Tikslas – ekologiškas ir taupus statinys

Tęsiamas bendradarbiavimas vykdant bendrą Lietuvos, Švedijos ir Rusijos projektą „Efektyvios ir tvarios energijos naudojimas Baltijos jūros regiono pastatuose“, kurio tikslas – pastatyti kiekvienoje šalyje po pastatą, atitinkantį ekologinius ir tvarios energijos reikalavimus. Švedijos Ronneby mieste organizuotame darbiniame susitikime dalyvavo Šilutės rajono meras Šarūnas Laužikas bei Planavimo ir plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Kmitienė.

Darbiniame susitikime Švedijos Ronneby mieste dalyvavo (iš dešinės) Šilutės rajono meras Šarūnas Laužikas bei Planavimo ir plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Kmitienė.

Pasak Šilutės rajono savivaldybės Planavimo ir plėtros skyriaus vyriausiosios specialistės Rasos Kmitienės, šiuolaikinius ekologinius ir energetinius reikalavimus atitinkantis statinys turėtų išdygti iki 2020 metų ir tapti veikiančiu pavyzdžiu. Pagal projektą „Efektyvios ir tvarios energijos naudojimas Baltijos jūros regiono pastatuose“ pastatytas pirmas statinys greičiausiai bus visuomeninės paskirties, tačiau niekas netrukdo, remiantis sukaupta patirtimi, statyti ir individualius namus.
Projekte „Efektyvios ir tvarios energijos naudojimas Baltijos jūros regiono pastatuose“ dalyvauja Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Slavsko savivaldybė, Švedijos Ronneby savivaldybė ir Šilutės rajono savivaldybė. Iš pradžių buvo planuota pavyzdinį namą pastatyti tik vienoje iš projekte dalyvaujančių šalių, tačiau prasidėjus darbiniams susitikimams, paaiškėjo, kad tikslinga pastatyti po tokį namą kiekvienoje projekte dalyvaujančioje savivaldybėje.
Pirmasis susitikimas surengtas praėjusių metų birželio mėnesį Švedijoje. Jo metu projekto dalyviai artimiau susipažino, išsakė savo tikslus. Po to būta susitikimų Slavske ir Šilutėje. Jų metu analizuotos ekologiško ir energetiškai efektyvaus namo statybos galimybės kiekvienoje šalyje, aptarta, kaip panaudojami ekologiški energijos šaltiniai. „Mūsų kaimynai iš Rusijos dar gerokai atsilieka saulės ir vėjo energetikos srityje. Kol kas ten labiau pradedama įsisavinti geoterminė energija. O mes patys ir švedai buvome gerokai nustebinti, kad lietuviai šioje srityje žengia koja kojon su šiaurės kaimynais“, – sakė R. Kmitienė. Gruodžio mėnesį darbo grupės užsiėmė paraiškų rengimu, o sausio mėnesį Švedijoje įvyko dar vienas darbinis susitikimas.
Meras Š. Laužikas ir R. Kmitienė pasakojo, kad paskutinio vizito į Ronneby savivaldybę metu jie turėjo progos apžiūrėti, kaip atrodo jau pastatyti ir dar statomi naujausius reikalavimus atitinkantys statiniai ir renovuojami senieji, pabuvojo ekologiškos energijos įrangos gamyklose. Pasak R. Kmitienės, iš paskutinės išvykos parsivežta parengta paraiška projektui, kurio tikslas – pavyzdinio namo statyba. Dabar reikia parengti ir patvirtinti rekomendacijas, paruošti techninę dokumentaciją ir žiūrėti, kokioje 2014-2020 metų programoje galima būtų dalyvauti siekiant finansavimo. Finansavimo šilutiškiai galėtų paieškoti įvairiose ES struktūrinių fondų programose, kuriose jau yra dalyvavę. Kiek sudėtingiau kaimynams iš Rusijos, turintiems mažiau galimybių dalyvauti įvairiose programose, tačiau panašu, kad su didesniais sunkumais ir jie nesusidurs.
Anot R. Kmitienės, šilutiškiai, įgyvendindami projektą „Efektyvios ir tvarios energijos naudojimas Baltijos jūros regiono pastatuose“, norėtų pakviesti dar vieną partnerį – Pasyvaus namo asociaciją, su kuria bendradarbiauja Šilutės r. savivaldybė. Kalbėdamas apie Švedijoje matytas statybas Š. Laužikas sakė, kad pastatyti ekologišką ir energetiškai efektyvų namą nėra taip sudėtinga ir brangu, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Pasak mero, jokių ypatingų medžiagų šiaurės kaimynai nenaudoja, tačiau statydami dirba labai kruopščiai, prisilaikydami techninių specifikacijų ir nuolat tikrindami darbo kokybę, kad pastebėtus trūkumus suspėtų laiku pašalinti.

