir, žinoma, išėjimo su šviežiai dengtais nagais, kuriais galėsiu baksnoti, baksnoti, baksnoti į kiekvieną paviršių, pro kurį praeisiu. Paskui ateina ne tokia džiuginanti dalis, pavyzdžiui, nagas lūžta per pusę arba visiškai nulūžta; skausmingas

Taip pat skaitykite