Tęsiamos Šilutės dvaro medžioklės trofėjų tradicijos

Birželio 16 d. Alantos dvare (Molėtų rajonas) įvyko Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės ir žūklės trofėjų paroda. Tarp 1400 trofėjų buvo ir 23 Šilutės medžiotojų ir žvejų draugijos pateikti trofėjai.

Trečiadienį šiuos Pamario krašto medžiotojų trofėjus pradėti eksponuoti Šilutės Hugo Šojaus daro rūmų trečiajame aukšte.

Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė susirinkusiems medžiotojams, jų šeimų nariams bei draugams priminė, kad šių rūmų savininkas Hugo Šojus taip pat turėjo turtingą medžioklės trofėjų kolekciją, kurią kažkada eksponavo šiuose rūmuose. Keletas įspūdingų briedžių ragų ir šiandien puošia šio dvaro koridorius.

Šilutės medžiotojų ir žvejų draugijai priklauso ir Pagėgių savivaldybės medžiotojų klubai, tad tarp apdovanojimus pelniusių trofėjų savininkų yra ir ne vienas Pagėgių krašto medžioklis.

Draugijos pirmininkė Nijolė Endrikaitienė pasveikino visus susirinkusius į parodos atidarymą ir kartu su Kulynų medžiotojų klubo pirmininku Rimantu Bidva įteikė medžiotojams apdovanojimus, pelnytus trofėjų parodoje Alantoje.

Apdovanojamųjų garbei skambėjo medžiotojo ir muzikanto Gražvydo Railos ir jo mokinio Martyno Daugėlos medžioklės ragų dueto iškilmingi medžioklės rago šaukiniai. Abudu medžioklės ragų pūtikai šiais metais vykusioje miško, medžioklės ir gyvulininkystės technologijų parodoje „Sprendimų ratas 2018“, kurios metu aidėjo ir antrasis tarptautinis medžioklės ragų šaukinių čempionatas, skirtingose klasėse pelnė antrąsias vietas.

Šilutės medžiotojų ir žvejų draugijos narių trofėjų paroda H. Šojaus dvare bus eksponuojama iki gruodžio mėnesio.

Petro Skutulo tekstas ir nuotraukos

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Savižudybių prevencija: svarbu atpažinti ir padėti

Higienos instituto duomenimis, 2017 m. nusižudė beveik 750 gyventojų. Nors Lietuvoje savižudybių mastas kasmet mažėja, tačiau pagal jų skaičių, tenkantį šimtui tūkstančių gyventojų, kitas Europos Sąjungos šalis lenkiame du tris kartus. Specialistai teigia: 8 iš 10 apie savižudybę galvojantys asmenys duoda aplinkiniams vienokius ar kitokius ženklus. Juos atpažinę, galime išgelbėti gyvybę. Statistika nėra tiksli Higienos institutas pastebi, kad situacija šiek tiek gerėja: praėjusiais metais nusižudė 9 proc. mažiau gyventojų nei prieš metus ir 20 proc. mažiau nei prieš trejus metus.

Negatyvias pasekmes jaučia ne tik priklausomi žmonės, bet ir jų šeimos nariai

Įvairios priklausomybės sukelia daug negatyvių pasekmių – tiek į jas įklimpusiems žmonėms, tiek šalia esantiems artimiesiems. Ir vis tik net nusprendusiems keisti gyvenimo būdą atsisakyti žalingų įpročių nėra taip paprasta. Siekiant visiškai išsilaisvinti, gali prireikti specialisto – psichoterapeuto ar net psichiatro – pagalbos.   Pasikeičia elgesys   Lietuvos psichologų sąjungos narys, klinikinis psichologas, kognityvinės elgesio terapijos psichoterapeutas Julius Burkauskas svarbiausiu priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų požymiu įvardija stiprų ar net nenugalimą norą vartoti šias medžiagas. „Atsiradus priklausomybei vartojimas tampa svarbesnis nei

Žalingi įpročiai – kelias prisikviesti onkologines ligas

Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, mūsų šalyje kasmet nustatoma apie 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis, beveik 20 proc. Lietuvos gyventojų mirčių sudaro mirtys nuo vėžio. Anot mokslininkų, apie 80 proc. vėžį lemia gyvenimo būdas ir aplinka. Ypač vėžio riziką didina rūkymas (netgi pasyvus), piktnaudžiavimas alkoholiu, ilgai trunkantis stresas,  neigiamos emocijos (pyktis, pavydas, pesimizmas ir kt.), nes jos silpnina imuninę sistemą.  Didina riziką Nacionalinis vėžio institutas įspėja: alkoholio vartojimas susijęs su padidėjusia rizika susirgti mažiausiai 7 rūšių vėžiu: burnos, stemplės, ryklės,

Vaiko ketinimas nusižudyti – tai paslėptas pagalbos šauksmas

Iš gyvenimo vis dažniau nutaria pasitraukti Lietuvos jauniausieji – vaikai ir paaugliai, dar nesulaukę pilnametystės, tačiau dažnais atvejais jau spėję patirti tokius gyvenimo išbandymus, apie kuriuos kiti suaugusieji nesusapnuotų net savo baisiausiuose košmaruose. Šį kraupiausią, o kartu ir greičiausią problemų sprendimo kelią kasmet pasirenka apytiksliai 25–30 nepilnamečių, o savižalos atvejų yra fiksuojama keleriopai daugiau. Apie tai, kokie yra pagrindiniai požymiai, įspėjantys apie suicidinio elgesio pavojų, ir kaip derėtų elgtis tokio asmens artimiesiems, pasakoja gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrė, Santaros klinikų