Tiltui stebėti reikia daugiau pajėgų

Pradėjus statyti per Nemuną naują tiltą, rūpesčių padaugėjo sieną su Rusija saugančios Pagėgių rinktinės Bardinų užkardos pasieniečiams, mat prireikė papildomų pajėgų tiltui stebėti.

Pasak Bardinų užkardos vado Giedriaus Ranonio (viduryje), tiltui pasiekus Lietuvos krantą, užkardai atsirado papildomų funkcijų.

Apie tai antradienį kalbėta Pagėgių rinktinės vadui Rimantui Timinskiui ir kitiems pasieniečiams, kurie lankėsi prie baigiamo statyti aplinkkelio Pagėgių savivaldybėje ir naujo tilto per Nemuną. Upės viduriu čia eina siena su Rusijos Federacija. Šiuo metu atliekami statybos darbai, Rusijai priklausysiantis naujas tiltas pasiekė Lietuvos krantą ir jungiamas su čia nutiestu aplinkkeliu.
Rinktinės vadovai aptarė sienos su Rusija apsaugos priemones atsižvelgiant į naujos infastruktūros atsiradimą.
Bardinų užkardos, kurios saugomame ruože pastatytas tiltas, vadas Giedrius Ranonis konstatavo, kad dėl to užkardai atsirado papildomų funkcijų. Mat reikia skirti sargybą, kuri ištisą parą šioje vietoje stebėtų valstybės sienos ruožą bei Rusiją ir Lietuvą sujungusio tilto prieigas. Pasak užkardos vado, savų žmogiškųjų resursų tam neužtenka, todėl pagalbon tenka kviestis specialiosios paskirties užkardos pareigūnus.
2013-ųjų vasaros pabaigoje pradėtą Panemunės aplinkkelio statybą planuojama baigti iki šių metų pabaigos. Tilto per Nemuną projektą sudaro dvi dalys. Tiltą per upę stato Rusija. Lietuvos darbai – savo pusėje nutiesti prie tilto vedantį aplinkkelį pastatant estakadą ir tiltą per senvagę, nutiesti kelią aplink Panemunės miestelį ir įrengti inžinerinius tinklus.
Panemunės aplinkkelio statybos darbų vertė – 84,779 mln. litų, iš jų 34,5 mln. litų skiria ES.
Naujas tiltas, kuris sujungs Panemunę su Tiže (Sovetsku), padidins pasienio kontrolės punktų pralaidumą tarp Lietuvos ir Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities. Jis yra svarbus infrastruktūros projektas, nes taps kelio Ryga – Šiauliai – Tauragė – Karaliaučius dalimi. Naujas tiltas statomas greta dabartinio Karalienės Luizės tilto, kuris irgi priklauso Rusijai.

Pagal VSAT Pagėgių rinktinės informaciją

4 komentarai

  • Algimantas

    O as net nusterau is netiketumo, o paskaicius pasirodo bereikalo. Kelio atkarpele, kurios vos penkisimtai metru, pavasarejant vel tyvuliuos vandenu srovese, Nemunui issiliejus is krantu, tad tikriausiai dar iki 2020 metu kelias nebus renovuotas. Na tikrai koks bukagalvis yra isimetes Silutes Savivaldybeje, kad nieko nesistengia sia kryptim pasukioti savosios galvos, o gal bijo, kad besukiodamas ji nukris, taip tikrai ji nukris ir nebutinai besisukiojant, nes jau pabodo Silutes, juo labiau Rusnes gyventojams braidzioti ir rizikuoti savo gyvybemis besikeliant valtimis, motorinemiis priemonemis traktoriumi prisikabine priekabas kilnoti lengvasias ir zmones, na juk reiketu visdelto padeti ant trinkos galva nukirtimui, kam priklauso siuos klausymus spresti, o sprendzia jau koine dvidesimt metu ir daugiau. Tilta Pagegiuose per ta laikotarpi galima buvo nutiesti tris tokius pat kaip kad siandiena tiesia, o kelio penkiu simtu metru ilgio niekaip negalime iskelti nors tu ka, Rusne, Pamario graziausia ir seniausia zveju salele liks merdejanti siuo klausymu, jau auga ketvirtoji Rusniskiu karta, o kelias pavasari ledonesio metu pasineres metro gylyje kencia nuo ledonesio grandymo iki Nemunas priims i savaja vaga issiliejusiu vandenius ledams pavirtus i vandeni.

