Tremtinė Aldona Kaušienė: „Negelbėjo nė partorgo užtarimas…“

Kaip pasakoja Skuodo rajono Klaišių kaimo gyventoja Aldona Sėlenytė-Kaušienė (g. 1922 m.), pirmosios tremties bangos 1948 metais jos tėvų šeimai pavyko išvengti, nes užtarė šių žentas, o jos svainis Boleslovas Gūžė, dirbęs Skuodo partijos komitete. Paskambinęs į sostinę pačiam LTSR Aukščiausios Tarybos prezidiumo pirmininkui Justui Paleckiui, argumentavęs, jog tos šeimos vežti nevalia, nes sovietinėje armijoje tarnauja du vaikai – Napaleonas ir Liudvikas.

Ta pati Aldona šiandien ir nuotraukoje iš jos šeimos archyvo 1950-ais, iki tremties. Autorės nuotr.

Ta pati Aldona šiandien ir nuotraukoje iš jos šeimos archyvo 1950-ais, iki tremties.
Autorės nuotr.

Latvijos pasienyje, Klaišių kaime, 25-iuose hektaruose žemės ūkininkavusią, turėjusią samdinių ir todėl tremtiną Sėlenių šeimą tada iš Skuodo leido grįžti namo. Tačiau, kai Kazimieros Sėlenytės- Gūžienės įtakingąjį vyrą 1951 metais iškėlė į Kretingą, „gelbėjimosi rato“ nebeliko: Sėlenių ir su jais kartu gyvenusios dukros Aldonos Kaušienės šeimos buvo ištremtos.

Į Krasnojarso srities Bogatolskij rajoną atvyko spalio mėnesį. Visuomeninio pastato susirinkimų salėje sumetus kelionės mantą, ant jo iš nuovargio nugriuvusi ir Aldona. Kitos dienos rytą, vos nubudus, visus jau skubino į darbą. Reikėjo rauti linus, nors buvo pašalę. Ten, pasirodo, dar ir bulvės tebebuvo nekastos, nors ir visiškai mažulytės teužaugusios. Kaip tremtiniai supratę vėliau, juos pirmiausia ir tremdavę į labiausiai atsilikusius kolūkius, kur, kaip tvirtina senolė, „čīsta nebova kas dėrbous“. Linarūtėje menkai apsirengę atvykusieji vietinių bemat buvo pašiepti: tokie turtingi, o šaltyje pusplikiai. Daug kraštiečių iš to paties Skuodo rajono jau buvo prisitaikę prie vietos „aukštosios mados“ – vilkėjo šimtasiūles. Nors buvo ir įsisupusių į skrandas, avinčių medpadžiais, klumpėmis. Žodžio kišenėje neieškantis Aldonos tėvas Stanislovas vis kartodavęs, jog važiuosiąs namo atsivežti kailinių…

Dar vėliau tremtyje Aldonai Kaušienei teko dirbti avidėse kartu su taip vadinamais kalmykais, atitremtais iš Mongolijos pasienio. Tūkstantinės avių bandos buvo ganomos visur, net kapinėse. Lietuviai dar bandę savuosius kapelius aptverti, bet ta priemonė buvusi menka ir laikina. Pavasariais, kai pristigdavę pašarų, nuo trobelių stogų, kurios buvo dengtos nendrėmis, šias plėšdavo ir atiduodavo gyvuliams. Už visus darbus kolūkyje nemokėjo nė kapeikos. Tik po kelerių metų kaip užmokestį davė medaus iš to kolūkio bityno, kuris sargų buvo budriai saugomas.

Įdarbinti buvo net garbaus amžiaus Aldonos tėvai. Soduose su mentelėm nuo medžių krapštę obuolius. Nors, kaip vaizdžiai apibūdino pasakotoja, tie obuoliai buvę pusės nykščio dydžio.

Kai Aldonos šeimoje1954–1955 metais gimusios dukros Irena ir Rūta, jos mama, o šių močiutė jau galėjusi likti namie. Nors gyvenvietėje būta ir vyrų, ir moterų, žolės šienavimas dalgiais buvęs vien pastarųjų darbas. Išplaks koks senelis dalgius, atmatuos kone medžiais užžėlusius plotus, ir išeis šienpjovės s mosikuoti dalgiais, kol neilgai trukus tie užlūš…

Galiausiai Aldona apsipratusi, o vietos rusai, gyvenę ten dar nuo caro laikų, net nuraminę, jog ir Lietuvon sugrįžus geriau nebus, nes ir jie štai iki sovietmečio gyvenę geriau, o perversmai, suirutės privedę iki šitokio skurdo. Iš jo vaduotis labai padėjo brolio Napaleono, Tilžėje dirbusio karo ligoninės gydytoju, perlaidos paštu. Matomai gerai uždirbdavęs, nes kas mėnesį atsiųsdavęs po 1 000 rublių. Už tuos pinigus senoji Sėlenienė pirkusi karvę, laikiusi porą kiaulių. Kartą šios iš aptvaro ištrūko ir išbėgo į kaimą. Netruko pasklisti žinia, kad šeima gyvena kaip tikri buožės, nes tos kiaulės, lyginant su kitomis, neįtikėtinai nupenėtos. Dėl tos priežasties teko prievolė tiekti pieno, mėsos. Tačiau jau būdavo atsiskaitoma ir didelės bėdos gyventi nebuvę.

