Tikrins bulves parduotuvėse ir turguje

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos praneša, kad pradeda ankstyvųjų bulvių augintojų bei prekiautojų jomis tikrinimus. Tokių tikrinimų tikslas – kad Lietuvoje būtų prekiaujama tik sveikomis bulvėmis ir norint užkirsti kelią bulvių ligoms.

Tikrinant turgavietėse ar kitose prekybos vietose bus kreipiamas dėmesys, ar prekiautojai turi bulvių įsigijimo dokumentus, ar registruoti Lietuvos Respublikos fitosanitariniame registre, ar bulvių pakuotės paženklintos etiketėmis, kuriose nurodyta visa būtina informacija. Maistinių bulvių etiketėje turi būti nurodyta bulvių paskirtis, veislė, bulvių augintojo, supirkėjo ar realizuotojo registravimo Lietuvos Respublikos fitosanitariniame registre pažymėjimo numeris (etiketėje vartojama santrumpa „Fitosanitarinio registro Nr.“), bulvių siuntos numeris (suteiktas augintojo, supirkėjo ar realizuotojo), bulvių kiekis, kilmės šalies kodas, kokybės klasė ir bulvių dydis (nurodant mažiausio ir didžiausio gumbo skersmenį frakcijoje). Etiketė turi būti vienkartinio naudojimo (lipni arba pritvirtinta uždarant pakuotes taip, kad, atidarant pakuotę, etiketė būtų sugadinama). Etiketė turi tvirtai laikytis ant pakuotės. Antrą kartą naudoti tą pačią etiketę draudžiama. Etiketėje pateikta informacija turi būti parašyta aiškiai ir įskaitomai. Taisyti etiketėje esančią informaciją draudžiama. Etiketėje, be šiame įsakyme nurodytų privalomų duomenų, gali būti pateikta ir papildomos informacijos, pavyzdžiui, įmonės logotipas ir pan. Šie reikalavimai galioja tiek prekiaujant lietuviškomis, tiek iš kitų šalių atvežtomis bulvėmis. Augalininkystės tarnyba pataria prekiautojams laikytis nustatytų reikalavimų.

Ankstesniais metais atlikti prekybos bulvėmis patikrinimai rodo, kad mūsų šalyje daugiausia prekiaujama Lietuvoje užaugintomis bulvėmis. Taip pat šių augalinių produktų atvežama ir iš kitų valstybių – Kipro, Italijos, Graikijos, Ispanijos, Lenkijos, Maroko, Egipto ir kitur.

Augalininkystės tarnyba primena, kad į Europos Sąjungą (toliau – ES) ir Lietuvą įvežti bulves iš daugelio trečiųjų šalių yra draudžiama. Išimtys taikomos tik šiose valstybėse užaugintoms bulvėms – Alžyre, Izraelyje, Libijoje, Maroke, Sirijoje, Šveicarijoje, Tunise, Turkijoje, Egipte, Serbijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Libane (dviejuose regionuose). Šios šalys Europos Komisijos nustatyta tvarka įrodė, kad vykdo efektyvią kenksmingųjų organizmų kontrolę, imasi reikalingų priemonių jiems naikinti, atlieka bulvių siuntų tikrinimus, kurie yra tapatūs ES šalyse narėse atliekamiems veiksmams.

Draudimo įvežti bulves iš ES šalių narių nėra. ES šalyse užaugintų bei tiekiamų rinkai bulvių pakuotės privalo būti ženklintos etiketėmis, kuriose greta kitos informacijos nurodomas ir tos šalies nacionalinės augalų apsaugos organizacijos augintojui suteiktas registracijos Fitosanitariniame (Augalų sveikatos) registre numeris.

Tiesa, iš Lenkijos kilusioms bulvėms dėl pastaruoju metu pasitaikiusių ligų židinių taikomi papildomi reikalavimai – vietos bulvių augintojai turi būti tikrinami Lenkijos nacionalinės augalų apsaugos organizacijos, krovinį turi lydėti sertifikatas, patvirtinantis, kad bulvių auginimo vietoje neaptikta bulvių vėžio (Synchytrium endobioticum) arba bulvių veislė atspari bulvių vėžiui (Synchytrium endobioticum) bei bulvės nėra užkrėstos bulvių žiediniu puviniu (Clavibacter michiganensis ssp. sepedonicus). Be to, bulvės turi būti nuplautos ar kitaip nuvalytos, nežemėtos. Lenkijos nacionalinė augalų apsaugos organizacija apie kiekvieną ketinimą vežti į Lietuvą bulvių siuntą privalo informuoti Augalininkystės tarnybą. Taigi, jei įvykdomos aukščiau minimos sąlygos, įvežti bei prekiauti lenkiškos kilmės bulvėmis Lietuvoje galima.

