„Tautišką giesmę“ vieningai traukiame Valstybės dieną

Kasmet, artėjant Liepos 6–ajai, Valstybės dienai, vis girdime paraginimą: „Giedokime savo šalies himną vienu balsu“. Tuo šūkiu lietuviai kviečiami vienu metu visame pasaulyje užtraukti savo tautos giesmę. Taip darome nuo pat 2009 metų. Ir tik vienas Dievas težino, kiek brolių ir sesių lietuvių ar jų palikuonių iš visos širdies traukia gimtosios valstybės himną.

Turbūt visi prisimename, kad mūsų himnas yra „Tautiška giesmė“, kurios žodžius ir muziką sukūrė Vincas Kudirka (18581899). V.  Kudirka šį kūrinį parašė ir paskelbė literatūros, politikos ir mokslo dvimėnesiniame laikraštyje „Varpas“ 1898 m. Vadinasi, lygiai prieš 120 metų.

Iš pradžių „Tautišką giesmę“ traukdavo lietuviškuose vakarėliuose, o pirmą kartą, anot laisvosios enciklopedijos „Vikipedija“, oficialiai buvo sugiedotas Miko Petrausko vadovaujamo choro 1905 m. birželio 6 d. Didžiojo Vilniaus Seimo išvakarių koncerte, Vilniuje.

 

Nuo 1917 m. giedota viešose politinėse demonstracijose, susirinkimuose ir suvažiavimuose. 1917–1918 m. kūrinio žodžius ir muziką buvo siūlyta pakeisti, tačiau 1919 m. „Tautiška giesmė“ buvo patvirtinta Lietuvos himnu. 

1940 m., po sovietinės okupacijos, himnas buvo uždraustas, vietoj jo buvo atliekamas „Internacionalas“, tačiau 1944 m. „Tautiška giesmė“ buvo atkurta kaip Lietuvos SSR himnas. 1950 m. sukūrus naująjį LSSR himną, už „Tautiškos giesmės“ atlikimą buvo persekiojama ir baudžiama. Nepaisant to, himnas buvo giedamas nedideliuose susibūrimuose. 

1988 m. prieš atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, himnu vėl tapo „Tautiška giesmė“.

Bene garsiausiai šiemet, Liepos 6 d., „Tautiška giesmė“ skambėjo sostinėje Vilniuje vykusioje Šimtmečio dainų šventėje „Vardan tos…“ Į 20–ąją dainų šventę, skirtą Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti atvyko 1495 kolektyvai – apie 36 tūkst. dalyvių. Tad Liepos 6 d. 21.00 val. Vingio parke šalies himną traukė daugiatūkstantinis dainininkų iš viso pasaulio choras.

„Šiandien mes visi turime vieną vardą – Lietuva. Mūsų tautai nėra už jį gražesnio ir brangesnio. Mes gerai žinome – dainuojanti tauta nenugalima, jos neįmanoma pavergti ar sunaikinti, todėl – dainuokime, rodykime sau ir pasauliui, kokia ypatinga Lietuva, kokia sutelkta, didinga ir graži mūsų tauta“, – sveikindama dainų šventės dalyvius bei svečius sakė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Šalies vadovė pabrėžė, kad Šimtmečio dainų šventėje skambėjusiose dainose – visa mūsų stiprybė ir palinkėjo, kad šis išskirtinis jausmas saugotų Lietuvą ir kitą šimtmetį.

Ir šilutiškiai, kurie nebuvo išvykę į dainų šventę, šiemet išskirtinai gausiai susirinko į aikštę priešais Kultūros ir pramogų centrą giedoti Lietuvos himno. Prieš tai Šilutės liuteronų evangelikų bažnyčioje skambėjo lietuviškos dainos ir muzika ten vykusiame festivalio „Muzikinė verdenė“ koncerte, kuris vadinosi „Mano sieloj šiandien šventė“. Koncertavo smuikininkė Rima Švėgždaitė, pianistė Lina Vaitkuvienė, violončelininkas Jonas Armonas ir dainininkė Natalija Krauter (sopranas). Po koncerto visi balsingieji svečiai kartu su šilutiškiais giedojo „Tautišką giesmę“. Šilutiškiai ir miesto svečiai rinkosi jauni ir seni, pagyvenę ir visai maži. Daugelis buvo pasipuošę mūsų vėliavos spalvų akcentais, ne vienas turėjo mažą vėliavėlę, o kai kurie atsinešė tautinę bei valstybės vėliavas.

