Traktoriumi aplink Lietuvą keliaujanti komanda pasveikino Saugų ir Lumpėnų žemdirbius

Į 1200 km ilgio kelionę aplink Lietuvą traktoriumi išvykę entuziastai užsuko į Saugose ūkininkaujančios Rasos Ragelskienė ūkį.

Netoli valstybės sienos ūkininkaujantys šalies žemdirbiai į šalies ateitį žvelgia optimistiškai ir čia, Lietuvos kaime, jie mato savo vaikų ir anūkų ateitį. Tuo galėjo įsitikinti  Šilutės rajono ir Pagėgių savivaldybės žemdirbius traktoriumi aplankiusi komanda. 1200 kilometrų ilgio kelionės iniciatorė – bendrovė „Dotnuva Baltic“. 10 dienų trukmės projekto metu įmonė su Lietuvos valstybingumo šimtmečiu pasveikino keturias dešimtis Lietuvos pasienyje gyvenančių ūkininkų ir kaimo bendruomenių. Tarp jų – Saugų kaime ūkininkaujanti Rasa Ragelskienė ir Lumpėnuose įsikūręs žemės ūkio kooperatyvas „Lumpėnų Rambynas“.

 Keturios dešimtys stotelių

„Mūsų pasveikinimas Lietuvai ir valstybės atkūrimo 100-metį švenčiantiems žmonėms – simbolinė kelionė, kurios akcentai yra valstybė, žemė ir duona. Šiai kelionei pasirinktas šalies pasieniu einantis, tarsi visą Lietuvą apglėbiantis kelias, kuriuo keliaujame nauju, lietuviška simbolika papuoštu traktoriumi. Į 100-mečio kelionę pasiėmėme dėkingumo simbolį – duoną. Juk lietuviui duona – ypatingas žmonių bendrystės, sugyvenimo ir tarpusavio ryšio simbolis. Su duonos atsiradimu susijusi ir mūsų įmonės, ir žemdirbių veikla“,  – sako UAB „Dotnuva Baltic“ generalinis direktorius Darius Jaloveckas.

Po 8 metų emigracijos – į kaimą

Saugų kaime (Šilutės r.) gyvenančios Rasos Ragelskienės asmeninio ūkio dalį sudaro 55 hektarai žemės. Tai – ekologinis ūkis, auga avižos, rugiai, grikiai, žirniai, speltos. Šalia yra ir ūkininkės sutuoktinio ūkis – per 30 hektarų, kuriuose auginami tie patys pasėliai. Abu augina Lietuvos juodgalves avis, iš viso šiuo metu jų  turi apie 100.

Rasos Ragelskienė avidėje.

„Kol kas sekasi gerai – nedrįstume dejuoti. Esame optimistai, o ypač aš. Nepalankiu oru pavyko derlių nuimti ir net žieminius pasėlius šiaip ne taip pasisėti. Labai palengvėjo, kai ėmėme dalyvauti projektuose, pradėjome investuoti į techniką. Kartu su vyru įsigijome po traktorių, turime sėjamąją, plūgų, ekologines aketėles, kultivatorių. Įsigijome ir džiovyklą, nes ekologiniame ūkyje be jos būtų labai sunku“, – pasakojo ūkininkė.

R. Ragelskienė savarankiškai ūkininkauja nuo 2014 metų. Ji pati vairuoja traktorių ir džiaugiasi, kad dirbti su šia modernia technika patogiai įrengtoje kabinoje maloniau nei vairuoti automobilį. Turi ir kombaino vairuotojos pažymėjimą, todėl sako esanti viskam pasiruošusi, jei prireiktų.

Devynerių metų dukterį ir dvejų metų dvynius berniukus auginanti ūkininkė neakivaizdžiai studijuoja agronomiją – viliasi, kad kitąmet bus jau diplomuota agronomė. Aštuonerius metus Anglijoje gyvenusi moteris ten neprigijo – kankino Tėvynės ilgesys. „Anglija yra nuostabi šalis ir gyventi ten tikrai gera, tačiau jaučiausi labai vieniša, nuolat išgyvenau nostalgiją“, – atvirai pasakojo R. Ragelskienė, galiausiai atsiliepusi į tėvelio kvietimą sugrįžti.

„Suleidau visus nagus į žemę, – juokavo moteris. – Ne, panagės nėra juodos. Ir į traktorių lipu baltais sportbačiukais – vyras net iš manęs juokiasi“, – linksmai kalbėjo ūkininkė.

Kaimą pasirinko visos trys dukterys

„Dotnuva Baltic“ komandos aplankytas Lumpėnų kaime (Pagėgių sav.) įsikūręs, keturis ūkius jungiantis ir 10–15 ūkių savo paslaugas teikiantis žemės ūkio kooperatyvas „Lumpėnų Rambynas“ veikia nuo 1992 metų. Kooperuotai dirba 650 hektarų žemės, turi 370 melžiamų karvių. Atlikdami įvairias paslaugas aplinkiniams ūkiams, dirba apie 1100 hektarų.

Susitikimas ŽŪK „Lumpėnų Rambynas“, Pagėgių sav.

Anot kooperatyvo pirmininko Remigijaus Kelnerio, kooperacijos idėja – efektyviai naudojama, pilnai apkrauta technika. Jam neatrodo protinga pirkti, tarkime, brangų pašarų smulkintuvą, o paskui laikyti jį kieme. Kooperatyvas tokį smulkintuvą įsigijo ne iš paramos, o iš savo lėšų, todėl gali šia technika pagelbėti ir aplinkiniams ūkiams. Su šia technika pasiekia Tauragę, Raseinius, Kelmę.

„Brangi mašina turi dirbti“, – įsitikinęs kooperatyvo vadovas.