Augalininkystės tarnyba pirkėjams pataria nepastebėjus ant bulvių pakuočių pritvirtintų etikečių paprašyti prekiautojo pateikti bulvių kilmę įrodantį dokumentą, o jam atsisakius tai padaryti – verčiau tokių bulvių nepirkti ir informuoti Augalininkystės tarnybą nuolatos veikiančia pasitikėjimo linija – (8 5) 170 80 80.

Parengta pagal Valstybinės augalininkystės tarnybos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Teatro vadovė ir dvasinio konsultavimo specialistė

Rugsėjo pradžioje Šilutės kamerinio dramos teatro direktorė Ramunė Kiniulytė gimtadienio proga sulaukė dėmesio – ne šiaip gimtadienis, jau 40 metų. Kilusi iš Tauragės, jau 18 metų Šilutėje. Po teologijos mokslų studijų bendrakursė pakvietė į Šilutę, dirbo versle. Teatre – jau keturiolikti metai, jam vadovauja 12 metų. Baigė magistrantūrą, nenutolo nuo religijotyros, papildomai įgijo dvasinio konsultavimo žinių. Šilutės kultūros ir pramogų centre jau triūsia statybininkai – šį pastatą pradedama renovuoti. Šilutės kamerinis dramos teatras prisiglaudė buvusiame vaikų darželyje (Liepų 16, Šilutėje).

Žuvienės virimo čempiono žiedą išsivežė dzūkai

Tokia žinia vainikavo šeštadienį Šilutėje surengtą vienuoliktąjį tarptautinį Žuvienės virimo čempionatą. Lazdijų komanda „Dzūkų jūros piratai“, čempionate dalyvavę devintą kartą, šventė pergalę: vyr. virėjas Ramūnas Zdanevičius gavo tik nugalėtojui skirtą raudonos spalvos prijuostę, specialią plaketę, čempiono vėliavą ir žiedą. Nugalėtojų bėgimą katilų alėja lydėjo sveikinimo šūksniai. Šiemet į vienuoliktąjį tarptautinį Žuvienės virimo čempionatą Šilutės senojo turgaus aikštėje suvažiavo 55 komandos. Prie žuvienės ir žuvies sriubos katilų sukosi ne tik Šilutės rajono, bet ir iš visos Lietuvos, taip pat Latvijos, Lenkijos,

Patarimai žmonėms, kurie nori kurti verslą

Vos prieš keletą metų, bene įtakingiausias pasaulyje finansų rinkos žurnalas Forbes, Lietuvą įvertino kaip penkioliktą geriausią valstybę pasaulyje naujo verslo kūrimui. Tokia aplinka čia yra dėl puikios geografinės padėties, mažos geopolitinio konflikto rizikos, gana palankios mokestinės politikos ir sparčiai augančios ekonomikos. Lietuviams, kurie savo gimtojoje šalyje nori kurti verslą, nėra geresnio laiko daryti tai, nei dabar. Tuo metu, kai technologinės inovacijos užima vis didesnę mūsų gyvenimo dalį, atsiranda galybė unikalių nišų, kuriose galite įsitvirtinti, ir kur galite uždirbti. Tačiau svarbu

Seniūnė Dalia Drobnienė – apie kelių statybas ir… žiniasklaidos sąžinę

Dalia Drobnienė – tikra Rusnės salos dukra, čia gimusi ir užaugusi, čia jau septinti metai einanti seniūnės pareigas. Apie jau pastatytą estakadą kelyje į Rusnę, apie kelio nuo Prezidento Kazio Griniaus tilto iki estakados tvarkymo darbus D. Drobnienė kalba kaip solidžią darbo patirtį sukaupusi kelių ir tiltų statybos inžinierė. Premjerą Saulių Skvernelį gerbia ir to neslepia, šalies žurnalistus peikia žodžių neparinkdama… Pokalbį su Rusnės seniūne Dalia DROBNIENE pradėjome nuo Rugsėjo 1–osios proga saloje vykusių švenčių. – Buvau abiejose mokyklose. Rusnės