Prieš giedant himną susirinkusiems padainavo šilutiškis bardas Adas Nausėda, kviesdamas miestiečius drauge pramankštinti balsus. Sutartinai sugiedojus valstybės himną, Valstybės dienos proga susirinkusiuosius pasveikino Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis.

„Tautišką giesmę“ drauge giedojo susirinkusieji ir mažesniuose rajono miesteliuose, gyvenvietės, kaimuose.

Graži ir prasminga tradicija Valstybės dienos proga vieningai būryje giedoti savo šalies himną.

Petras Skutulas, autoriaus nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Teatro vadovė ir dvasinio konsultavimo specialistė

Rugsėjo pradžioje Šilutės kamerinio dramos teatro direktorė Ramunė Kiniulytė gimtadienio proga sulaukė dėmesio – ne šiaip gimtadienis, jau 40 metų. Kilusi iš Tauragės, jau 18 metų Šilutėje. Po teologijos mokslų studijų bendrakursė pakvietė į Šilutę, dirbo versle. Teatre – jau keturiolikti metai, jam vadovauja 12 metų. Baigė magistrantūrą, nenutolo nuo religijotyros, papildomai įgijo dvasinio konsultavimo žinių. Šilutės kultūros ir pramogų centre jau triūsia statybininkai – šį pastatą pradedama renovuoti. Šilutės kamerinis dramos teatras prisiglaudė buvusiame vaikų darželyje (Liepų 16, Šilutėje).

Žuvienės virimo čempiono žiedą išsivežė dzūkai

Tokia žinia vainikavo šeštadienį Šilutėje surengtą vienuoliktąjį tarptautinį Žuvienės virimo čempionatą. Lazdijų komanda „Dzūkų jūros piratai“, čempionate dalyvavę devintą kartą, šventė pergalę: vyr. virėjas Ramūnas Zdanevičius gavo tik nugalėtojui skirtą raudonos spalvos prijuostę, specialią plaketę, čempiono vėliavą ir žiedą. Nugalėtojų bėgimą katilų alėja lydėjo sveikinimo šūksniai. Šiemet į vienuoliktąjį tarptautinį Žuvienės virimo čempionatą Šilutės senojo turgaus aikštėje suvažiavo 55 komandos. Prie žuvienės ir žuvies sriubos katilų sukosi ne tik Šilutės rajono, bet ir iš visos Lietuvos, taip pat Latvijos, Lenkijos,

Patarimai žmonėms, kurie nori kurti verslą

Vos prieš keletą metų, bene įtakingiausias pasaulyje finansų rinkos žurnalas Forbes, Lietuvą įvertino kaip penkioliktą geriausią valstybę pasaulyje naujo verslo kūrimui. Tokia aplinka čia yra dėl puikios geografinės padėties, mažos geopolitinio konflikto rizikos, gana palankios mokestinės politikos ir sparčiai augančios ekonomikos. Lietuviams, kurie savo gimtojoje šalyje nori kurti verslą, nėra geresnio laiko daryti tai, nei dabar. Tuo metu, kai technologinės inovacijos užima vis didesnę mūsų gyvenimo dalį, atsiranda galybė unikalių nišų, kuriose galite įsitvirtinti, ir kur galite uždirbti. Tačiau svarbu

Seniūnė Dalia Drobnienė – apie kelių statybas ir… žiniasklaidos sąžinę

Dalia Drobnienė – tikra Rusnės salos dukra, čia gimusi ir užaugusi, čia jau septinti metai einanti seniūnės pareigas. Apie jau pastatytą estakadą kelyje į Rusnę, apie kelio nuo Prezidento Kazio Griniaus tilto iki estakados tvarkymo darbus D. Drobnienė kalba kaip solidžią darbo patirtį sukaupusi kelių ir tiltų statybos inžinierė. Premjerą Saulių Skvernelį gerbia ir to neslepia, šalies žurnalistus peikia žodžių neparinkdama… Pokalbį su Rusnės seniūne Dalia DROBNIENE pradėjome nuo Rugsėjo 1–osios proga saloje vykusių švenčių. – Buvau abiejose mokyklose. Rusnės