Trūksta informacijos ir paprastesnės tvarkos

Šilutės rajono savivaldybės tarybos Teritorijų ir kaimo reikalų komitetas surengė išvažiuojamąjį posėdį, kurio tikslas – įvertinti Rumšų didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę bei bešeimininkių pastatų Šilutės rajone būklę.

Iš kairės. Rumšų sąvartyno vadybininkas Giedrius Dragūnas Šilutės politikams parodė, kaip čia saugomos įvairios atliekos.

Tvarkos užtenka, tereikia daugiau informacijos
Šilutės rajono savivaldybės tarybos Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto nariai apsilankė Rumšų sąvartyne, kur nuo metų pradžios priimamos ir biodegraduojančios bei pavojingos atliekos. Jie pasidžiaugė tvarka, atliekų saugojimo sąlygomis ir domėjosi, ar žmonės žino apie šioje aikštelėje teikiamas paslaugas. „Žmonės dažnai nežino, ką daryti su atliekomis ir kiek už ką mokame, nes mokame pagal kvadratūrą, pilame į kubatūrą, o priduodame tonomis“, – pakomentavo esamą padėtį komiteto narys Gintaras Bružas. „Ar žmonės žino, kur dėti, pavyzdžiui, senus baldus?“ – teiravosi kita komiteto narė Birutė Kleinaitė.
Politikus lydėjęs Savivaldybės gamtosaugininkas Remigijus Rimkus tikino, kad apie šią aikštelę ne kartą informuoti seniūnai, rašyta laikraščiuose, pakabinti skelbimai seniūnijose.

Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus (antras iš kairės) posėdžio dalyviams teigė, kad jeigu būtų paprastesnė tvarka, atsirastų norinčiųjų įsigyti dabar bešeimininkiu laikomą turtą.

Jis sakė, kad žmonės nemokamai gali pristatyti po 5 automobilių padangas, iki 200 kilogramų statybinio laužo ir iki 150 kilogramų biodegraduojančių medžiagų. Tik atvežant padangas reikia turėti automobilio registracijos pažymėjimą, o kitas atliekas – asmens dokumentą. Be to, padangos ir stambiosios buitinės atliekos išvežamos iš gyvenamųjų vietų pagal numatytą grafiką. Visa tai jau įtraukta į mokestį už buitinių atliekų tvarkymą, todėl žmogui nieko nekainuoja. Tiesa, taip surinktos stambiagabaritės atliekos vežamos ne į Rumšus, o tiesiai į sąvartyną Dumpiuose, nes į Rumšus ne pakeliui.
Savotišką ekskursiją rajono politikams aikštelėje surengė ir jų klausimus atsakė Didžiųjų atliekų, antrinių žaliavų, buityje susidariusių pavojingų atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės Rumšuose vadybininkas Giedrius Dragūnas. Jis parodė, kaip saugomos ir rūšiuojamos įvairios atliekos. Pasak G. Dragūno, aikštelė turi galimybę priimti praktiškai visas buityje susidarančia atliekas, išskyrus šiferį. Kenksmingos medžiagos, įvairių rūšių atliekos saugomos tam tikruose konteineriuose, tik šiferiui surinkti ir saugoti sąlygų nenumatyta. Šiferį priima bendrovės „Žalvaris“ ir „Toksikana“. Savivaldybės gamtosaugininkas pridūrė, kad didelių problemų neiškyla ir su šiferiu, nes jis paprastai surenkamas įgyvendinant tam skirtas programas. O jeigu prie konteinerių atrandamas vienas kitas lakštas, šiferis surenkamas ir kartą ar du per metus išvežamas Savivaldybės lėšomis.
Pasidairę po pavyzdingai tvarkomą Rumšų sąvartyną, politikai pareiškė nuomonę, kad aplinka rajone būtų švaresnė ir gražesnė, jeigu gyventojai turėtų daugiau žinių, kas ir kokiomis sąlygomis priimama į šį sąvartyną.

Savivaldybės Ūkio skyriaus turto poskyrio vyriausiojo specialisto Eugenijaus Bistricko teigimu, bešeimininkiui turtui sutvarkyti reikia gauti daugybę leidimų.

