Tilžės akto originalas yra Vytauto Didžiojo karo muziejuje

Lygiai prieš 104 metus Tilžėje buvo pasirašytas Mažosios Lietuvos tautinės tarybos Aktas, šiais laikais dažniausiai vadinamas Tilžės aktu.

Manoma, kad 1918 m. lapkričio 30 d. šį dokumentą 24 jo signatarai pasirašė veikiausiai spaustuvininko, visuomenės veikėjo Enzio Jagomasto bute, Tilžėje. Algirdas Matulevičius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto vyresnysis mokslinis darbuotojas, yra rašęs: „Žinoma tik tiek, kad MLTT susirinkimas, kurio metu ir buvo pasirašytas šis dokumentas, galėjo vykti žymaus Tilžės spaustuvininko, „Lituanios“ savininko Enzio Jagomasto bute arba kito tilžiškio F. Sūbaičio bute. Nes jame, mėtydami pėdas nuo vokiečių žandarų, taip pat rinkdavosi lietuvių veikėjai“.

  • Tilžės aktą pasirašė 24 šios tarybos nariai: Jurgis Arnašius, Mikas Banaitis, Emilis Bendikas, L. Deivikas, Mikelis Deivikas, Valteris Didžys, Viktoras Gailius, Jurgis Gronavas, Enzys Jagomastas, Martynas Jankus, Jakūbas Juška, D. Kalniškys, Kristupas Kiupelis, Mikelis Klečkus, Jurgis Lėbartas, Mikelis Lymantas, Mikelis Mačiulis, Jurgis Margys, Kristupas Paura, Mikelis Reidys, A. Smalakys, Jonas Užpurvis, Jonas Vanagaitis ir Frydrichas Subaitis.

Posėdyje, kuriame buvo pasirašytas Tilžės aktas, nedalyvavo E. Simonaitis. Neva, jam reikėję po atostogų grįžti į Vilnių baigti karinę tarnybą vokiečių dalinyje. Beje, nepasirašė ir Vydūnas. Oficiali priežastis – jis tuo metu skaitęs paskaitas Berlyne. Akto taip pat nepasirašė Vilius Gaigalaitis, Adomas Brakas, Kristupas Lekšas.

Pareiškimas – tik du sakiniai

Mažosios Lietuvos tautinės tarybos 24 narių pasirašytas Pareiškimas gana lakoniškas. Tik du sakiniai:„Atsižvelgiant į tai, kad viskas, kas yra, turi teisę gyventi, ir į tai, kad mes lietuviai čionai Prūsų Lietuvoj gyvenantieji, sudarome šito krašto gyventojų daugumą, reikalaujame mes remdamiesi Vilsono paties apsisprendimo teisės, priglaudimą Mažosios Lietuvos prie Didžiosios Lietuvos.

Visi savo parašu šitą pareiškimą priimantieji pasižada, visas savo jėgas už įvykdymą minėtojo siekio pašvęsti.“

Remiantis tautų apsisprendimo teise

Tilžės aktas patvirtino jau anksčiau viešai išreikštą tarybos nuostatą, remiantis tautų apsisprendimo teise, reikalauti Prūsų Lietuvos prijungimo prie Lietuvos Respublikos. Tilžės aktu išreikštą Prūsų Lietuvos tautinės tarybos poziciją Lietuvos valstybė naudojo kaip argumentą siekiant prie Lietuvos Respublikos prijungti Klaipėdos kraštą.

MLTT nutarė Tilžės aktą paskelbti ir įteikti Santarvės valstybėms. Nutarta su paruoštais dokumentais vykti į Karaliaučių, o iš ten – į Dancigą. Dokumentus nuvežti patikėta J. Vanagaičiui, J. Aukštuolaičiui ir M. Palavykui.

