Teikiamos pataisos dėl verslinės žvejybos draudimo Kuršių mariose ir vidaus vandenyse

Seimui antradienį planuojama tekti Žuvininkystės įstatymo pataisas, numatančias verslinės žvejybos draudimą Kuršių mariose ir vidaus vandenyse.

Numatoma, uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose ir vidaus vandenyse, numatant tik specializuotąją stintų žvejybą ir specializuotąją nėgių žvejybą bučiukais, apriboti verslinę žvejybą saugomų rūšių žuvų migracijos kelyje Baltijos jūros priekrantėje.

Pataisų autoriai pateikia pavyzdį, kad 1997–2019 metais vykdytų ichtiologinių tyrimų Kauno mariose duomenys rodo, jog tiek pagrindinių žuvų rūšių (karšių, kuojų, sterkų, ešerių ir plakių), tiek ir bendras visų žuvų santykinis gausumas ir santykinė biomasė mažėjo iki pat verslinės žvejybos sustabdymo Kauno mariose 2013 metais.

„Uždraudus verslinę žvejybą Kauno mariose, žuvų biomasė šiame telkinyje išaugo daugiau nei 4 kartus, kuojų ištekliai per šį laikotarpį pagausėjo 10 kartų, ešerių – beveik 8 kartus, sterkų daugiau nei 2 kartus”, – teigiama aiškinamajame rašte.

Įstatymo projekte numatyta kompensuoti žvejams verslininkams, kurie neteks galimybių tęsti žvejybos veiklą. Kompensacijos žuvų išteklių naudotojams dėl žvejybos veiklos nutraukimo bus mokamos iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos ar kitų Aplinkos ministerijos arba Žemės ūkio ministerijos vykdomų programų lėšų Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka.

Taip pat siūloma nustatyti pareigą žuvų išteklių naudotojams, užsiimantiems versline žvejyba vidaus vandenyse, pildyti žvejybos žurnalą.

Įregistruotame projekte numatoma, kad verslinė žvejyba ežeruose bus nebegalima nuo kitų metų, o per trejus metus verslinės žvejybos įmonės turės pasitraukti ir iš Kuršių marių bei pagrindinių žuvų migracijos kelių.

Pasak pataisų rengėjų, priėmus šią iniciatyvą, į rinką kasmet nepatektų apie 1 tūkst. tonų vidaus vandenyse ir Baltijos jūros priekrantėje sugaunamų žuvų. Jas reikėtų importuoti iš kitų valstybių.

„Kadangi Lietuva kasmet importuoja apie 130 tūkst. tonų žuvininkystės produktų, tai neturėtų didelės įtakos žuvininkystės produktų rinkai, eksporto-importo balansui”, – sakoma aiškinamajame rašte.

Iš žvejybos verslo pasitrauktų apie 200 fizinių asmenų. Nurodoma, kad 40 proc. žvejybos įmonių, žvejojančių Baltijos jūros priekrantėje, pajamos iš žvejybos tesiekia vos apie 900 eurų per metus, daugelio vidaus vandenyse žvejojančių įmonių pajamos iš žvejybos verslo taip pat siekia vos kelis tūkstančius eurų per metus.

Kornelija Mykolaitytė (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nagų grybelis ir pedikiūras – suderinama?

Deja, bet dauguma žmonių mano, kad nagų grybelio infekcija nėra didelė problema, kurią reikėtų iš karto spręsti. Tiesa, pradžioje problema yra maža, tačiau palaipsniui ji gali itin smarkiai progresuoti: vietoj vieno užkrėsto nago, turėsite – penkis. Manoma, kad pedikiūras esant nagų grybeliui viską išspręs, tačiau taip manyti nereikėtų.  Ko vertėtų vengti? Dažnai atsiradusias bėdas stengiamės užmaskuoti, o ne išspręsti. Ne išimtis ir nagų grybelinė infekcija. Atsiradus šiai problemai pirmiausiai stengiamės ją nuslėpti, o vėliau pastebėję, kad nieko iš to gero

Aromaterapiniai difuzoriai. Kaip išsirinkti?

Drąsiai galima sakyti, kad aromaterapiniai difuzoriai yra vienas geriausių pirkinių, kokį tik galite padovanoti savo namams. Jei jūsų namuose nuolat veiks toks prietaisas, tokiu atveju, jūs ne tik galėsite mėgautis mėgstamu aromatu, bet ir jausti teigiamą jų poveikį savo sveikatai. Tiesa, aromaterapinių difuzorių asortimentas šiandien labai didelis, todėl nieko keista, kad daugelis norinčių turėtų tokį gaminį savo namuose, nežino, kaip išsirinkti. Išsirinkti bus kur kas lengviau, jei atkreipsite dėmesį į tam tikras detales Tik skleidžia aromatą? Visus aromaterapinius difuzorius galima

Mokausi ne klasėje…

Saugų Jurgio Mikšo pagrindinėje mokykloje praūžė praktinių studijų savaitės. Pradinukai tapo gamtininkais-tyrinėtojais ir iššmirinėjo artimas ir tolimas pievas sekiodami įvairiausių rūšių vabalėlius, tyrinėdami juos stebinančią augmeniją. 5 ir 8 klasių mokiniai, dirbę savarankiškai nuotoliniu būdu, kūrybiškai atliko pateiktas užduotis ir pristatė savo veiklų rezultatus  konferencijoje „Mokausi pats!“. Šeštokams  priskirta menų programa „M. K.  Čiurlionis – paslaptys kasdienybėje “. Jiems teko pasinerti į šio menininko kūrybą – paieškoti savyje dailininko ir muzikanto gyslelės. Septintokai  tobulino gimtosios ir užsienio kalbų įgūdžius programoje

Šiukšles rūšiuoja trys iš keturių, daugkartinius maišelius naudoja pusė gyventojų

Vos keli procentai šalies gyventojų numoja ranka į ekologiją ir nesiima jokių veiksmų aplinkai saugoti. tai rodo reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Jos duomenimis, trys iš keturių Lietuvos gyventojų rūšiuoja šiukšles, pusė naudoja daugkartinius maišelius, dar tiek pat perka tik tiek maisto, kiek jo suvartoja.   Dauguma (75 proc.) apklaustųjų asmeniškai prisideda prie tvarios aplinkos saugojimo rūšiuodami šiukšles, 48 proc. – pirkiniams naudodami savo daugkartinį maišelį, tiek pat – pirkdami maisto tik tiek, kiek suvartoja. 37 proc.

Taip pat skaitykite