Per pusšeštų metų laiką tremtyje, galimai po Stalino mirties, būta įdomaus nutikimo: prisigretinęs prie kariškių kompanijos, į Lietuvą savųjų kailinių ir šiltų batų atsivežti išvyko Stanislovas Sėlenis. Nuvykęs pas sūnų Napaleoną, kuris jau dirbo Plateliuose, į Kretingą – pas žentą Boleslovą, minėtąjį partinį darbuotoją. Tačiau šis iš baimės, kad be registracijos ir dokumentų žmogus nepakenktų sau ir saviškiams, išsiuntė atgal į tremties vietą…

1957 metais šeima buvo reabiliuota. Tėvų begaliniu noru visi grįžo ir apsistojo savuosiuose namuose, nors gyvenimas su visais lauko darbais tuometiniame Aleksandrijos kolūkyje nebuvo geresnis kaip tremtyje. Su vyru, kaip ir tėvas, Stanislovu, krutėję senoje sodyboje. Kol 2007-ųjų tą pačią savaitę Aldoną ištiko insultas, o vyrą pakirto infarktas. Klaipėdos ligoninėje, kur juos prižiūrėjo ten slaugytoja dirbanti dukra Rūta, tėvai dar vienas su kitu spėję atsisveikinti. Po patirtų išbandymų sveikata ir artimo netektimi susilpo Aldonos Kaušienės regėjimas. Jau aštuoneri metai ji gyvena tarp miesto ir kaimo, prižiūrima dukros, P. Žadeikio gimnazijos istorijos mokytojos Irenos Nomgaudienės: žiemomis – Skuode, vasaromis – Klaišiuose. Pavasariais ženklu grįžti į kaimą senolei tampa sodyboje kalenantys gandrai. Po atkurtos Nepriklausomybės Aldonos dukros už parduotą tėvų žemę naujam gyvenimui prikėlė – sutvarkė seną sodybą, o senelių ir tėvų ūkininkavimo tradiciją tęsia ten gyvenantis jau Lietuvoje po tėvų tremties gimęs sūnus Zigmantas Kaušys.

Keičiasi tik laikmečiai, o šeimų istorijoje lieka ta pati Lietuva, už kelių žingsnių – kaimyninė Latvija ir pro šalį vingiuojanti vis ta pati Apšė.

Laima SENDRAUSKIENĖ „Mūsų žodis“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Sekmadienį įsigalioja naujos Konstitucijos pataisos

Gegužės 22 d., sekmadienį, įsigalioja trys prieš mėnesį Seimo priimtos Konstitucijos pataisos, susijusios su rinkimais. Visos jos svarbios tiek dėl kitąmet įvyksiančių merų ir savivaldybių tarybų rinkimų, tiek dėl 2024 metais numatomų Seimo rinkimų. Pagrindiniame šalies dokumente įtvirtintos nuostatos dėl tiesioginių merų rinkimų, jaunesnių kandidatų į Seimą ir apribojimo užimti pareigas, pažeidus Konstituciją, trukmės nustatymo. Seimas, įgyvendindamas Konstitucinio Teismo nutarimą, priimtomis Konstitucijos pataisomis nusprendė, kad savivaldos teisė turi būti įgyvendinama ne tik per savivaldybių tarybas, bet ir per savivaldybių merus.

Vasaros pranašai – žaibai: kaip apsisaugoti?

Sakoma, kad tikroji vasara prasideda tik nugriaudėjus pirmosioms perkūnijoms. Turbūt retas laukia šios gamtos stichijos. Ji gali būti išties pavojinga tiek žmonių sveikatai ir gyvybei, tiek turtui. Ir nors daugeliui turbūt nebereikia priminti, kad žaibuojant negalima slėptis po aukštais medžiais ar būti vandenyje, tačiau dar ne visi žino, kaip nuo šios stichijos poveikio apsaugoti elektroninę įrangą, kurią didelės energijos iškrova gali sugadinti nepataisomai ir pridaryti rimtų nuostolių. Stichija, kurios verčiau pasisaugoti Kas sekundę visame pasaulyje į žemės paviršių trenkia apie

Prognozuojamas lietingas ir vėjuotas savaitgalis

Gegužės 20-ąją, penktadienį, į Lietuvą artės šaltasis atmosferos frontas. Bus debesuota su pragiedruliais. Daugelyje vietovių praslinks trumpi lietūs, kuriuos vietomis lydės perkūnijos. Kai kur nušniokš smarkiai. Pūs apysmarkis pietvakarių, vakarų. Kai kur numatomi staigūs vėjo gūsiai iki 15-18 m/s. Bus šilta diena, daug kur šils iki 18-23, beveik visur pietinėje šalies dalyje iki 24-26, tik prie jūros ir šiaurės rytiniuose rajonuose vietomis tesušils iki 15-17 laipsnių. Gegužės 21 d., šeštadienį, naktį visoje šalyje žymesnio lietaus nenumatoma, tik dienai pereinant į

Ilgametė Šilutės ligoninės gydytoja – Lietuvos gydytojų sąjungos garbės narė

Pikžirnienė

Vilniuje įvyko Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) suvažiavimas, kurio metu Šilutės ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjai Audronei Pikžirnienei buvo suteiktas šios organizacijos Garbės nario vardas. Gydytoja anesteziologė–reanimatologė A. Pikžirnienė LGS Šilutės filialui vadovavo 20 metų. Per šį laikotarpį pasiekta daug dalykų, gerinančių gydytojų darbo sąlygas, finansavimą sveikatos apsaugai, visuomenės sveikatą.  Lietuvos gydytojų sąjunga yra profsąjunginė savarankiška, savanoriška organizacija, vienijanti daugiau nei  70 proc. Lietuvos gydytojų ir ginanti gydytojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus. 1989–aisiais šalies Atgimimo laikotarpiu

Taip pat skaitykite