Jie 1918 metų gruodį Karaliaučiuje Santarvės atstovų nerado, todėl vyko į Dancingą. Aname uoste surado Danijos Raudonojo kryžiaus laivą ir, tarpininkaujant jo kapitonui, susisiekė su Prancūzijos karinio kreiserio kapitonu. 5 egzempliorai dokumentų buvo patikėti šiems kapitonams. Jie veikiausiai dokumentų kopijas perdavė ir spaudai, nes netrukus Tilžės aktas ir jį lydintys dokumentai buvo paskelbti Danijos spaudoje, o iš jos perspausdinti ir Vokietijos spaudoje. 

Išskirtinis rankraštis, kurio nėra vadovėliuose

Vytauto Didžiojo karo muziejus per visą amžių sukaupė gausų Lietuvos istorijai svarbių muziejinių vertybių lobyną, tarp kurių yra ir išskirtinis Tilžės akto egzempliorius.

1926 m. ir 1936 m. buvo išleisti Tilžės akto plakatai. Tikėtina, kad jie galėjo būti parengti pagal vieną iš šešių krašte likusių šio akto egzempliorių. Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr.

Ilgai manyta, kad čia aptariamo Tilžės akto originalas neišliko. Buvo tik 1926 m. ir 1936 m. išleisti Tilžės akto plakatai.

Ir štai visai neseniai paskelbta, kad originalus Prūsų Lietuvos tautinės tarybos Aktas tarsi niekur nieko eksponuojamas Vytauto Didžiojo karo muziejuje…

Pranešimuose skelbiama, kad muziejaus saugomas Tilžės akto rankraštis yra dvipusis, su korektūromis ir originaliais parašais, užklijuotas ant vienspalvio popieriaus lapo, kitoje pusėje – spaudinys su parašais.

Dar daugiau. Pranešamas, kad „į Spaudos rinkinį ši išskirtinė vertybė pateko dar 1983-aisiais. Žinoma tik tiek, kad šis Akto rankraštis buvo nupirktas iš R. Špigelskienės. Daugiau žinių apie išskirtinį rankraštį pardavusią moterį neturime“.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus Spaudos rinkinyje saugomi ir gana reti, 1926 m. išleisti Tilžės akto plakatai bei daugeliui gerai žinomas paties Tilžės akto signataro Jono Vanagaičio sumanymu 1936 m. „Ryto“ spaustuvėje išleistas plakatas su deklaracijos tekstu ir parašais. 

Žingsnis sukilimo link

Originalus, jokiuose istorijos vadovėliuose nematytas Tilžės aktas atrastas likus keliems mėnesiams iki Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio, vadinamojo sukilimo, minėjimo.

Šiandien neabejojama, kad Tilžės aktas iš dalies lėmė, kad 1923 m. Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos ir šiandien Lietuva gali vadintis jūrine valstybe.

Rengdama istorinę parodą šia proga, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikė Zita Genienė visur viešai prieinamuose šaltiniuose ieškojo eksponatų, kurie galėtų tikti ekspozicijai šiai progai.

„Viskas buvo labai paprasta, pradėjau žiūrinėti, ką virtualioje erdvėje turi Vytauto Didžiojo karo muziejus. Ir staiga pamatau Tilžės aktą – netikiu savo akimis. Juk iki tol mes šio dokumento originalo nematėme! Vyravo įvairios versijos, galbūt Tilžės aktas buvo pasirašytas vėliau, gal jo ir nebuvo, bet štai dabar matome, kad jis yra. Ir tai labai svarbu. Dokumentas buvo ypač svarbus 1923 m. įvykiams, nes juo liudijama, kad dalis krašto žmonių pritaria prijungimui“, – pasakoja  Z. Genienė.

Vytauto Didžiojo karo muziejui leidus, Klaipėdoje bus eksponuojamas Tilžės akto originalas.

Pirmieji smalsuoliai jį jau gali išvysti šiandien oficialiame Tilžės akto pasirašymui skirtame iškilmingame renginyje Pilies muziejaus Konferencijų salėje.

