„Tautišką giesmę“ vieningai traukiame Valstybės dieną

Kasmet, artėjant Liepos 6–ajai, Valstybės dienai, vis girdime paraginimą: „Giedokime savo šalies himną vienu balsu“. Tuo šūkiu lietuviai kviečiami vienu metu visame pasaulyje užtraukti savo tautos giesmę. Taip darome nuo pat 2009 metų. Ir tik vienas Dievas težino, kiek brolių ir sesių lietuvių ar jų palikuonių iš visos širdies traukia gimtosios valstybės himną.

Turbūt visi prisimename, kad mūsų himnas yra „Tautiška giesmė“, kurios žodžius ir muziką sukūrė Vincas Kudirka (18581899). V.  Kudirka šį kūrinį parašė ir paskelbė literatūros, politikos ir mokslo dvimėnesiniame laikraštyje „Varpas“ 1898 m. Vadinasi, lygiai prieš 120 metų.

Iš pradžių „Tautišką giesmę“ traukdavo lietuviškuose vakarėliuose, o pirmą kartą, anot laisvosios enciklopedijos „Vikipedija“, oficialiai buvo sugiedotas Miko Petrausko vadovaujamo choro 1905 m. birželio 6 d. Didžiojo Vilniaus Seimo išvakarių koncerte, Vilniuje.

 

Nuo 1917 m. giedota viešose politinėse demonstracijose, susirinkimuose ir suvažiavimuose. 1917–1918 m. kūrinio žodžius ir muziką buvo siūlyta pakeisti, tačiau 1919 m. „Tautiška giesmė“ buvo patvirtinta Lietuvos himnu. 

1940 m., po sovietinės okupacijos, himnas buvo uždraustas, vietoj jo buvo atliekamas „Internacionalas“, tačiau 1944 m. „Tautiška giesmė“ buvo atkurta kaip Lietuvos SSR himnas. 1950 m. sukūrus naująjį LSSR himną, už „Tautiškos giesmės“ atlikimą buvo persekiojama ir baudžiama. Nepaisant to, himnas buvo giedamas nedideliuose susibūrimuose. 

1988 m. prieš atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, himnu vėl tapo „Tautiška giesmė“.

Bene garsiausiai šiemet, Liepos 6 d., „Tautiška giesmė“ skambėjo sostinėje Vilniuje vykusioje Šimtmečio dainų šventėje „Vardan tos…“ Į 20–ąją dainų šventę, skirtą Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti atvyko 1495 kolektyvai – apie 36 tūkst. dalyvių. Tad Liepos 6 d. 21.00 val. Vingio parke šalies himną traukė daugiatūkstantinis dainininkų iš viso pasaulio choras.

„Šiandien mes visi turime vieną vardą – Lietuva. Mūsų tautai nėra už jį gražesnio ir brangesnio. Mes gerai žinome – dainuojanti tauta nenugalima, jos neįmanoma pavergti ar sunaikinti, todėl – dainuokime, rodykime sau ir pasauliui, kokia ypatinga Lietuva, kokia sutelkta, didinga ir graži mūsų tauta“, – sveikindama dainų šventės dalyvius bei svečius sakė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Šalies vadovė pabrėžė, kad Šimtmečio dainų šventėje skambėjusiose dainose – visa mūsų stiprybė ir palinkėjo, kad šis išskirtinis jausmas saugotų Lietuvą ir kitą šimtmetį.

Ir šilutiškiai, kurie nebuvo išvykę į dainų šventę, šiemet išskirtinai gausiai susirinko į aikštę priešais Kultūros ir pramogų centrą giedoti Lietuvos himno. Prieš tai Šilutės liuteronų evangelikų bažnyčioje skambėjo lietuviškos dainos ir muzika ten vykusiame festivalio „Muzikinė verdenė“ koncerte, kuris vadinosi „Mano sieloj šiandien šventė“. Koncertavo smuikininkė Rima Švėgždaitė, pianistė Lina Vaitkuvienė, violončelininkas Jonas Armonas ir dainininkė Natalija Krauter (sopranas). Po koncerto visi balsingieji svečiai kartu su šilutiškiais giedojo „Tautišką giesmę“. Šilutiškiai ir miesto svečiai rinkosi jauni ir seni, pagyvenę ir visai maži. Daugelis buvo pasipuošę mūsų vėliavos spalvų akcentais, ne vienas turėjo mažą vėliavėlę, o kai kurie atsinešė tautinę bei valstybės vėliavas.

