Trispalvės rekordas Mociškiuose

Savaitgalį į Mociškių kaimą skubėjo Tarptautinės policijos asociacijos (TPA) nariai. „Agrūnės“ poilsiavietėje vyko 18-oji Lietuvos skyriaus stovykla. Jos metu buvo pasiektas didžiausios gyvos vėliavos rekordas.

Gyvą trispalvę suformavo per 750 žmonių.

 

Lietuvos trispalvės spalvomis nudažytais delnais susirinkę stovyklos dalyviai išsirikiavo specialioje aikštelėje ir po signalo iškėlė į viršų rankas. Siekiant rekordo dalyvavo apie 750 TPA Lietuvos skyriaus narių. Rekordo siekimą stebėjo Lietuvos rekordų registravimo agentūros „Factum“ atstovai.
Stovykloje taip pat vyko įvairios sportinės varžybos, koncertavo saviveiklininkai, prie laužo šurmuliavo vakaronė. Pasak renginio organizatoriaus Ryčio Kostiuškos, stovyklavietėje susibūrę šalies TPA Lietuvos skyriaus nariai liko ištikimi šių metų stovyklos devizui „Mes mylime Lietuvą“.
Šventės atidaryme dalyvavo daug garbingų svečių: LR policijos generalinis komisaras Linas Pernavas, VSAT vadas Renatas Požėla, TPA Lietuvos skyriaus prezidentas Vytautas Pliuskus, TPA Estijos skyriaus prezidentas Ain Lepikult, TPA Latvijos skyriaus prezidentė Ilze Ungure. Gausiai susirinkusius stovyklos dalyvius pasveikino Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Stonys.
Tarptautinė policijos asociacija įkurta 1950 m. Linkonšyro (Anglija) policijos seržanto Arthur Troop iniciatyva. Jos nariai pradėjo plėtoti visuomeninius, kultūrinius ir profesinius ryšius su šalies ir užsienio policijos pareigūnais.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1993 m. pradėta svarstyti ir apie Lietuvos policijos asociaciją. Po metų, 1994 m. spalio 27 d., įvyko TPA Lietuvos skyriaus steigiamasis suvažiavimas. Tuo metu asociacijai priklausė 611 narių.
1995 m. spalio 11 d. TPA Vienos konferencijoje Lietuvos skyrius oficialiai priimtas į Tarptautinę policijos asociaciją. Visoje šalyje ėmė sparčiai kurtis asociacijos poskyriai ir gausėti narių.
Šiuo metu Lietuvoje yra 55 TPA poskyriai ir per 3500 narių.

Pamario inf.

Hits: 36

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Geriausia dovana mokyklai – knygos

Šilutės rajone mokyklas baigusieji, pasirinkusieji savo gyvenimo ir jau nemažai juo nuėjusieji, pasiekusieji ne tik mintyse saugo šviesų savosios mokyklos paveikslą. Jie ir jų sutuoktiniai kartais į savo mokyklą sugrįžta su dovanomis. Štai į Vainuto gimnazijos istoriją su dėkingumu įrašyti Nijolė ir Valdas Petrauskai. Nijolė 1961 m. baigė tuometinę Vainuto vidurinę mokyklą, ji dirba redaktore. Jos vyras Valdas – vertėjas, verčia knygas iš anglų, prancūzų, italų, lenkų, ispanų, švedų, portugalų kalbų. V. Petrausko vertimo žanrai: proza, drama, poezija. Vertėjas gimė

Naujausiuose pašto ženkluose – nykstantys pilkasis ruonis ir lūšis

Lietuvos paštas penktadienį Išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtų pašto ženklų seriją „Europa. Nykstanti nacionalinė laukinė gamta“. Serija sudaryta iš dviejų pašto ženklų. Abiejų ženklų nominalas – po 0,75 Eur, tiražas – po 22 000 vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyksta Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Viename iš pašto ženklų pavaizduotas pilkasis arba kitaip dar žinomas kaip ilgasnukis ruonis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža

Šilutės pirmajai gimnazijai sukako 103 metai

Ypatingas balandis Šilutės pirmajai gimnazijai: balandžio 16 d. vadinama šios mokyklos gimtadieniu. Tokia žinia gimnazijos interneto svetainėje pasidalino istorijos mokytoja Laima Toliušienė. 1918 m. balandžio 16 d. Princo Joachimo gatvėje (dabar – Lietuvininkų g. 20) savo veiklą pradėjo Šilokarčemos realinė gimnazija – licėjus. Mokytoja Laima Toliušienė rašo: „Turtingą istoriją turime: susikūrę Vokietijos imperijos laikais, suklestėjome Lietuvos Respublikos laikotarpiu, išgyvenome nacių, sovietų diktatūras, gimnazijos statusą susigrąžinome nepriklausomoje Lietuvoje. Šiandien mokomės gražiame gimnazijos pastate, pastatytame tarpukario Lietuvos Respublikos laikais (1930 m.).“ Jeigu

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Taip pat skaitykite