Sudėtinga išeitis iš paprastos padėties
Tolimesnėje išvykoje į Vainutą politikų gidu tapo Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus, o pagrindiniu konsultantu – Savivaldybės Ūkio skyriaus turto poskyrio vyriausiasis specialistas Eugenijus Bistrickas. Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto nariai atvyko į Vainuto seniūniją apžiūrėti bešeimininkio buvusio gyvulininkystės komplekso. Kaip aiškino E. Bistrckas, bešeimininkių pastatų mūsų rajone esama apie pustrečio šimto. Jis patikslino, kad pagal Statybos įstatymą pastatu laikomas bet koks objektas, tvirtai surištas su žeme, todėl tokie dideli skaičiai susidaro bet kokį į žemę įkastą betono luitą traktuojant kaip pastatą. Bešeimininkių pastatų mūsų rajone daugiausiai liko, kai ardant bendroves pajininkai išsidalino vertingesnį turtą. Jo menkaverčiai likučiai atiteko Savivaldybei. Panaši padėtis ir su buvusiu gyvulininkystės kompleksu Vainuto seniūnijoje, kur apie hektaro dydžio apleistame žemės plote išliko keli pamatų fragmentai.
Vainuto seniūnas V. Mockus sakė, kad komplekso likučius mielai už litą privatizuotų ir sutvarkytų vietiniai ūkininkai. Tačiau kaip tai padaryti nepažeidžiant įstatymų? Pasak E. Bistricko, padėtis gana sudėtinga, nes Savivaldybė nėra žemės savininkė. Jeigu jos ar privataus asmens lėšomis būtų sutvarkyti bešeimininkiai objektai, tai išvalytą teritoriją pasiimtų Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir pasistengtų parduoti atsilaisvinusius plotus. O ir pastatų likučių tvarkymui reikia ne vienos licencijos bei leidimų. Esama tvarka numato, kad lėšų bešeimininkiams pastatams sutvarkyti skiria Valstybė, o savivaldybės skelbia konkursus ir rangovai atlieka numatytus darbus. Viskas būtų labai gražu ir paprasta, tik tų lėšų skiriama labai mažai. Paskutiniu metu sutvarkyti tik 5 objektai Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Jaunimą kviečia į savanorišką tarnybą

jaunimo savanoriai

2021 m. Jaunimo savanorišką tarnybą (JST) Šilutės rajone išbandžiusiems 36 jaunuoliams įteikti šios programos baigimo pažymėjimai. Jaunimo savanoriška tarnyba Šilutės rajone vyksta nuo 2019 metų. Jaunimas kasmet gali dalyvauti  6 mėnesius trunkančioje programoje, taip ugdydamas turimas ir įgydamas naujų kompetencijų. Įstaigos priima savanorius Džiaugiamės, kad mūsų rajone yra daug organizacijų, suteikiančių savanorystės vietą, skiriančios kuratorius ir įvairiausių užduočių jaunimui. Tokios organizacijos neatlygintinai prisideda prie jaunuolių tobulėjimo. Ko reikia norint tapti priimančia organizacija ir sulaukti savanorių, informacijos ieškokite čia 2021 m.

Pagėgiškiams sėkmingas „Dainų dainelės“ turas Tauragėje

Tauragės meno mokykloje įvykusiame Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkurso „Dainų dainelė“ zoniniame etape dalyvavo 39 kolektyvai ir atlikėjai iš Tauragės, Jurbarko, Šilalės, Kelmės, Raseinių rajonų bei Pagėgių savivaldybės. Visi dalyviai atliko po tris dainas, kurias vertino 10 narių komisija. Komisijos pirmininkas Dainius Puišys, Lietuvos teatro ir muzikos akademijos Choro dirigavimo katedros profesorius, nariai: Artūras Novikas, A. Noviko džiazo mokyklos vadovas, Martynas Staškus, Lietuvos operos ir baleto teatro dirigentas, Dalia Tumosaitė, Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos mokytoja metodininkė  ir po

Atšaukiami uždarose erdvėse suplanuoti renginiai

Sausio 24 d. Šilutės r. savivaldybės skelbiama COVID-19 statistika: šiuo metu serga 496 asmenys. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 6 968 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų: 6 195 pasveiko; 116 asmenų mirė. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Virgilijaus Pozingio  įsakymu nuo 2022 m. sausio 21 d. iki vasario 6 d. imtinai atšaukiami ar vėlesniam laikui atidedami visi Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje uždarose erdvėse suplanuoti renginiai, už kurių organizavimą atsakinga Savivaldybės administracija bei Savivaldybės biudžetinės įstaigos. Savivaldybės administracijos direktoriaus V. Pozingio įsakymas

Milijonas – Lietuvos bitininkams

bitininkams

Šalies bitininkai vėl gali kreiptis paramos. Pernai jiems buvo skirta 974 tūkst. Eur. Šiemet parama bitininkams bus didesnė – 1,1 mln. eurų. Parama bitininkams teikiama pagal Paramos Lietuvos bitininkystės sektoriui 2020–2022 metų programą iš Europos žemės ūkio garantijų fondo ir valstybės biudžeto. Paramos gali kreiptis bičių laikytojai, bitininkų asociacijos, bitininkų kooperatyvai, mokslo ir studijų institucijos. Programoje numatytos net 8 priemonės, kurioms įgyvendinti galima gauti paramą: techninė pagalba bitininkams ir jų grupėms; kova su bičių kenkėjais ir bičių ligomis, ypač varoatoze;

Taip pat skaitykite