Tikslas – ekologiškas ir taupus statinys

Tęsiamas bendradarbiavimas vykdant bendrą Lietuvos, Švedijos ir Rusijos projektą „Efektyvios ir tvarios energijos naudojimas Baltijos jūros regiono pastatuose“, kurio tikslas – pastatyti kiekvienoje šalyje po pastatą, atitinkantį ekologinius ir tvarios energijos reikalavimus. Švedijos Ronneby mieste organizuotame darbiniame susitikime dalyvavo Šilutės rajono meras Šarūnas Laužikas bei Planavimo ir plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Kmitienė.

Darbiniame susitikime Švedijos Ronneby mieste dalyvavo (iš dešinės) Šilutės rajono meras Šarūnas Laužikas bei Planavimo ir plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Kmitienė.

Pasak Šilutės rajono savivaldybės Planavimo ir plėtros skyriaus vyriausiosios specialistės Rasos Kmitienės, šiuolaikinius ekologinius ir energetinius reikalavimus atitinkantis statinys turėtų išdygti iki 2020 metų ir tapti veikiančiu pavyzdžiu. Pagal projektą „Efektyvios ir tvarios energijos naudojimas Baltijos jūros regiono pastatuose“ pastatytas pirmas statinys greičiausiai bus visuomeninės paskirties, tačiau niekas netrukdo, remiantis sukaupta patirtimi, statyti ir individualius namus.
Projekte „Efektyvios ir tvarios energijos naudojimas Baltijos jūros regiono pastatuose“ dalyvauja Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Slavsko savivaldybė, Švedijos Ronneby savivaldybė ir Šilutės rajono savivaldybė. Iš pradžių buvo planuota pavyzdinį namą pastatyti tik vienoje iš projekte dalyvaujančių šalių, tačiau prasidėjus darbiniams susitikimams, paaiškėjo, kad tikslinga pastatyti po tokį namą kiekvienoje projekte dalyvaujančioje savivaldybėje.
Pirmasis susitikimas surengtas praėjusių metų birželio mėnesį Švedijoje. Jo metu projekto dalyviai artimiau susipažino, išsakė savo tikslus. Po to būta susitikimų Slavske ir Šilutėje. Jų metu analizuotos ekologiško ir energetiškai efektyvaus namo statybos galimybės kiekvienoje šalyje, aptarta, kaip panaudojami ekologiški energijos šaltiniai. „Mūsų kaimynai iš Rusijos dar gerokai atsilieka saulės ir vėjo energetikos srityje. Kol kas ten labiau pradedama įsisavinti geoterminė energija. O mes patys ir švedai buvome gerokai nustebinti, kad lietuviai šioje srityje žengia koja kojon su šiaurės kaimynais“, – sakė R. Kmitienė. Gruodžio mėnesį darbo grupės užsiėmė paraiškų rengimu, o sausio mėnesį Švedijoje įvyko dar vienas darbinis susitikimas.
Meras Š. Laužikas ir R. Kmitienė pasakojo, kad paskutinio vizito į Ronneby savivaldybę metu jie turėjo progos apžiūrėti, kaip atrodo jau pastatyti ir dar statomi naujausius reikalavimus atitinkantys statiniai ir renovuojami senieji, pabuvojo ekologiškos energijos įrangos gamyklose. Pasak R. Kmitienės, iš paskutinės išvykos parsivežta parengta paraiška projektui, kurio tikslas – pavyzdinio namo statyba. Dabar reikia parengti ir patvirtinti rekomendacijas, paruošti techninę dokumentaciją ir žiūrėti, kokioje 2014-2020 metų programoje galima būtų dalyvauti siekiant finansavimo. Finansavimo šilutiškiai galėtų paieškoti įvairiose ES struktūrinių fondų programose, kuriose jau yra dalyvavę. Kiek sudėtingiau kaimynams iš Rusijos, turintiems mažiau galimybių dalyvauti įvairiose programose, tačiau panašu, kad su didesniais sunkumais ir jie nesusidurs.
Anot R. Kmitienės, šilutiškiai, įgyvendindami projektą „Efektyvios ir tvarios energijos naudojimas Baltijos jūros regiono pastatuose“, norėtų pakviesti dar vieną partnerį – Pasyvaus namo asociaciją, su kuria bendradarbiauja Šilutės r. savivaldybė. Kalbėdamas apie Švedijoje matytas statybas Š. Laužikas sakė, kad pastatyti ekologišką ir energetiškai efektyvų namą nėra taip sudėtinga ir brangu, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Pasak mero, jokių ypatingų medžiagų šiaurės kaimynai nenaudoja, tačiau statydami dirba labai kruopščiai, prisilaikydami techninių specifikacijų ir nuolat tikrindami darbo kokybę, kad pastebėtus trūkumus suspėtų laiku pašalinti.

