Tėvų ir vaikų kova dėl išmaniųjų prietaisų

Vaiko teisių gynėjams vis dažniau tenka spręsti konfliktus tarp tėvų ir vaikų, kai nesutariama dėl kompiuterių, telefonų ar kitų išmaniųjų įrenginių naudojimo. Labiausiai specialistus neramina, kad karantino akivaizdoje, kai socialinio bendravimo galimybės siaurėja, priklausomybė išmaniesiems prietaisams aštrėja. Su tokiais sunkumais jau susiduria ne tik vaikai, bet ir jų tėveliai.

Karantinas, būtinybė izoliuotis, nuotolinis mokymasis ir apribotos galimybės įprastai leisti laisvalaikį lemia, kad vaikai vis daugiau laiko praleidžia prie kompiuterio, planšetės ar telefono ekrano. Iš pradžių mokslai, po to žaidimai, socialiniai tinklai ar kitos platformos – atsitraukti nuo ekrano, rodos, nėra kada. Tėvai vis bando paaiškinti, susitarti ir drausti per ilgai naudoti išmaniuosius įrenginius, tačiau…  Pasitaiko situacijų, kai vaikai tėvus tarnyboms apskundžia dėl vėlai vakare iš jų paimto kompiuterio ar telefono. Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovams tenka analizuoti tokiose šeimose kylančius sunkumus ir spręsti, kokia pagalba reikalinga: ar reikia stiprinti tėvystės įgūdžius, o gal vaikui reikia psichologo ar priklausomybių specialisto konsultacijų.

Dėl teisės į kompiuterį vaikai skambina policijai…

Tai, kad draudimas naudotis išmaniaisiais prietaisais gali virsti rimto šeimos konflikto priežastimi, rodo pavyzdžiai iš vaiko teisių gynėjų darbo kasdienybės. Prieš kelias dienas apie 22 val. į policiją paskambinusi mergaitė pranešė, kad mama iš jos ir brolio atėmė kompiuterį ir liepia eiti ruošti namų darbus. Fone girdėjosi brolio balsas ir pritarimo šūksniai. Gavę informaciją apie galimą vaiko teisų pažeidimą, į šeimą atvyko Vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai. Pokalbių metu paaiškėjo, kad tėvai nebepajėgia susitarti su paaugliu berniuku ir jaunesne sesute, todėl, netekę kantrybės ir nematydami kitų problemos sprendimo būdų, paėmė iš vaikų kompiuterį. Kilo konfliktas. Policija konstatavo, kad smurto prieš vaikus panaudota nebuvo, tačiau santykių problemas šeimoje reikia spręsti.

Kitas atvejis, kai teko skubėti į šeimos namus po nepilnamečio skambučio policijai dėl sugedusio telefono. Vaikas prašė pagalbos, nes telefonas nebeveikia, o namuose vėlų vakarą jiedu su broliu yra vieni. Skambinęs berniukas pasiskundė, kad žaidė su vienu iš telefonų ir šis išsijungė, tuomet bandė susisiekti su kaimynais, galiausiai sumanė paskambinti policijai, kad pareigūnai… pataisytų telefoną. Berniukų tėvai buvo išskubėję į ligoninės priimamąjį – tėtis išvežė sunegalavusią mamą. Netrukus jie sugrįžo, o namuose jau rado policijos pareigūnus ir vaiko teisių apsaugos specialistus.

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Neringa Martišienė sako, kad tai tik du pastarųjų dienų nutikimai, o panašių situacijų, kai vaikai bando išsikovoti savo teisę į telefoną, kompiuterį ir neribotą laiką su jais, pasitaiko vis dažniau.

Konfliktą lemia spontaniški draudimai

„Nė vienas vaiko teisių specialistas tėvams, protingai ribojantiems naudojimąsi išmaniaisiais prietaisais, neišsakys priekaištų dėl vaiko teisių pažeidimo. Tačiau jei dėl įstrigusio kompiuterinio žaidimo vaikas skambina pagalbos telefonu 112, jau turėtume susimąstyti, kas mūsų vaikui nutiko, kodėl jis renkasi tokį problemos sprendimo būdą. Gal tai irgi yra pagalbos šauksmas, tik kilęs iš visai kitų vaiko poreikių“,  – atkreipia dėmesį N. Martišienė.

Specialistė suaugusiuosius kviečia būti dėmesingus vaikų poreikiams, kartu su jais aptarti taisykles ir nusistatyti ribas. Pasak N. Martišienės, kuo anksčiau tai bus padaryta, tuo lengviau vaikas priims, namuose egzistuojančias taisykles, ir faktą, kad jų nevalia pažeisti.

„Akivaizdu, kad su paaugliu susitarti bus sunkiau nei su šešiamečiu. Žinoma, taisyklės turi keistis kartu su vaiko amžiumi. Labai svarbu susitarimų laikytis, antraip vaikas supras, kad gali juos laužyti ir kontroliuoti situaciją, pavyzdžiui, išsiprašyti žaisti ilgiau, arba tai daryti, kai tėvai nepastebi, nes patys yra užsiėmę“, – primena vaiko teisių specialistė.

Vis dėlto, bene svarbiausia aplinkybė, į kurią dėmesį atkreipia vaiko teisių atstovai, yra ugdymas asmeniniu pavyzdžiu. Ką tėvai bekalbėtų, kokias taisykles šeimoje benurodytų, visada daug lengviau vaikai išmoksta tai, ką daro ir ko laikosi patys tėvai. Daug svarbiau ne ką girdi, bet ką realiai mato vaikas.