Vaidotas VILKAS

Susitikimo dalyviai prie statomo vaikų darželio, kuris atitinka šiuolaikinius ekologinius ir energetinius reikalavimus.

Hits: 65

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pandemija – ne kliūtis vestuvėms, bet nuotaika – lyg per karą 

Pasaulyje siaučianti pandemija ir dėl jos gruodžio viduryje sugriežtintas karantinas sujaukė įsimylėjėlių planus, bet noras tuoktis niekur nedingo. Tai rodo ir naujausi Statistikos departamento duomenys apie įvykusias santuokas. Karantino režimu dirbantys civilinės metrikacijos skyriai jų praėjusį kovą įregistravo 541. Santuokų skaičius, palyginti su 2020 m. kovu, Lietuvoje beveik nesumažėjo. Tuomet jų buvo įregistruota panašiai – 520. Tiesa, pernai kovą jau irgi siautė pandemija ir galiojo karantinas. Per antrosios koronaviruso infekcijos bangos piką – sausio mėnesį – Lietuvoje susituokė 329 poros. Tačiau

Dvi Savivaldybės įmonės pernai dirbo nuostolingai, viena – pelningai

Šilutės r. savivaldybės tarybos nariai komitetuose svarsto trijų Savivaldybės uždarųjų akcinių bendrovių praėjusių metų veiklos ataskaitas. Savivaldybei pavaldžios šios įmonės: Šilutės šilumos tinklų, „Šilutės vandenų“ ir Šilutės autobusų parko. UAB „Šilutės vandenys“, direktorius – Alfredas Markvaldas, pernai dirbo pelningai: gauta 79,9 tūkst. Eur pelno. Dėl karantino nuotoliniu būdu dirbo daug švietimo, kultūros, kitų įstaigų, buvo uždarytų viešbučių, kavinių, restoranų ir kt., tad lyg ir normalu būtų manyti, kad vandens reikėjo mažiau. Kita vertus, gyventojai dirbo nuotoliniu būdu iš namų, iš

Geriausia dovana mokyklai – knygos

Šilutės rajone mokyklas baigusieji, pasirinkusieji savo gyvenimo ir jau nemažai juo nuėjusieji, pasiekusieji ne tik mintyse saugo šviesų savosios mokyklos paveikslą. Jie ir jų sutuoktiniai kartais į savo mokyklą sugrįžta su dovanomis. Štai į Vainuto gimnazijos istoriją su dėkingumu įrašyti Nijolė ir Valdas Petrauskai. Nijolė 1961 m. baigė tuometinę Vainuto vidurinę mokyklą, ji dirba redaktore. Jos vyras Valdas – vertėjas, verčia knygas iš anglų, prancūzų, italų, lenkų, ispanų, švedų, portugalų kalbų. V. Petrausko vertimo žanrai: proza, drama, poezija. Vertėjas gimė

Naujausiuose pašto ženkluose – nykstantys pilkasis ruonis ir lūšis

Lietuvos paštas penktadienį Išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtų pašto ženklų seriją „Europa. Nykstanti nacionalinė laukinė gamta“. Serija sudaryta iš dviejų pašto ženklų. Abiejų ženklų nominalas – po 0,75 Eur, tiražas – po 22 000 vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyksta Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Viename iš pašto ženklų pavaizduotas pilkasis arba kitaip dar žinomas kaip ilgasnukis ruonis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža

Taip pat skaitykite