Tęsiamos Šilutės dvaro medžioklės trofėjų tradicijos

Birželio 16 d. Alantos dvare (Molėtų rajonas) įvyko Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės ir žūklės trofėjų paroda. Tarp 1400 trofėjų buvo ir 23 Šilutės medžiotojų ir žvejų draugijos pateikti trofėjai.

Trečiadienį šiuos Pamario krašto medžiotojų trofėjus pradėti eksponuoti Šilutės Hugo Šojaus daro rūmų trečiajame aukšte.

Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė susirinkusiems medžiotojams, jų šeimų nariams bei draugams priminė, kad šių rūmų savininkas Hugo Šojus taip pat turėjo turtingą medžioklės trofėjų kolekciją, kurią kažkada eksponavo šiuose rūmuose. Keletas įspūdingų briedžių ragų ir šiandien puošia šio dvaro koridorius.

Šilutės medžiotojų ir žvejų draugijai priklauso ir Pagėgių savivaldybės medžiotojų klubai, tad tarp apdovanojimus pelniusių trofėjų savininkų yra ir ne vienas Pagėgių krašto medžioklis.

Draugijos pirmininkė Nijolė Endrikaitienė pasveikino visus susirinkusius į parodos atidarymą ir kartu su Kulynų medžiotojų klubo pirmininku Rimantu Bidva įteikė medžiotojams apdovanojimus, pelnytus trofėjų parodoje Alantoje.

Apdovanojamųjų garbei skambėjo medžiotojo ir muzikanto Gražvydo Railos ir jo mokinio Martyno Daugėlos medžioklės ragų dueto iškilmingi medžioklės rago šaukiniai. Abudu medžioklės ragų pūtikai šiais metais vykusioje miško, medžioklės ir gyvulininkystės technologijų parodoje „Sprendimų ratas 2018“, kurios metu aidėjo ir antrasis tarptautinis medžioklės ragų šaukinių čempionatas, skirtingose klasėse pelnė antrąsias vietas.

Šilutės medžiotojų ir žvejų draugijos narių trofėjų paroda H. Šojaus dvare bus eksponuojama iki gruodžio mėnesio.

Petro Skutulo tekstas ir nuotraukos

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija. II dalis

Šilutės etnografinio muziejaus įkūrimas Po H. Šojaus mirties 1937 m. dvarą ir jame įkurtą muziejų paveldėjo anūkas Verneris Šojus. Priartėjus karo frontui, 1944 m. rudenį jis su šeima pasitraukė į Vakarus, palikęs dvarą likimo valiai. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944 m. spalio 9 d.) Šilutę užėmę Raudonosios armijos daliniai apsistojo dvare, daugelis muziejaus eksponatų dingo arba buvo sunaudoti „karo reikmėms“. Frontui pasitraukus, Šilutės vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas klaipėdiškis Horstas Toleikis. Jis 1945 m. vasario 19 d. pavedė savo pusbroliui

Kokia Lietuvos investicija – „kiečiausia“?

Sausio 11 d. Šilutėje lankėsi žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Į susitikimą Savivaldybėje susirinko daug ūkininkų, žemės ūkio įmonių bei su žemės ūkio veikla susijusių įstaigų, organizacijų atstovų. Svečio palydoje taip pat buvo dešimtys ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistų, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų. Anot Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, tiek žmonių į susitikimą su ministru anksčiau nėra buvę susirinkę, net kai švietimo ir mokslo ministrė buvo atvykusi. „Žemės ūkis lenkia…“ – apibendrino meras. Kalbą ministras G. Surplys pradėjo

Padėkos vakaras Švėkšnoje

Švėkšnoje tapo įprasta, kad naujų metų pradžioje seniūnas Alfonsas Šeputis sukviečia aktyvius ir geradariškais darbais garsius švėkšniškius bei jų draugus į Padėkos vakarą. Sausio 11-osios vakare į tokią šventę Tradicinių amatų centre sugužėjo pilnutėlė salė žmonių. Atvyko Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, kraštietis Aldas Kliukas, kurio vadovaujama UAB „Pamario restauratorius“ atkuria Švėkšnos žydų sinagogą, baisoka išvaizda ilgai žmones gąsdinusį pastatą. Suplanuota tvarkyti pastato perdangą, stogą, restauruoti mūro sienas, atkurti autentišką fasadą, langus, duris, lauko

„Tegul Sausio 13-osios aukos mums primena…“

Šiemet sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – išpuolė sekmadienį. Šią valstybinę šventę būrys šilutiškių paminėjo Šventojo Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Šventės proga centrinėje miesto gatvėje trispalvės kažkodėl neplazdėjo… Šv. Mišių pradžioje klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius pranešė, kad ši diena yra Kristaus krikšto šventė. Simboliška, kad kartu pagerbiami ir Lietuvos laisvės gynėjai: „1991 metų sausio 13-ąją mūsų broliai ir seserys buvo pakrikštyti kraujo krikštu, kada apsisprendė nusimesti nelaisvės grandines…“ Kartu su klebonu šv. Mišias aukojo šios bažnyčios vikaras Viktoras Daugėla. Po