Tiltui stebėti reikia daugiau pajėgų

Pradėjus statyti per Nemuną naują tiltą, rūpesčių padaugėjo sieną su Rusija saugančios Pagėgių rinktinės Bardinų užkardos pasieniečiams, mat prireikė papildomų pajėgų tiltui stebėti.

Pasak Bardinų užkardos vado Giedriaus Ranonio (viduryje), tiltui pasiekus Lietuvos krantą, užkardai atsirado papildomų funkcijų.

Apie tai antradienį kalbėta Pagėgių rinktinės vadui Rimantui Timinskiui ir kitiems pasieniečiams, kurie lankėsi prie baigiamo statyti aplinkkelio Pagėgių savivaldybėje ir naujo tilto per Nemuną. Upės viduriu čia eina siena su Rusijos Federacija. Šiuo metu atliekami statybos darbai, Rusijai priklausysiantis naujas tiltas pasiekė Lietuvos krantą ir jungiamas su čia nutiestu aplinkkeliu.
Rinktinės vadovai aptarė sienos su Rusija apsaugos priemones atsižvelgiant į naujos infastruktūros atsiradimą.
Bardinų užkardos, kurios saugomame ruože pastatytas tiltas, vadas Giedrius Ranonis konstatavo, kad dėl to užkardai atsirado papildomų funkcijų. Mat reikia skirti sargybą, kuri ištisą parą šioje vietoje stebėtų valstybės sienos ruožą bei Rusiją ir Lietuvą sujungusio tilto prieigas. Pasak užkardos vado, savų žmogiškųjų resursų tam neužtenka, todėl pagalbon tenka kviestis specialiosios paskirties užkardos pareigūnus.
2013-ųjų vasaros pabaigoje pradėtą Panemunės aplinkkelio statybą planuojama baigti iki šių metų pabaigos. Tilto per Nemuną projektą sudaro dvi dalys. Tiltą per upę stato Rusija. Lietuvos darbai – savo pusėje nutiesti prie tilto vedantį aplinkkelį pastatant estakadą ir tiltą per senvagę, nutiesti kelią aplink Panemunės miestelį ir įrengti inžinerinius tinklus.
Panemunės aplinkkelio statybos darbų vertė – 84,779 mln. litų, iš jų 34,5 mln. litų skiria ES.
Naujas tiltas, kuris sujungs Panemunę su Tiže (Sovetsku), padidins pasienio kontrolės punktų pralaidumą tarp Lietuvos ir Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities. Jis yra svarbus infrastruktūros projektas, nes taps kelio Ryga – Šiauliai – Tauragė – Karaliaučius dalimi. Naujas tiltas statomas greta dabartinio Karalienės Luizės tilto, kuris irgi priklauso Rusijai.

Pagal VSAT Pagėgių rinktinės informaciją

Hits: 28

4 komentarai

  • Algimantas

    O as net nusterau is netiketumo, o paskaicius pasirodo bereikalo. Kelio atkarpele, kurios vos penkisimtai metru, pavasarejant vel tyvuliuos vandenu srovese, Nemunui issiliejus is krantu, tad tikriausiai dar iki 2020 metu kelias nebus renovuotas. Na tikrai koks bukagalvis yra isimetes Silutes Savivaldybeje, kad nieko nesistengia sia kryptim pasukioti savosios galvos, o gal bijo, kad besukiodamas ji nukris, taip tikrai ji nukris ir nebutinai besisukiojant, nes jau pabodo Silutes, juo labiau Rusnes gyventojams braidzioti ir rizikuoti savo gyvybemis besikeliant valtimis, motorinemiis priemonemis traktoriumi prisikabine priekabas kilnoti lengvasias ir zmones, na juk reiketu visdelto padeti ant trinkos galva nukirtimui, kam priklauso siuos klausymus spresti, o sprendzia jau koine dvidesimt metu ir daugiau. Tilta Pagegiuose per ta laikotarpi galima buvo nutiesti tris tokius pat kaip kad siandiena tiesia, o kelio penkiu simtu metru ilgio niekaip negalime iskelti nors tu ka, Rusne, Pamario graziausia ir seniausia zveju salele liks merdejanti siuo klausymu, jau auga ketvirtoji Rusniskiu karta, o kelias pavasari ledonesio metu pasineres metro gylyje kencia nuo ledonesio grandymo iki Nemunas priims i savaja vaga issiliejusiu vandenius ledams pavirtus i vandeni.

    • Tomas

      Visada yra alternatyva – kraustykis is tos Rusnes ir nekils problemu bei nereiks verkti kiekviena karta.

  • Arnis

    Mes čia lyg ir nuklydom, bet tema iškelta teisinga. Jei Panemunėj už europines lėšas pastato estakadą, tokį grakstų tilta su atramomis, tai tą pati galima buvo seniai padaryti ir kelyje į Rusnę. Tik cia būtų pigiau. Bet kiek as sekiau tų norų statyti estakadą kelyje į Rusnę diskusijas, čia mūsų politikieriai maišė kortas, trukdė vieni kitiems, o nukentėjome visi mes – estakados nėra. Kur pešasi tarpusavy, gero nelauk.

  • Džekas

    Nieko jus ten nenukentėjot. Varykit lauk iš tos sukiužusios salelės ir galesit gyvent kaip normalai. As priestarauju, kad būtų mėtomi Lietuvos pinigai visokioms estakadoms.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite