„Tautišką giesmę“ vieningai traukiame Valstybės dieną

Kasmet, artėjant Liepos 6–ajai, Valstybės dienai, vis girdime paraginimą: „Giedokime savo šalies himną vienu balsu“. Tuo šūkiu lietuviai kviečiami vienu metu visame pasaulyje užtraukti savo tautos giesmę. Taip darome nuo pat 2009 metų. Ir tik vienas Dievas težino, kiek brolių ir sesių lietuvių ar jų palikuonių iš visos širdies traukia gimtosios valstybės himną.

Turbūt visi prisimename, kad mūsų himnas yra „Tautiška giesmė“, kurios žodžius ir muziką sukūrė Vincas Kudirka (18581899). V.  Kudirka šį kūrinį parašė ir paskelbė literatūros, politikos ir mokslo dvimėnesiniame laikraštyje „Varpas“ 1898 m. Vadinasi, lygiai prieš 120 metų.

Iš pradžių „Tautišką giesmę“ traukdavo lietuviškuose vakarėliuose, o pirmą kartą, anot laisvosios enciklopedijos „Vikipedija“, oficialiai buvo sugiedotas Miko Petrausko vadovaujamo choro 1905 m. birželio 6 d. Didžiojo Vilniaus Seimo išvakarių koncerte, Vilniuje.

 

Nuo 1917 m. giedota viešose politinėse demonstracijose, susirinkimuose ir suvažiavimuose. 1917–1918 m. kūrinio žodžius ir muziką buvo siūlyta pakeisti, tačiau 1919 m. „Tautiška giesmė“ buvo patvirtinta Lietuvos himnu. 

1940 m., po sovietinės okupacijos, himnas buvo uždraustas, vietoj jo buvo atliekamas „Internacionalas“, tačiau 1944 m. „Tautiška giesmė“ buvo atkurta kaip Lietuvos SSR himnas. 1950 m. sukūrus naująjį LSSR himną, už „Tautiškos giesmės“ atlikimą buvo persekiojama ir baudžiama. Nepaisant to, himnas buvo giedamas nedideliuose susibūrimuose. 

1988 m. prieš atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, himnu vėl tapo „Tautiška giesmė“.

Bene garsiausiai šiemet, Liepos 6 d., „Tautiška giesmė“ skambėjo sostinėje Vilniuje vykusioje Šimtmečio dainų šventėje „Vardan tos…“ Į 20–ąją dainų šventę, skirtą Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti atvyko 1495 kolektyvai – apie 36 tūkst. dalyvių. Tad Liepos 6 d. 21.00 val. Vingio parke šalies himną traukė daugiatūkstantinis dainininkų iš viso pasaulio choras.

„Šiandien mes visi turime vieną vardą – Lietuva. Mūsų tautai nėra už jį gražesnio ir brangesnio. Mes gerai žinome – dainuojanti tauta nenugalima, jos neįmanoma pavergti ar sunaikinti, todėl – dainuokime, rodykime sau ir pasauliui, kokia ypatinga Lietuva, kokia sutelkta, didinga ir graži mūsų tauta“, – sveikindama dainų šventės dalyvius bei svečius sakė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Šalies vadovė pabrėžė, kad Šimtmečio dainų šventėje skambėjusiose dainose – visa mūsų stiprybė ir palinkėjo, kad šis išskirtinis jausmas saugotų Lietuvą ir kitą šimtmetį.

Ir šilutiškiai, kurie nebuvo išvykę į dainų šventę, šiemet išskirtinai gausiai susirinko į aikštę priešais Kultūros ir pramogų centrą giedoti Lietuvos himno. Prieš tai Šilutės liuteronų evangelikų bažnyčioje skambėjo lietuviškos dainos ir muzika ten vykusiame festivalio „Muzikinė verdenė“ koncerte, kuris vadinosi „Mano sieloj šiandien šventė“. Koncertavo smuikininkė Rima Švėgždaitė, pianistė Lina Vaitkuvienė, violončelininkas Jonas Armonas ir dainininkė Natalija Krauter (sopranas). Po koncerto visi balsingieji svečiai kartu su šilutiškiais giedojo „Tautišką giesmę“. Šilutiškiai ir miesto svečiai rinkosi jauni ir seni, pagyvenę ir visai maži. Daugelis buvo pasipuošę mūsų vėliavos spalvų akcentais, ne vienas turėjo mažą vėliavėlę, o kai kurie atsinešė tautinę bei valstybės vėliavas.

Prieš giedant himną susirinkusiems padainavo šilutiškis bardas Adas Nausėda, kviesdamas miestiečius drauge pramankštinti balsus. Sutartinai sugiedojus valstybės himną, Valstybės dienos proga susirinkusiuosius pasveikino Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis.

„Tautišką giesmę“ drauge giedojo susirinkusieji ir mažesniuose rajono miesteliuose, gyvenvietės, kaimuose.

Graži ir prasminga tradicija Valstybės dienos proga vieningai būryje giedoti savo šalies himną.

Petras Skutulas, autoriaus nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Gėlės ir gražiausi žodžiai 95–erių sulaukusiai Emilijai Baikauskienei

Kovo 13 d. šilutiškė Emilija Baikauskienė šventė savo 95–metį. Jubiliejaus iškilmėse buvo ir jos dukra Laimutė, 1988 m. Seulo olimpinių žaidynių 1500 metrų bėgimo vicečempionė. Ilgaamžė Emilija papasakojo, kad gimė netoli Pandėlio, Rokiškio rajone. Šeimoje augo 7 vaikai. Kai Emilija buvo pusantrų metukų, mirė mama. Tėvas netrukus parvedė pamotę. Apie mokslus nebuvo nė ko svajoti. „Nemažai matėme vargo, teko daug dirbti, pas ūkininkus ganyti bandą“, – prisiminimais dalijosi Emilija. Vis dėlto šiek tiek žiemomis pasimokiusi baigė tris klases. 60-aisiais įsivedė

Pavasarį parskrenda ne tik paukščiai…

Saulėtą kovo 22 d., penktadienį, apie 16.52 val. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai užfiksavo eismo įvykį. Pareigūnams važiuojant pareigūnams Tilžės gatve, Šilutėje, ties kelio vingiu, priešpriešiais ,,parskrido“ automobilis ,,Audi A6″, kuris slydo kelkraščiu ir trenkėsi į pakelėje augantį medį, atotranka automobilį išmetė į priešingą eismo juostą ir tik dėl greitos pareigūno reakcijos automobiliai nesusidūrė. Iš automobilio išlipęs vyras (gim. 1985 m.) akivaizdžiai atrodė neblaivus, sunkiai orientavosi aplinkoje. Alkoholio kiekio matuoklis parodė net 3,99 promilės. Vairuotojas dėl sužalojimų buvo pristatytas

Rinkimai turi būti skaidrūs ir privalomi. Diskusijos vaizdo įrašas

Kovo 22-ąją „Pamario“ laikraščio redakcijoje antrą kartą susitiko pabendrauti Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda ir verslininkas, dvi kadencijas anksčiau buvęs Seimo narys, per įvykusius savivaldos rinkimus,  jeigu rezultatai bus patvirtinti, išrinktas Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariu Audrius Endzinas. Pateikiame pokalbio įrašą. Kovo 29 dieną „Pamario“ laikraštyje paskelbsime šią diskusiją.

Ant plento Šilutė – Žemaičių Naumiestis klosim 12 milijonų

Kovo 19 d. Šilutės rajono savivaldybės vadovai susitiko su Lietuvos automobilių kelių direkcijos bei kelią Šilutė – Žemaičių Naumiestis rekonstruojančios bendrovės „YIT Lietuva“ atstovais aptarti pradėtų darbų. Kelias iš Šilutės į Žemaičių Naumiestį, ko gero, baisiausias Vakarų Lietuvoje. Eismas juo intensyvus. Šio beveik 11 km ilgio kelio atkarpos ir naujo tilto per Šyšą Laučiuose statyba kainuos beveik 12 mln. Eur. Finansuoja Automobilių kelių direkcija, nes šis kelias yra jos pavaldumo. Direkcija organizavo darbų rangovo konkursą. Jį laimėjo UAB „YIT Lietuva“.