Vaidotas VILKAS

Susitikimo dalyviai prie statomo vaikų darželio, kuris atitinka šiuolaikinius ekologinius ir energetinius reikalavimus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

„Sidabrinės nendrės“ premijai teikiamos dvi kandidatūros

Šilutės r. savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komitetas sulaukė dviejų pasiūlymų, ką apdovanoti „Sidabrinės nendrės“ premija. Tai: Ingrita Riterienė, visuomenininkė, asociacijos „Švėkšniškių sambūris“ vadovė, kultūros puoselėtoja. Teikėjai: Švėkšnos seniūnas ir Šilutės kultūros ir pramogų centro Švėkšnos skyriaus kultūrinės veiklos vadybininkė; Adma Baltutienė, Žemaičių krašto etnokultūros centro etnografė, folkloro kolektyvo „Pilutė“ vadovė. Teikėjai: Žemaičių krašto etnokultūros centras, Žemaičių Naumiesčio seniūnas, Gardamo seniūnė, Degučių kaimo bendruomenė „Rytdiena“, Žemaičių Naumiesčio gimnazija, Žemaičių Naumiesčio mokykla-darželis.  „Sidabrinė nendrė“ –  tai aukščiausia Šilutės rajono savivaldybės premija, teikiama

Kėdainiuose įgriuvo tiltas per Nevėžį

Šiandien Lietuvos automobilių kelių direkcija išplatino tokį pranešimą: „Įlūžus sijai, uždarytas eismas Kėdainių tiltu per Nevėžį (rajoniniu keliu Nr. 1906 Aukštutiniai Kaniūkai–Babtai–Labūnava–Kėdainiai nuo 44,37 iki 44,44 km). Informacija apie įvykį buvo gauta iš AB „Kelių priežiūra“ šiandien, sausio 31 d., apie 7.30 val. Eismas tiltu operatyviai uždarytas, statomi apylankos ženklai kaip apvažiuoti uždarytą vietą ir AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos specialistai išvyko į vietą įvertinti situacijos. Eismas laikinai kreipiamas apylanka krašto keliu Nr. 144 Jonava–Kėdainiai–Šeduva“. Prezidentas kaltina kelininkus Kaip tik

Tik vienas centas, vertas beveik dviejų milijonų

Jeigu rankoje laikote 1 cento monetą, žinokite, kad labai netolimoje ateityje apyvartoje jų gali ir nebelikti. Antai Kanada vieno cento monetas nustojo kaldinti 2012 metais. Australijoje 1 ir 2 centų monetų nebegamina jau nuo 1992 m. Bahamų salose mažiausio nominalo monetų gamybą ir vartojimą sustabdė 2020 m. sausio pabaigoje. Jungtinės Karalystės Karališkoji monetų kalykla šiais metais paskelbė, jog dėl monetų pertekliaus kitą dešimtmetį jie nebegamins nei 2 svarų, nei 2 pensų monetų. O kaip Europoje? Anot Lietuvos banko, palyginus su

Šilutės rajono Taryboje: netinka niekas, ką pasiūlo opozicija

Sausio 26 d.  įvyko Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 23 Tarybos nariai iš 25: nedalyvavo Zigmantas  Jaunius ir Steponas Kazlauskas. Už biudžetą – 16 balsų Tarybos nariai patvirtinto Savivaldybės 2023 metų biudžetą  – 65 940 870 eurų pajamų. Už biudžetą balsavo 16 Tarybos narių, 7 opozicijos atstovai susilaikė. Jos vardu kalbėjęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Žygimantas Kurlianskas  sakė, jog padaryti darbai matomi, jiems buvo pritarusi Taryba. Ir retoriškai klausė, ar būtų įmanoma geriau? Esą pagal gautas Europos

Taip pat skaitykite