Visos trys R. Kelnerio dukterys savo gyvenimo ateitį mato tame pačiame kaime. Dvi su žentais jau ūkininkauja, o jauniausioji studijuoja gyvulininkystės technologiją, svajoja auginti buliukus.

„Turiu tokią idėją, kad nė vienas mano anūkas neišvyktų iš Lietuvos. Duok Dieve, kad visi užsikabintų už žemės ūkio ar jį aptarnaujančių veiklų“, – sakė „Lumpėnų Rambyno“ vadovas.

Lietuvą sveikino ir traktorių gamintojai

Ūkininkė R. Ragelskienė neslėpė, kad valstybės atkūrimo šimtmečio šventę ji išgyveno nuoširdžiai džiaugdamasi, didžiuodamasi savo šalimi. Jai prie širdies buvo ir šiemet pagaliau prasiveržusios jos tautiečių patriotinės emocijos. „Man tai buvo labai gražu ir šaunu. Ir labai smagu, kad mūsų pasveikinti atvyko „Dotnuva Baltic“ atstovai. Pasitikome su džiaugsmu, šildėme arbata, vaišinome šakočiais“, – sakė R. Ragelskienė.

R. Kelneris džiaugėsi „Dotnuva Baltic“ Lietuvą apjuosiančia kelione traktoriumi, sakydamas, kad kooperatyvo nariai suskubo išsikelti stiebus net trims vėliavoms – trispalvei, Vyčio vėliavai ir Europos Sąjungos. Šios vėliavos plevėsavo, į ūkio teritoriją įsukus vėliavomis papuoštam „Dotnuva Baltic“ traktoriui.

„Iš tolo matomas traktorius su aukštai iškeltomis vėliavomis – tai visai kas kita nei jomis pasipuošę lengvieji automobiliai, kurie mūsų akiai jau įprasti. Didinga mašina tikrai atkreipia daugelio dėmesį. Tikrai geras jausmas“, – sakė R. Kelneris.

Eilėraščius kuriančiam kooperatyvo pirmininkui tėvynės, gimtinės, namų temos – vienos brangiausių. Trečiąją kūrybos knygą šiemet ketinantis išleisti R. Kelneris eilėraščiais išsako išgyvenimus dėl tuštėjančių kaimų. Antrosios savo knygos egzempliorių jis įteikė ir jį aplankiusios šimtmečio kelionės traktoriumi dalyviams.

Bendrovės „Dotnuva Baltic“ vadovo D. Jalovecko teigimu, prie šimtmečio iniciatyvos – kelionės aplink Lietuvą traktoriumi – savo sveikinimais visai Lietuvai prisidėjo ir traktorių „Case IH“ gamintojai.

 Vaida Samuolytė, „PR Service/Edelman Affiliate“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija. II dalis

Šilutės etnografinio muziejaus įkūrimas Po H. Šojaus mirties 1937 m. dvarą ir jame įkurtą muziejų paveldėjo anūkas Verneris Šojus. Priartėjus karo frontui, 1944 m. rudenį jis su šeima pasitraukė į Vakarus, palikęs dvarą likimo valiai. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944 m. spalio 9 d.) Šilutę užėmę Raudonosios armijos daliniai apsistojo dvare, daugelis muziejaus eksponatų dingo arba buvo sunaudoti „karo reikmėms“. Frontui pasitraukus, Šilutės vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas klaipėdiškis Horstas Toleikis. Jis 1945 m. vasario 19 d. pavedė savo pusbroliui

Kokia Lietuvos investicija – „kiečiausia“?

Sausio 11 d. Šilutėje lankėsi žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Į susitikimą Savivaldybėje susirinko daug ūkininkų, žemės ūkio įmonių bei su žemės ūkio veikla susijusių įstaigų, organizacijų atstovų. Svečio palydoje taip pat buvo dešimtys ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistų, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų. Anot Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, tiek žmonių į susitikimą su ministru anksčiau nėra buvę susirinkę, net kai švietimo ir mokslo ministrė buvo atvykusi. „Žemės ūkis lenkia…“ – apibendrino meras. Kalbą ministras G. Surplys pradėjo

Padėkos vakaras Švėkšnoje

Švėkšnoje tapo įprasta, kad naujų metų pradžioje seniūnas Alfonsas Šeputis sukviečia aktyvius ir geradariškais darbais garsius švėkšniškius bei jų draugus į Padėkos vakarą. Sausio 11-osios vakare į tokią šventę Tradicinių amatų centre sugužėjo pilnutėlė salė žmonių. Atvyko Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, kraštietis Aldas Kliukas, kurio vadovaujama UAB „Pamario restauratorius“ atkuria Švėkšnos žydų sinagogą, baisoka išvaizda ilgai žmones gąsdinusį pastatą. Suplanuota tvarkyti pastato perdangą, stogą, restauruoti mūro sienas, atkurti autentišką fasadą, langus, duris, lauko

„Tegul Sausio 13-osios aukos mums primena…“

Šiemet sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – išpuolė sekmadienį. Šią valstybinę šventę būrys šilutiškių paminėjo Šventojo Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Šventės proga centrinėje miesto gatvėje trispalvės kažkodėl neplazdėjo… Šv. Mišių pradžioje klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius pranešė, kad ši diena yra Kristaus krikšto šventė. Simboliška, kad kartu pagerbiami ir Lietuvos laisvės gynėjai: „1991 metų sausio 13-ąją mūsų broliai ir seserys buvo pakrikštyti kraujo krikštu, kada apsisprendė nusimesti nelaisvės grandines…“ Kartu su klebonu šv. Mišias aukojo šios bažnyčios vikaras Viktoras Daugėla. Po