Tikrins bulves parduotuvėse ir turguje

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos praneša, kad pradeda ankstyvųjų bulvių augintojų bei prekiautojų jomis tikrinimus. Tokių tikrinimų tikslas – kad Lietuvoje būtų prekiaujama tik sveikomis bulvėmis ir norint užkirsti kelią bulvių ligoms.

Tikrinant turgavietėse ar kitose prekybos vietose bus kreipiamas dėmesys, ar prekiautojai turi bulvių įsigijimo dokumentus, ar registruoti Lietuvos Respublikos fitosanitariniame registre, ar bulvių pakuotės paženklintos etiketėmis, kuriose nurodyta visa būtina informacija. Maistinių bulvių etiketėje turi būti nurodyta bulvių paskirtis, veislė, bulvių augintojo, supirkėjo ar realizuotojo registravimo Lietuvos Respublikos fitosanitariniame registre pažymėjimo numeris (etiketėje vartojama santrumpa „Fitosanitarinio registro Nr.“), bulvių siuntos numeris (suteiktas augintojo, supirkėjo ar realizuotojo), bulvių kiekis, kilmės šalies kodas, kokybės klasė ir bulvių dydis (nurodant mažiausio ir didžiausio gumbo skersmenį frakcijoje). Etiketė turi būti vienkartinio naudojimo (lipni arba pritvirtinta uždarant pakuotes taip, kad, atidarant pakuotę, etiketė būtų sugadinama). Etiketė turi tvirtai laikytis ant pakuotės. Antrą kartą naudoti tą pačią etiketę draudžiama. Etiketėje pateikta informacija turi būti parašyta aiškiai ir įskaitomai. Taisyti etiketėje esančią informaciją draudžiama. Etiketėje, be šiame įsakyme nurodytų privalomų duomenų, gali būti pateikta ir papildomos informacijos, pavyzdžiui, įmonės logotipas ir pan. Šie reikalavimai galioja tiek prekiaujant lietuviškomis, tiek iš kitų šalių atvežtomis bulvėmis. Augalininkystės tarnyba pataria prekiautojams laikytis nustatytų reikalavimų.

Ankstesniais metais atlikti prekybos bulvėmis patikrinimai rodo, kad mūsų šalyje daugiausia prekiaujama Lietuvoje užaugintomis bulvėmis. Taip pat šių augalinių produktų atvežama ir iš kitų valstybių – Kipro, Italijos, Graikijos, Ispanijos, Lenkijos, Maroko, Egipto ir kitur.

Augalininkystės tarnyba primena, kad į Europos Sąjungą (toliau – ES) ir Lietuvą įvežti bulves iš daugelio trečiųjų šalių yra draudžiama. Išimtys taikomos tik šiose valstybėse užaugintoms bulvėms – Alžyre, Izraelyje, Libijoje, Maroke, Sirijoje, Šveicarijoje, Tunise, Turkijoje, Egipte, Serbijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Libane (dviejuose regionuose). Šios šalys Europos Komisijos nustatyta tvarka įrodė, kad vykdo efektyvią kenksmingųjų organizmų kontrolę, imasi reikalingų priemonių jiems naikinti, atlieka bulvių siuntų tikrinimus, kurie yra tapatūs ES šalyse narėse atliekamiems veiksmams.

Draudimo įvežti bulves iš ES šalių narių nėra. ES šalyse užaugintų bei tiekiamų rinkai bulvių pakuotės privalo būti ženklintos etiketėmis, kuriose greta kitos informacijos nurodomas ir tos šalies nacionalinės augalų apsaugos organizacijos augintojui suteiktas registracijos Fitosanitariniame (Augalų sveikatos) registre numeris.

Tiesa, iš Lenkijos kilusioms bulvėms dėl pastaruoju metu pasitaikiusių ligų židinių taikomi papildomi reikalavimai – vietos bulvių augintojai turi būti tikrinami Lenkijos nacionalinės augalų apsaugos organizacijos, krovinį turi lydėti sertifikatas, patvirtinantis, kad bulvių auginimo vietoje neaptikta bulvių vėžio (Synchytrium endobioticum) arba bulvių veislė atspari bulvių vėžiui (Synchytrium endobioticum) bei bulvės nėra užkrėstos bulvių žiediniu puviniu (Clavibacter michiganensis ssp. sepedonicus). Be to, bulvės turi būti nuplautos ar kitaip nuvalytos, nežemėtos. Lenkijos nacionalinė augalų apsaugos organizacija apie kiekvieną ketinimą vežti į Lietuvą bulvių siuntą privalo informuoti Augalininkystės tarnybą. Taigi, jei įvykdomos aukščiau minimos sąlygos, įvežti bei prekiauti lenkiškos kilmės bulvėmis Lietuvoje galima.

