„Tautišką giesmę“ vieningai traukiame Valstybės dieną

Kasmet, artėjant Liepos 6–ajai, Valstybės dienai, vis girdime paraginimą: „Giedokime savo šalies himną vienu balsu“. Tuo šūkiu lietuviai kviečiami vienu metu visame pasaulyje užtraukti savo tautos giesmę. Taip darome nuo pat 2009 metų. Ir tik vienas Dievas težino, kiek brolių ir sesių lietuvių ar jų palikuonių iš visos širdies traukia gimtosios valstybės himną.

Turbūt visi prisimename, kad mūsų himnas yra „Tautiška giesmė“, kurios žodžius ir muziką sukūrė Vincas Kudirka (18581899). V.  Kudirka šį kūrinį parašė ir paskelbė literatūros, politikos ir mokslo dvimėnesiniame laikraštyje „Varpas“ 1898 m. Vadinasi, lygiai prieš 120 metų.

Iš pradžių „Tautišką giesmę“ traukdavo lietuviškuose vakarėliuose, o pirmą kartą, anot laisvosios enciklopedijos „Vikipedija“, oficialiai buvo sugiedotas Miko Petrausko vadovaujamo choro 1905 m. birželio 6 d. Didžiojo Vilniaus Seimo išvakarių koncerte, Vilniuje.

 

Nuo 1917 m. giedota viešose politinėse demonstracijose, susirinkimuose ir suvažiavimuose. 1917–1918 m. kūrinio žodžius ir muziką buvo siūlyta pakeisti, tačiau 1919 m. „Tautiška giesmė“ buvo patvirtinta Lietuvos himnu. 

1940 m., po sovietinės okupacijos, himnas buvo uždraustas, vietoj jo buvo atliekamas „Internacionalas“, tačiau 1944 m. „Tautiška giesmė“ buvo atkurta kaip Lietuvos SSR himnas. 1950 m. sukūrus naująjį LSSR himną, už „Tautiškos giesmės“ atlikimą buvo persekiojama ir baudžiama. Nepaisant to, himnas buvo giedamas nedideliuose susibūrimuose. 

1988 m. prieš atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, himnu vėl tapo „Tautiška giesmė“.

Bene garsiausiai šiemet, Liepos 6 d., „Tautiška giesmė“ skambėjo sostinėje Vilniuje vykusioje Šimtmečio dainų šventėje „Vardan tos…“ Į 20–ąją dainų šventę, skirtą Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti atvyko 1495 kolektyvai – apie 36 tūkst. dalyvių. Tad Liepos 6 d. 21.00 val. Vingio parke šalies himną traukė daugiatūkstantinis dainininkų iš viso pasaulio choras.

„Šiandien mes visi turime vieną vardą – Lietuva. Mūsų tautai nėra už jį gražesnio ir brangesnio. Mes gerai žinome – dainuojanti tauta nenugalima, jos neįmanoma pavergti ar sunaikinti, todėl – dainuokime, rodykime sau ir pasauliui, kokia ypatinga Lietuva, kokia sutelkta, didinga ir graži mūsų tauta“, – sveikindama dainų šventės dalyvius bei svečius sakė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Šalies vadovė pabrėžė, kad Šimtmečio dainų šventėje skambėjusiose dainose – visa mūsų stiprybė ir palinkėjo, kad šis išskirtinis jausmas saugotų Lietuvą ir kitą šimtmetį.

Ir šilutiškiai, kurie nebuvo išvykę į dainų šventę, šiemet išskirtinai gausiai susirinko į aikštę priešais Kultūros ir pramogų centrą giedoti Lietuvos himno. Prieš tai Šilutės liuteronų evangelikų bažnyčioje skambėjo lietuviškos dainos ir muzika ten vykusiame festivalio „Muzikinė verdenė“ koncerte, kuris vadinosi „Mano sieloj šiandien šventė“. Koncertavo smuikininkė Rima Švėgždaitė, pianistė Lina Vaitkuvienė, violončelininkas Jonas Armonas ir dainininkė Natalija Krauter (sopranas). Po koncerto visi balsingieji svečiai kartu su šilutiškiais giedojo „Tautišką giesmę“. Šilutiškiai ir miesto svečiai rinkosi jauni ir seni, pagyvenę ir visai maži. Daugelis buvo pasipuošę mūsų vėliavos spalvų akcentais, ne vienas turėjo mažą vėliavėlę, o kai kurie atsinešė tautinę bei valstybės vėliavas.

Prieš giedant himną susirinkusiems padainavo šilutiškis bardas Adas Nausėda, kviesdamas miestiečius drauge pramankštinti balsus. Sutartinai sugiedojus valstybės himną, Valstybės dienos proga susirinkusiuosius pasveikino Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis.

„Tautišką giesmę“ drauge giedojo susirinkusieji ir mažesniuose rajono miesteliuose, gyvenvietės, kaimuose.

Graži ir prasminga tradicija Valstybės dienos proga vieningai būryje giedoti savo šalies himną.

Petras Skutulas, autoriaus nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Pritarta direktyvai, pagal kurią tėvai turėtų dalintis laiką vaiko priežiūrai

Europos Sąjungos užimtumo ir socialinės politikos ministrai Liuksemburge ketvirtadienį galutinai pritarė direktyvai, kuri numato neperleidžiamas vaiko priežiūros atostogas moterims ir vyrams, užtikrina minimalias tėvystės atostogas gimus vaikui, įteisina prižiūrinčio asmens atostogas šeimos nario slaugymui, nurodo, kuriais atvejais darbuotojais gali būti atleistas nuo darbo, kai esama itin svarbių aplinkybių. Valstybės narės savo įstatymus per trejus metus turės pritaikyti prie direktyvos, tačiau šalys, kuriose jau galioja geresnės sąlygos, negalės pabloginti padėties gyventojams, pasiremdamos šiuo dokumentu. „Lietuva daugeliu atvejų užtikrina geresnes sąlygas nei

Iššūkis „Vasara be plastiko“: kviečia per 66 dienas susiformuoti gamtai draugiškus įpročius

Lietuvoje jau ne vieneri metai siekiama netradiciškai ugdyti moksleivių ekologinį sąmoningumą. Šią vasarą pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ bei aplinkosauginės iniciatyvos „Kita forma“ bendras projektas „Žalioji olimpiada“ kviečia mokyklų bendruomenes, mokinius bei Lietuvos šeimas prisijungti prie aplinkos kokybės gerinimo ir priimti vasaros iššūkį „Vasara be plastiko“, kuriuo siekiama aplinkosaugos idėjas paversti praktiniais darbais, o darbus – įpročiais.   „Vasara suteikia mums daug gerų emocijų ir smagios veiklos, tačiau tuo pačiu jos metu sukuriama ir daugiau plastiko pakuočių atliekų, toli

Meldinių nendrinukių Lietuvoje daugėja

Apibendrinti pirmosios meldinių nendrinukių apskaitos rezultatai rodo, kad šių retų paukščių populiacija Lietuvoje didėja. Pirmosios apskaitos metu suskaičiuoti 157 giedantys meldinių nendrinukių patinėliai. Vienas iš meldinių nendrinukių apskaitos vykdytojų, ornitologas dr. Žydrūnas Preikša džiaugiasi retųjų paukščių gausumu šiemet: „Praėjusiais metais pirmosios apskaitos metu buvome suskaičiavę 119 giedančių patinų, o šiemet jų – žymiai daugiau. Labai tikimės, kad antrosios apskaitos metu liepą jų rasime dar daugiau, bet net ir šis skaičius – džiuginantis. Šiuo rezultatu skubame dalintis su ūkininkais ir dedame visas pastangas,

Tropinių karščių pasekmė: pasipylė smulkūs eismo įvykiai, vairuojama tarsi apgirtus

Lietuvą užklupę tropiniai karščiai ir 30°C dienomis viršijanti oro temperatūra keliuose sukėlė smulkių eismo įvykių bangą. Draudikai pastebi, kad nuo karščio kenčiantys vairuotojai ėmė klysti elementariausiose situacijose, todėl ir jiems, ir pėstiesiems pataria būti atsargesniems, atidžiau planuoti keliones net ir įprastais maršrutais. BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis teigia, kad pastarąją savaitę smulkių eismo įvykių skaičius išaugęs beveik 50 proc, palyginti su vidutiniais vasaros rodikliais. „Mūsų duomenimis, oro temperatūrai viršijant 24 °C eismo įvykių skaičius išauga maždaug 20 proc. Dabar