„Teleloto“ vedėja I. Stonkuvienė: „Mamyčių diena galėtų būti minima visą savaitę“

Motinos diena švenčiama visame pasaulyje, tik ji skirtingose šalyse švenčiama skirtingomis datomis. Štai pirmąjį gegužės sekmadienį šią dieną Lietuva švenčia kartu su ispanais, portugalais ir vengrais. Vieni vaikai savo mamoms suruošia vaišes, leidžia joms visą dieną nieko neveikti, kiti vyksta į restoranus ar teatrą. Štai populiaraus žaidimo „Teleloto“ vedėja Indrė Stonkuvienė papasakojo, kokios jos šeimos tradicijos, minint šią gražią dieną.
„Vis dar sunku patikėti, kad jau 6 metus pati esu mama ir mano vaikai sveikina mane šios dienos proga. Taip, ne tik aš sveikinu savo mamą, bet ir mane sveikina“, – šypsojosi Indrė.

Ji juokavo, kad Mamyčių diena galėtų trukti kad ir savaitę, juk mamos būna lepinamos ir apgaubtos vaikų dėmesiu. „Tai ir yra svarbiausia, nors, aišku, smagu sulaukti įvairių vaikų piešinių, kitų smulkmenų, bet buvimas drauge ir dėmesys vienas kitam visada bus geriausia, ką gali gauti mama“, – mintimis dalijosi Indrė.

Žinoma moteris taip pat papasakojo, kad turi savų tradicijų sveikinant mamą. „Jau kurį laiką per Motinos dieną susitinkame pusryčiams, kelioms valandoms vyrai lieka su vaikais, o mes mergaitiškai pasibūname“, – kalbėjo Indrė.

Tačiau šios Motinos dienos planai bus kitokie. „Tądien vesiu „Teleloto“, tad nutariau vėliau su mama vykti pailsėti į Druskininkus“, – prasitarė Indrė.  Ji kviečia visas mamas ir ne tik jas dalyvauti specialiai šiai progai skirtame „Teleloto“ žaidime. Gražiausios pavasario šventės dieną bus galima laimėti net 2000 prizų, skirtų grožiui, buičiai ir pramogoms, taip pat automobilių bei pinigų. Laidoje lauks ir kitų staigmenų. Kokių – sužinosite gegužės 6 d., 17.20 val., per LNK.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Padėka

Brangūs bičiuliai, „Germanikos“ kolektyvo vardu palugniai dėkavojame visiems šišioniškiams, padėjusiems mums į pirmąją kelionę mariomis išleisti mūsų rankomis kurtą kurėną! Ištisus amžius lietuvininkų ir kopininkų kurėnai raižė Kuršių marias – mūsų protėviams tai buvo ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir laisvės, o vėliau – pagarbaus santykio su gamta arba, kaip šiandien sakytume, – ekologijos, simbolis. Prieš 75 metus, daugeliui lietuvininkų pasitraukus iš gimtųjų žemių, kurėnų žėgliai, atrodė, amžiams dingo iš marių, palikdami jų horizontą tuščią ir bedvasį. Vis dėlto daugybės

Prancūzijos futbolininkai antrą kartą tapo pasaulio čempionais (atnaujinta)

(AFP-ELTA). Visa Prancūzija – džiaugsmo svaigulyje: milijonai žmonių sekmadienį iki vėlumos šventė nacionalinės rinktinės triumfą pasaulio futbolo čempionate Rusijoje. Po pergalės rezultatu 4:2 prieš Kroatiją Paryžius ir kiti miestai virto mėlynai baltai raudonų vėliavų jūra. Vis dėl to kai kuriuose miestuose neišvengta riaušių ir nelaimingų atsitikimų.  Didžiausia džiaugsmo šventė Paryžiuje vyko fanų zonoje prie Eifelio bokšto ir garsiajame Eliziejaus laukų bulvare, kur suplūdo 90 000 žmonių. Dievo Motinos katedroje „Equipe Tricolore“ garbei aidėjo varpai. Prezidentas Emmanuelis Macronas euforiškai palaikė komandą

Šventėje „Po malūno sparnais“

Liepos 6-ąją, kai viso pasaulio lietuviai ruošėsi vakare kartu giedoti Lietuvos himną, Saugose vyko tradicinė seniūnijos šventė „Po malūno sparnais“. Viršum scenos – simboliniai malūno sparnai su ąžuolo šakų vainiku centre, prie scenos – Lietuvos vėliavos trijų spalvų popieriniai malūnėliai, besisukantys pučiant vėjeliui. Šie puošybos elementai skelbė Lietuvos valstybingumo 100 – metį, Karaliaus Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną, atspindėjo šventės temą – „Po malūno sparnais“. Saugų šventė, kaip jau įprasta, turi neeilinius vedėjus – tai Saugų evangelikų liuteronų bažnyčios kunigą

Šilutės medžių atnaujinimas – dar vienas neapgalvotas valdžios sprendimas?..

Jau keletą mėnesių netyla aistros dėl Šilutės miesto centrinės gatvės medžių atnaujinimo projekto įgyvendinimo. Kiekvienas valdžios priimamas sprendimas turi būti aptartas su visuomene arba bent jau tais krašto gyventojais, kuriuos tai liečia. Šiuo atveju eilinį kartą to nebuvo padaryta, tad natūralu, jog kyla nepasitenkinimas. Manau, prieš įgyvendinant šį projektą, būtina informuoti visuomenę, – kokie darbai bus atliekami, kam to reikia ir kaip nuo to pasikeis miesto gatvių vaizdas ir kita. Tik tuomet, kai bus išklausytos gyventojų pastabos bei pasiūlymai, galima