Augalininkystės tarnyba pirkėjams pataria nepastebėjus ant bulvių pakuočių pritvirtintų etikečių paprašyti prekiautojo pateikti bulvių kilmę įrodantį dokumentą, o jam atsisakius tai padaryti – verčiau tokių bulvių nepirkti ir informuoti Augalininkystės tarnybą nuolatos veikiančia pasitikėjimo linija – (8 5) 170 80 80.

Parengta pagal Valstybinės augalininkystės tarnybos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Geriausias automobilis šiuolaikinei šeimai – miesto visureigis

Į klausimą, koks automobilis geriausiai tinka lietuviškai šeimai, atsakyti gali tik pačios šeimos, žinančios, kur renkantis reikia sudėti visus akcentus: ar skaičiuoti litrus bagažinėje, ar matuoti erdvę ant galinės sėdynės, ar patikrinti, kiek telefono įkrovos lizdų salone. Dėl šios priežasties „Lietuvos metų automobilio 2020“ nominaciją – „Šeimos automobilį 2020“ – rinkti patikėta ne kam kitam, o šeimoms, į specialius automobilių bandymus atkeliavusioms iš visos Lietuvos. „Šeimos automobilis 2020“ – viena iš svarbiausių „Lietuvos metų automobilio 2020“ rinkimų nominacijų, mėgstama tiek

E.skautas – šių dienų superherojus

Įgyvendinant projektą „Prisijungusi Lietuva“: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ sukurtas e.skautų tinklas, skirtas 14-29 metų jaunimui, norinčiam dalyvauti savanoriškoje veikloje ir gebančiam naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis. Vydūno viešosios bibliotekos interneto svetainėje bei Facebook paskyroje paviešinus informaciją apie kuriamą e.skautų tinklą ir pakvietus Pagėgių krašto jaunimą aktyviai prie jo jungtis, Vydūno viešojoje bibliotekoje, Kentrių, Lumpėnų, Piktupėnų bei Žukų filialuose užsiregistravo 20 jaunuolių iš Algimanto Mackaus gimnazijos, Piktupėnų pagrindinės mokyklos, Vilkyškių J. Bobrovskio gimnazijos bei kitur. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios

„Prašom prekių apžiūrėti, turguje paklegėti“

Tikriausiai bent viena ausimi esate girdėję, kad nuo pat XVI a. pabaigos Šilutę lydėjo vienintelis įvaizdis – miestelis, kur vyksta milžiniški turgūs. Į juos susirinkdavo ir vietinių gyventojų, ir žemaičių, ir užsienio pirklių, kuriuose žmonės parduodavo ir įsigydavo žemės ūkio produktų, žvejybos laimikio, pramonės prekių, knygų, rankdarbių ir kitko, bendraudavo ir pramogaudavo. Tokios prekyvietės išsilaikė iki pat Antrojo pasaulinio karo, o nuo 1944 m. sumenko, jų veiklą labai apribojo sovietinio ekonominio-ūkinio režimo įvedimas. Parodoje pabandėme atkurti senojo klestinčio turgaus šurmulį

Emigrantai keičia tradicijas

Per dešimt mėnesių Šilutės r. savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruoti 384 naujagimiai, 486 mirę asmenys, 333 santuokos ir 134 ištuokos. Spalį sulaukta 35 naujagimių, mirė 50 asmenų, susituokė 20 porų, iširo 14 šeimų. Naujagimių gausa išsiskyrė liepa, jų užregistruota 60: 30 berniukų ir tiek pat mergaičių. Po 44 naujagimius registruota balandį ir birželį. Po 50 asmenų į Amžinybę išėjo spalį ir balandį. Sausį jų buvo net 55. Po 52 – kovą ir birželį. Tik vienintelį liepos mėnesį sulaukta 60 naujagimių,