„Įsivaizduokite šeimos ryšį kaip susikibimą rankomis: kai ranka yra tėčio arba mamos delne, vaikas jaučiasi saugus, patenkintas jo artumo ir saugumo poreikis. Tuo tarpu, jei tėvų rankos ir akys nuolat užimtos išmaniuoju telefonu, tas delniukas lieka tuščias. Be dėmesio likusio mažojo delne taip pat labai greitai atsiduria kompiuterio pelė ar telefonas“, – sako N. Martišienė.

Neribotos valandos prie ekrano gali pakenkti

Vaiko teisių specialistai primena, kad labai svarbu matyti ir girdėti savo vaiką. Geriausia iš anksto nusibrėžti ribas, sutarti, kiek laiko ir ką jis veiks prie kompiuterio ar išmaniajame telefone. Drausti naudotis išvis – neverta, o dažnai ir neįmanoma. Tačiau neribojamos valandos prie išmaniųjų įrenginių gali turėti įtakos vaiko regėjimui bei laikysenai, gali paveikti ir psichinę sveikatą.

N. Martišienė sako, kad intensyvūs ir ilgas valandas žaidžiami kompiuteriniai žaidimai gali sukelti stresą, įtampą ir nuovargį. „Žaidžiant tokius žaidimus, išsiskiria streso hormonai, o ilgalaikis, užsitęsęs stresas lemia psichinės sveikatos sutrikimų vystymąsi. Jei vaikai žaidimus žaidžia ar socialiniuose tinkluose daug valandų leidžia paslapčia nuo tėvų, maištauja ir nepaiso jų draudimų, ilgainiui formuojasi vidinė nuostata, kad taisyklių laikytis nėra privalu ir santykiuose su kitais – mokytojais, bendraamžiais“, – pasakoja specialistė.

Vis dėlto, jei susitarti su vaiku nebepavyksta, patys nerandate priemonių, kurios padėtų susitarti dėl laiko, praleidžiamo prie vienokio ar kitokio išmaniojo prietaiso, kviečiame kreiptis į psichologus, priklausomybių specialistus, kurie  gali padėti visai šeimai. Galima apsilankyti ar nuotoliniu būdu dalyvauti ir įvairiuose tėvams skirtuose seminaruose bei mokymuose, kuriuos gausiai rengia nevyriausybinės organizacijos. Tėvelių prašoma nebijoti kreiptis ir į vaiko teisių specialistus, kaip tik atvirkščiai – jie rekomenduos tuo metu reikalingiausius specialistus vaikui ir visai šeimai.

Justina Marcinkutė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Uogaliuose pavogtas seifas ir kolekciniai laikrodžiai

Lapkričio 25 d. moteris pastebėjo, kad iš jos gyvenamojo namo Uogalių k. (Šilutės r.)  pavogtas seifas ir kolekciniai laikrodžiai. Į gyvenamąsias patalpas ilgapirščiai pateko išlaužę plastikines namo balkono duris. Šeimininkų tuo metu namuose nebuvo. Atvykus pareigūnams paaiškėjo, kad „nelauktų svečių“ taikiniu tapęs seifas buvo išluptas iš sienos ir pagrobtas. Pasak šeimininkų, seife vertingų daiktų nebuvo. Kartu su seifu vagys išsinešė ir kolekcionuojamus rankinius laikrodžius. Pareigūnai dėl šio įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. Nuostoliai

Karantinas paskatino atsigręžti į namus: išmanūs įrankiai lengvam namų erdvės planavimui

2020–ieji daugeliui lietuvių tapo „interjero metais“. Į namų erdvę persikėlė visas mūsų gyvenimas: laisvalaikis, darbas, susitikimai ir šventės. Žmonės grįžo į savo namus ir iš naujo juos įvertino – perorganizavo ar atnaujino. Renovacija gali būti paprasta ir smagi, pasitelkus keletą išmanių įrankių. Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalinasi penkiomis patogiomis interjero planavimo programėlėmis. #1. „Room Planner: Home Interior & Floorplan Design 3D“. Su šia programėle galėsite išmatuoti savo erdvę, sukurti 2D ir 3D planus bei įrengti

Regionuose trūksta kvalifikuotų vaistininkų

Pasaulyje ir Lietuvoje siaučiant COVID-19 pandemijai, į papildomas fronto linijas kartu su medikais stojančių vaistininkų ima kritiškai trūkti. Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) skelbia, kad šiuo metu rinkoje trūksta 145 vaistininkų. LVA pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė sako, kad ypatingai vaistininkų trūksta mažesniuose šalies regionuose, kur šiuo metu dar darbuojasi ir nemažai farmakotechnikų. „Apie vaistininkų trūkumą Lietuvoje kalbame jau seniai. Problemos rimtumą atskleidžia tai, kad per vienerius metus vaistininkų trūkumas išaugo dvigubai – pernai vaistinės nuolat ieškojo 30-40 vaistininkų, o šiuo metu darbą

Du karantinai: pavasarį – tikras, dabar – laisvas

Ypač sparčiai gausėjant užsikrėtusiųjų COVID-19 virusu asmenų, dėl kontaktų su jais daug žmonių privalo laikytis griežtos izoliacijos – nekelti kojos iš buto, namų, niekur nevažiuoti, su niekuo nesusitikti ir nebendrauti. Visuomenės sveikatos specialistai skambina, domisi, policija vyksta tikrinti. Pažeidusių izoliacijos reikalavimus laukia didelės baudos. Nubaustųjų Lietuvoje jau nemažai. Tad ir Šilutės verslininkai siūlo pagalbą – tiekia maisto prekes į namus. Maisto į namus niekas neužsako Uždarosios akcinės bendrovės „Egmina“ savininkai Remigijus Baltutis ir Česlovas Barauskas su kolektyvu Šilutėje siūlo paslaugą: