Lietuvoje daugėja moterų, kurios gyvenime nori pačios būti atsakingos už savo kūną, turėti pasirinkimo laisvę planuojant ir gimdant vaikus tada, kada jos to nori ir mano, jog atėjo tinkamas metas. Daugėja ir tų, kurios gyvenime turi ambicijų ir tikslų, tačiau niekada neišsižadėjo savirealizacijos kuriant šeimą.

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytoja ginekologė Žana Bumbulienė.

Lietuvoje šiuo metu verda aštrios diskusijos dėl valdžios vyrų ketinimo uždrausti abortus. Kol mūsų šalyje nesuformuota ir neįdiegta jokia lytinio švietimo politika, programa ar strategija, žmonės, o ypač jaunimas, ir toliau mylisi nenaudodami jokių apsisaugojimo priemonių, neplanuotai pastoja, gimdo vaikus ir sunkiai kabinasi į gyvenimą. Tyrimai rodo, kad net 44 proc. nėštumų Europoje yra neplanuoti, o 64 proc. pasibaigia abortu.
Gydytojai akušeriai ginekologai, reprodukcinės sveikatos specialistai ir moterų teisių gynėjai vargu ar artimiausiu metu be politikų supratimo pajėgs pakeisti situaciją. Vis dėlto žinodami ir šviesdami moteris apie naujausias apsisaugojimo nuo nėštumo priemones, jie gali padėti išvengti neplanuotų nėštumų ir jų nutraukimų.
Turi pačios kontroliuoti
Pasak neseniai Lietuvoje viešėjusios pasaulinio lygio seksualinės ir reprodukcinės sveikatos ekspertės gydytojos Tinos Peers, šiais laikais emancipuotos moterys pačios turėtų kontroliuoti savo nėštumą, o tai reiškia – ir savo gyvenimą.
„Nebūčiau baigusi universiteto, įgijusi specialybės, dariusi mokslininkės karjeros ir įsitvirtinusi gyvenime, jeigu dar būdama moksleive ar studente būčiau pastojusi. Daugumai merginų ir moterų neplanuotas nėštumas yra didelis išbandymas, nes dažnai jos lieka vienos su kūdikiu ant rankų, nuo jų nusigręžia artimieji, jos neįgyja išsilavinimo. Kad galėtų pasirūpinti savo vaiku, joms tenka dirbti kvalifikacijos nereikalaujančius darbus, galiausiai neatlaikydamos gyvenimo sunkumų tokios moterys verkdamos prašo socialinės pagalbos ir tampa visuomenės išlaikytinėmis”, – teigia gydytoja T. Peers iš Jungtinės Karalystės.
Anot jos, moterys privalo gauti visą reikiamą informaciją apie šiuolaikines kontracepcijos priemones, jos turi būti prieinamos nepriklausomai nuo moters materialinės situacijos. „Beveik kiekvienai merginai 15-ojo gimtadienio proga padovanočiau po šiuolaikinę ilgalaikės kontracepcijos priemonę – gimdos spiralę, kuri patikimai apsaugo nuo nepageidaujamo nėštumo, o hormonų kiekis joje minimalus“, – sakė dvi dukras pagimdžiusi reprodukcinės sveikatos specialistė.

Pasaulinio lygio seksualinės ir reprodukcinės sveikatos ekspertė gydytoja Tina Peers.

Naujovės ir Lietuva
Nuo šių metų pradžios daugelyje ES šalių, taip pat ir Lietuvoje, pasirodė nauja ilgalaikės kontracepcijos priemonė, užtikrinanti efektyvią apsaugą nuo nepageidaujamo nėštumo, kuri trunka iki trejų metų. Tai hormoninė minispiralė – gimdos priemonė, apie kurią jaunai moteriai nereikia prisiminti kas dieną, kas savaitę ar kas mėnesį.
Ši priemonė specialistų laikoma vienu iš patikimiausių esamų kontracepcijos metodų, užtikrinančių didesnę negu 99 proc. apsaugą nuo neplanuoto nėštumo visą 3 metų laikotarpį. Minispiralė yra maža, lanksti, plastikinė, primena T formą. Šią priemonę gydytojas įdeda į gimdą įprastinės apžiūros metu. Jeigu moteris nusprendė pastoti, gydytojas bet kuriuo metu gali minispiralę išimti ir moters vaisingumas labai greitai atsistato iki normalaus lygio. Dėl mažo dydžio minispiralę gali naudoti ir jaunos, dar negimdžiusios moterys.
Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojos ginekologės Žanos Bumbulienės, merginos gana dažnai pamiršta išgerti kontraceptinę tabletę ir rizikuoja pastoti. Gydytojos teigimu, dėl kontraceptinių tablečių, pleistro, žiedo vartojimo klaidų Lietuvoje kasmet pastoja apie 80 moterų iš 1000. Tuo tarpu gimdos spiralės patikimumas nuo vartojimo klaidų nepriklauso: vieną kartą įdėta ji apsaugo net trejus metus. Be to, dėl minimalios hormono dozės, ši priemonė tinka daugumai moterų, ją saugu vartoti ir žindant kūdikį. Ž. Bumbulienė prognozuoja, kad vis daugiau lietuvių ateityje rinksis ilgalaikės kontracepcijos priemones. Tokia tendencija pastarąjį dešimtmetį stebima Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos šalyse. Gydytoja tikisi, kad ir mūsų moterys pradės labiau pasitikėti efektyviomis priemonėmis negu nutrauktu lytiniu aktu, kurį kaip „apsisaugojimo“ priemonę praktikuoja apie 20 proc. lietuvių.
Nėra lytinio švietimo programos
Praėjusių metų Europos ginekologų asociacijos (ESG) kongrese, kuris vyko rugsėjo 18-21 d. Briuselyje, buvo pristatyti 2013 metų „Barometro” tyrimai dėl moterų galimybės gauti informacijos apie modernius kontracepcijos metodus. Tyrimas atliktas 10-yje Europos šalių, tarp kurių buvo ir Lietuva. Kaip parodė tyrimo duomenys, tik 60 proc. iš tirtųjų šalių turėjo įdiegtas valstybines lytinio švietimo programas (tai Didžioji Britanija, Vokietija, Lenkija, Prancūzija, Švedija ir kt.), 30 proc. šalių, tarp kurių greta Čekijos, Italijos, Ispanijos, Bulgarijos paminėta ir Lietuva, tokių programų iki šiol neturi.
„Barometro“ tyrimų rezultatai atskleidžia, kad Lietuvoje propaguojamas susilaikymas nuo lytinių santykių, dėl informacijos apie kontracepciją stygiaus ir įvairiausių mitų mažai kalbama apie apsisaugojimo būdus.

Inga Lebrikaitė