Prieš giedant himną susirinkusiems padainavo šilutiškis bardas Adas Nausėda, kviesdamas miestiečius drauge pramankštinti balsus. Sutartinai sugiedojus valstybės himną, Valstybės dienos proga susirinkusiuosius pasveikino Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis.

„Tautišką giesmę“ drauge giedojo susirinkusieji ir mažesniuose rajono miesteliuose, gyvenvietės, kaimuose.

Graži ir prasminga tradicija Valstybės dienos proga vieningai būryje giedoti savo šalies himną.

Petras Skutulas, autoriaus nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Grabupiuose sprogo ir užsidegė malūnas

Grabupiuose sprogo ir užsidegė malūnas, per nelaimę nukentėjo vienas darbininkas. Pirmadienį apie 10.30 val. buvo gautas pranešimas, kad Grabupiuose, Kiaulių auginimo ūkyje, įvyko sprogimas malūno viduje, kilo gaisras. Atvykus gelbėtojams, iš pastato veržėsi dūmai. Kilusį gaisrą vandens laistymo žarna gesino vienas darbuotojas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pranešė, kad Sprogimo banga išgriovė 30 metrų aukščio pastato sieną, išdužo visi pirmo aukšto langai, išvirto lauko durys, užsidegė viduje laikyti polietileniniai maišai su miltais. Per gaisrą nukentėjo viduje buvęs darbininkas. Nukentėjusysis patyrė

Vietinės bitės Lietuvoje gali išnykti

Lietuvos mokslininkai vos prieš kelerius metus atrado vietines – lietuviškas – bites, tačiau šiandien joms gresia išnykti. Todėl svarstoma jas saugoti valstybės kontroliuojamuose selekciniuose branduoliuose. Apie tai, kas ir kaip galėtų tapti tokiais selekciniais branduoliais, kas galėtų parengti vietinių bičių išsaugojimo programą, Žemės ūkio ministerijos atstovai Marcinkonyse diskutavo su Dzūkijos Nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vadovybe ir mokslininkais. Mokslininkai ištyrė, kad kai kuriuose tradiciškai bitininkaujančiuose bitynuose dar yra apie 45 proc. išlikusių motininių linijų, priklausančių vietinio medunešės

Šokių grupės „Juknaičiai“ sėkmė konkurse „Pora už poros“

Dvi dienas Prienuose vyko konkursinio festivalio „Pora už poros“ nacionalinis turas. Smagiame, spalvingame renginyje laureato vardą pelnyti siekė per šešiasdešimt liaudiškų šokių grupių iš visos šalies ir lietuvių bendruomenių Seinuose bei Punske (Lenkija) šokių kolektyvai.  Konkurse dalyvavo ir Šilutės rajono vyresnio amžiaus žmonių liaudiškų šokių grupė „Juknaičiai“, pasirodymas sulaukė pripažinimo ir gero įvertinimo. Šis konkursas vyksta kas ketveri metai. Juknaitiškių kolektyvas šiame konkurse dalyvauja nuo pat 1997 metų. Nuolatos pelnydavo prizines vietas, o 2001 ir 2005 metais tapo laureatais. Sėkmė

Žemės ūkis: paverskite savo darbą ekologiškesniu su nauja elektronine įranga

Šalies ūkininkai nėjo ilgą kelią tobulindami ūkininkavimą, ieškodami ekologiškų sprendimų ir geros įrangos. Pagrindinė ir sunkiausia užduotis – palengvinti ūkininkavimą ir ekonomiškiau dirbti.  Šią tinkamo ūkininkavimo užduotį puikiai vykdo UAB „Audrokesta“. Įmonės būstinė yra Šakiuose, su atsarginių detalių parduotuve, eksponuojama nauja ir sena žemės ūkio technika, naujausios gręžimo mašinos, purkštuvai, žemės dirbimo mašinos ir kt. Teikiamos ir logistikos paslaugos. UAB „Audrokesta“ atidarė atsarginių detalių parduotuvę Šiauliuose ir turi tolesnių plėtros planų-su filialais kituose regionuose. UAB „Audrokesta“ taip pat yra vienintelis

Taip pat skaitykite