Tikslas – ekologiškas ir taupus statinys

Tęsiamas bendradarbiavimas vykdant bendrą Lietuvos, Švedijos ir Rusijos projektą „Efektyvios ir tvarios energijos naudojimas Baltijos jūros regiono pastatuose“, kurio tikslas – pastatyti kiekvienoje šalyje po pastatą, atitinkantį ekologinius ir tvarios energijos reikalavimus. Švedijos Ronneby mieste organizuotame darbiniame susitikime dalyvavo Šilutės rajono meras Šarūnas Laužikas bei Planavimo ir plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Kmitienė.

Darbiniame susitikime Švedijos Ronneby mieste dalyvavo (iš dešinės) Šilutės rajono meras Šarūnas Laužikas bei Planavimo ir plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Kmitienė.

Pasak Šilutės rajono savivaldybės Planavimo ir plėtros skyriaus vyriausiosios specialistės Rasos Kmitienės, šiuolaikinius ekologinius ir energetinius reikalavimus atitinkantis statinys turėtų išdygti iki 2020 metų ir tapti veikiančiu pavyzdžiu. Pagal projektą „Efektyvios ir tvarios energijos naudojimas Baltijos jūros regiono pastatuose“ pastatytas pirmas statinys greičiausiai bus visuomeninės paskirties, tačiau niekas netrukdo, remiantis sukaupta patirtimi, statyti ir individualius namus.
Projekte „Efektyvios ir tvarios energijos naudojimas Baltijos jūros regiono pastatuose“ dalyvauja Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Slavsko savivaldybė, Švedijos Ronneby savivaldybė ir Šilutės rajono savivaldybė. Iš pradžių buvo planuota pavyzdinį namą pastatyti tik vienoje iš projekte dalyvaujančių šalių, tačiau prasidėjus darbiniams susitikimams, paaiškėjo, kad tikslinga pastatyti po tokį namą kiekvienoje projekte dalyvaujančioje savivaldybėje.
Pirmasis susitikimas surengtas praėjusių metų birželio mėnesį Švedijoje. Jo metu projekto dalyviai artimiau susipažino, išsakė savo tikslus. Po to būta susitikimų Slavske ir Šilutėje. Jų metu analizuotos ekologiško ir energetiškai efektyvaus namo statybos galimybės kiekvienoje šalyje, aptarta, kaip panaudojami ekologiški energijos šaltiniai. „Mūsų kaimynai iš Rusijos dar gerokai atsilieka saulės ir vėjo energetikos srityje. Kol kas ten labiau pradedama įsisavinti geoterminė energija. O mes patys ir švedai buvome gerokai nustebinti, kad lietuviai šioje srityje žengia koja kojon su šiaurės kaimynais“, – sakė R. Kmitienė. Gruodžio mėnesį darbo grupės užsiėmė paraiškų rengimu, o sausio mėnesį Švedijoje įvyko dar vienas darbinis susitikimas.
Meras Š. Laužikas ir R. Kmitienė pasakojo, kad paskutinio vizito į Ronneby savivaldybę metu jie turėjo progos apžiūrėti, kaip atrodo jau pastatyti ir dar statomi naujausius reikalavimus atitinkantys statiniai ir renovuojami senieji, pabuvojo ekologiškos energijos įrangos gamyklose. Pasak R. Kmitienės, iš paskutinės išvykos parsivežta parengta paraiška projektui, kurio tikslas – pavyzdinio namo statyba. Dabar reikia parengti ir patvirtinti rekomendacijas, paruošti techninę dokumentaciją ir žiūrėti, kokioje 2014-2020 metų programoje galima būtų dalyvauti siekiant finansavimo. Finansavimo šilutiškiai galėtų paieškoti įvairiose ES struktūrinių fondų programose, kuriose jau yra dalyvavę. Kiek sudėtingiau kaimynams iš Rusijos, turintiems mažiau galimybių dalyvauti įvairiose programose, tačiau panašu, kad su didesniais sunkumais ir jie nesusidurs.
Anot R. Kmitienės, šilutiškiai, įgyvendindami projektą „Efektyvios ir tvarios energijos naudojimas Baltijos jūros regiono pastatuose“, norėtų pakviesti dar vieną partnerį – Pasyvaus namo asociaciją, su kuria bendradarbiauja Šilutės r. savivaldybė. Kalbėdamas apie Švedijoje matytas statybas Š. Laužikas sakė, kad pastatyti ekologišką ir energetiškai efektyvų namą nėra taip sudėtinga ir brangu, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Pasak mero, jokių ypatingų medžiagų šiaurės kaimynai nenaudoja, tačiau statydami dirba labai kruopščiai, prisilaikydami techninių specifikacijų ir nuolat tikrindami darbo kokybę, kad pastebėtus trūkumus suspėtų laiku pašalinti.