Daugiau įdomių faktų apie Tilžės aktą tikimės išgirsti šiandien Šilutės Hugo muziejuje vyksiančiame Tilžės akto minėjime. Pranešimą apie šį dokumentą skaitys muziejaus istorikas Ignas Giniotis.

Parengė Petras Skutulas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Šiuolaikinių miško namelių privalumai ir patogumai atostogoms

Birštonas, esantis šalia Nemuno upės vingio, yra viena iš populiariausių atostogų vietų Lietuvoje, garsėjanti savo natūralia grožiu ir gydomosiomis mineralinių šaltinių savybėmis. Naturcamp.lt Birštone siūlo unikalią galimybę mėgautis šiuo nuostabiu kurortu, teikiant daugybę privalumų ir patogumų, kurie užtikrina nepamirštamas atostogas. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines priežastis, kodėl verta pasirinkti naturcamp.lt Birštone. Gamtos grožis ir ramybė Birštonas yra žinomas dėl savo gražių kraštovaizdžių, žaliuojančių miškų ir gaivaus oro. Naturcamp.lt siūlo galimybę apsistoti pačioje gamtos širdyje. Miško nameliai vieta, kur galima mėgautis paukščių

Gera žinia specialybę užsienyje įgijusiems lietuviams – kvalifikacija bus pripažinta ir Lietuvoje

Nuo šiol užsienyje įgijus profesinę kvalifikaciją, ji bus pripažinta ir Lietuvoje. Į tėvynę norintiems grįžti lietuviams ar atvykstantiems užsieniečiams nebereikės dar kartą siekti užsienyje jau įgytų kompetencijų, kad galėtų sėkmingai įsidarbinti ar tęsti mokslus Lietuvos profesinio mokymo įstaigoje ar aukštojoje mokykloje. Iki šiol kiekvienas darbdavys ar mokymo įstaiga savarankiškai spręsdavo dėl konkrečios užsienyje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimo. Vyriausybė patvirtino užsienyje įgyto išsilavinimo ir kvalifikacijų pripažinimo tvarkos aprašą. Nauja tvarka apims ne tik jau iki šiol galiojusį užsienyje įgyto aukštojo išsilavinimo,

Nepaprasti vasaros naktų debesys ir Joninių orai

Kaip informuoja Meteo.lt, būtent taip galima pavardinti naktimis švytinčius sidabriškuosius debesis (trumpinys – NLC). Jie yra unikalūs tuo, kad susiformuoja ne apatinėje (kaip įprasti mums debesys), o viršutinėje atmosferos dalyje (~80 km aukštyje). Tokius nepaprastus debesis galima išvysti tikrai ne kiekvieną vasaros naktį. Jie pasirodo tik keletui valandų pačiomis trumpiausiomis birželio-liepos naktimis. Dar rečiau šie debesys sužimba ypač ryškiai ir apima visą šiaurinį horizontą. NLC nakties danguje reikėtų laukti praėjus bent pusantros valandos po saulėlydžio arba anksti ryte, kol tebėra

Įvertintas Lietuvos penkiolikmečių kūrybiškumas

Lietuvos penkiolikmečiai pasižymi gerais kūrybinio mąstymo gebėjimais. Paskelbti tarptautinio penkiolikmečių tyrimo EBPO PISA 2022 rezultatai rodo, kad Lietuva yra 13-20 pozicijoje tarp 64 šalių. Lietuvos penkiolikmečių rezultatai aukštesni už 47 tyrime dalyvavusių šalių, žemesni – už 12 šalių. Lietuvos mokinių rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskiria nuo EBPO šalių vidurkio (33 taškai) kartu su Vokietijos (33), Taivano (33), Ispanijos (33), Čekijos (33), Prancūzijos (32), Nyderlandų(32), Izraelio (32) rezultatais. Tyrime buvo vertinami penkiolikmečių mokinių kūrybinio mąstymo gebėjimai – tiriama, kaip mokiniams sekasi kurti

Taip pat skaitykite