    • Tomas

      Visada yra alternatyva – kraustykis is tos Rusnes ir nekils problemu bei nereiks verkti kiekviena karta.

  • Arnis

    Mes čia lyg ir nuklydom, bet tema iškelta teisinga. Jei Panemunėj už europines lėšas pastato estakadą, tokį grakstų tilta su atramomis, tai tą pati galima buvo seniai padaryti ir kelyje į Rusnę. Tik cia būtų pigiau. Bet kiek as sekiau tų norų statyti estakadą kelyje į Rusnę diskusijas, čia mūsų politikieriai maišė kortas, trukdė vieni kitiems, o nukentėjome visi mes – estakados nėra. Kur pešasi tarpusavy, gero nelauk.

  • Džekas

    Nieko jus ten nenukentėjot. Varykit lauk iš tos sukiužusios salelės ir galesit gyvent kaip normalai. As priestarauju, kad būtų mėtomi Lietuvos pinigai visokioms estakadoms.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Užsienyje įsikūrę Šilutės rajono gyventojai šiemet susilaukė 57 naujagimių

Šilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos poskyris skelbia, kad lapkritį įregistruoti 22 naujagimiai, iš jų 5 gimę užsienyje. Per 11 šių metų mėnesių sulaukta 312 naujagimių, iš šio skaičiaus 57 gimė užsienio valstybėse. Lapkritį populiarūs buvo šie vardai: Matas, Jokūbas, Iglė, Liepa, reti – Tumas, Dovas, Lugnė, Upė. Iš 22 lapkritį užregistruotų naujagimių 14  berniukų ir 8  mergaitės, 13 mažylių susilaukė Šilutės miesto gyventojai, 44 – kaimiškųjų seniūnijų šeimos. Visus šių metų mėnesius mirusiųjų skaičiai buvo gerokai didesni už naujagimių. Lapkritį

Pasityčiojo iš paskutiniojo velionės noro

Netikėtai mirusios tauragiškės šeima ir artimieji iki šiol negali atsigauti ne tik dėl mylimo žmogaus netekties, bet ir šoko, kurį patyrė vykdydami paskutinę velionės valią. Kėdainiuose įsikūrusiame Lietuvos krematoriume moterį kremuoti iš pradžių atsisakyta dėl neva netinkamo karsto, o vėliau ir dėl jos pačios svorio.  Teko patirti tikrą košmarą Įtariama, kad iš velionės bei jos artimųjų galėjo būti pasityčiota, nes kažkam labai skubiai prireikė krematoriumo paslaugos. Sutrikus sveikatai, 52 metų Tauragės gyventoja (kilusi iš Katyčių) mirė praėjusią savaitę, lapkričio 29

Kvietimas teikti idėjas Klaipėdos krašto metų programai

Šilutė ir visas Klaipėdos kraštas 2023 m. ruošiasi paminėti neeilinį istorinį įvykį – Klaipėdos krašto suvienijimo su Lietuvos Respublika 100-metį. Šis istorinis įvykis turi ypatingą svarbą Valstybės ir tautos likimo bei raidos istorijoje. Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. birželio 17 d. priėmė nutarimą  „Dėl 2023 metų paskelbimo Klaipėdos krašto metais“, kuris turi politinę ir kultūrinę reikšmę. Kviečiame įstaigas, organizacijas, meno kūrėjus telkis, diskutuoti ir teikti idėjas, kaip galėtume šio ypatingo įvykio jubiliejų paminėti Šilutės rajone ir etnografiniame Mažosios Lietuvos regione.

Nuo sausio  brangiau mokėsime už komunalinių atliekų tvarkymą?

Šią savaitę Šilutės rajono savivaldybės tarybos komitetų posėdžiuose vietos politikai svarsto, ar didinti mokesčius už komunalinių atliekų tvarkymą. Tikslas – patvirtinti naujus Šilutės r. savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus dėl pasikeitusių įkainių. UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro 2020 m. spalio 28 d. valdybos sprendimu nuo 2021 m. sausio 1 d. Šilutės rajono savivaldybei nustatytas 44,13 Eur/t su PVM „vartų mokestis“. Pagal atliktus skaičiavimus Šilutės rajono savivaldybės „vartų mokestis“ už komunalinių

Taip pat skaitykite