Vaidotas VILKAS

Susitikimo dalyviai prie statomo vaikų darželio, kuris atitinka šiuolaikinius ekologinius ir energetinius reikalavimus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Nacionaliniame miškasodyje „Kad giria žaliuotų“ jau dalyvavo Šilutės krašto medžiotojai

miškasodis

Pagrindinis Nacionalinio miškasodžio renginys šiemet vyks balandžio 20 d. Planuojama pasodinti net 100 simbolinių girių visoje Lietuvoje. Šilutės rajono medžiotojų klubų atstovai, pakviesti Šilutės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkės Nijolės Endrikaitienės,  miškininkams talkino anksčiau.   Iš įvairių medžiotojų klubų susirinkę pora dešimčių medžiotojų ir jų šeimų narių trečiadienį Kintų girininkijos Rūdynų miške atsodino vieno hektaro iškirstą plotą. Darbas vyko sklandžiai, mat talkininkams vadovavo, beje, ir pats sodino šių miškų girininkas Tomas Lukošius. Pasak jo, medžiotojai tądien iš viso pasodino

Ant tilto rastas aprūdijęs šaunamasis ginklas

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Balandžio 17 d. vakare, po 20 val., Sakūčių k., Kintų sen., ant tilto rastas aprūdijęs šaunamasis ginklas. Ginklas paimtas. Surinkta medžiaga. Balandžio 17 d. vėlų vakarą buitinio konflikto metu Šilutėje neblaivi (2,00 prom.) moteris, gim. 1967 m., sukėlė fizinį skausmą vyrui, gim. 1981 m. Įtariamoji sulaikyta. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Balandžio 18 d. rytą Šilutės r. PK gautas pranešimas, jog balandžio 17 d. apie 14 val. Šyšgirių k., Kintų sen., pievoje pastebėta, kad

Aukcione laimėjo autokroso trasą

Registrų centras skelbia, kad tarp e. aukcionų laimikių – buvusios kareivinės ir autokroso trasa… Šių metų pradžia elektroninių aukcionų entuziastams nepašykštėjo patrauklių pasiūlymų – Registrų centro administruojamame elektroninių varžytynių ir aukcionų portale naujus savininkus surado buvusios kareivinės, autokroso trasa ir kiti įdomūs objektai. Be to, džiaugtis gali ir didelio pirkėjų susidomėjimo sulaukusių aukcionų organizatoriai, kuriems už parduodamą turtą pavyko gauti keliskart didesnę pinigų sumą. „E. varžytynių ir aukcionų portalas yra patogus įrankis įmonėms ir institucijoms realizuoti savo turimą turtą didžiausią

Seimas įteisino galimybę laikinai naudotis laisva valstybine žeme

Ketvirtadienį Seimas priėmė Žemės bei Vietos savivaldos įstatymų pataisas ir įteisino galimybę valstybinės žemės patikėtiniams išduoti sutikimus laikinai naudotis laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotais. Savivaldybės ir Nacionalinė žemės tarnyba plotus, kuriuose nesuformuoti žemės sklypai ir kurie iki 2023 m. gruodžio 31 d. pagal Nacionalinės žemės tarnybos išduotame leidime laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti nurodytas sąlygas, buvo naudojami žemės ūkio veiklai vykdyti, galės būti perduoti laikinai naudotis ne ilgiau kaip iki 2026 m. gruodžio 31 d. Aplinkos

Taip pat skaitykite