„Tau minutė – kitam gyvenimas“

Toks šūkis skirtas rugsėjo 9 d., šeštadienį, organizuojamam dviračių žygiui, kuris šiemet Lietuvoje rengiamas Pasaulinei savižudybių prevencijos dienai paminėti. Ši diena – būtent rugsėjo 9-oji. Dviračių žygis – tarptautinė iniciatyva.

Šilutės r. savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras kviečia visus dviratininkus rinktis prie Šilutės kultūros ir pramogų centro jau prieš 10 val. Šilutės policijos komisariato Prevencijos poskyrio vyr. tyrėja Nerija Ropienė primins eismo reikalavimus dviratininkams, kurie netrukus išvažiuos Šyšos upės pakrantės taku, pasuks į Pagrynius ir apsistos Žemės ūkio mokyklos stadione. Čia vyks pokalbis apie savižudybių prevenciją, diskusija. Prieš 12 val. dviratininkai tuo pačiu maršrutu grįš į Šilutę.

Lietuva – pirmauja
Gegužę paskelbti 2014 m. Europos statistikos duomenys švelniai sakant nedžiugina. Lietuva minima kaip savižudybių skaičiumi pirmaujanti ES valstybė. Pranešama, kad 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje tenka 32 savižudybės, Europos Sąjungos vidurkis – 11 savižudybių. Latvijoje šis skaičius – 19, Lenkijoje – 16, Estijoje – 18, kai Kipre ir Graikijoje – po 5, Italijoje – 6, Didžiojoje Britanijoje – 7.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centras paskelbė 2016 m. duomenis apie mirties priežastis Lietuvoje: 823 savižudybės, iš jų 694 – vyrų. Tad šimtui tūkstančių gyventojų teko 28,7 savižudžio. Pernai pasikorė 758 žmonės, iš jų 641 – vyras. Mieste nusižudė 458 asmenys, iš jų 365 – vyrai. Kaime nusižudė 365 žmonės, iš jų 329 – vyrai.

Įpareigos
Sveikatos apsaugos ministerija nuo kitų metų planuoja įpareigoti visas savivaldybes užtikrinti skubias psichologo ar psichiatro paslaugas bandžiusiesiems žudytis. Kai parengtą tvarką pasirašys ministras, kiekvienoje savivaldybėje turės būti užtikrintos psichologo arba psichiatro teikiamos pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos visą parą. Jei asmuo pats kreipiasi į Psichikos sveikatos centrą, jam medicinos psichologo ar psichiatro pagalba turi būti suteikta ne vėliau kaip per 24 valandas.

Kaip padėti dvejojančiam, o gal palūžusiam?

M. Jankaus g. 10, Šilutėje, veikia Šilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centras. „Pamarys“ pakalbino šio centro direktorę, gydytoją psichiatrę – psichoterapeutę Loretą ŠIAUDVYTYTĘ.

– Kaip atpažinti, kad žmogus ruošiasi savižudybei? Iš elgesio, žodžių? Kaip elgtis pastebėjus, kad žmogus tarsi ruošiasi palikti gyvuosius?
– Reaguoti reikia paprastai, žmogiškai. Jei žmogus duoda ženklą, kad nori išeiti iš gyvenimo, tą ženklą reikia pastebėti. Visų pirma – kalbėtis su juo. Jis žino, kad savižudybė nėra gerai. Daug svarbiau jam būti išgirstam, išklausytam. Tačiau kai žmogus taip jaučiasi, jam reikalinga profesionali pagalba. Reikia padėti tam žmogui surasti tokią pagalbą. Reikia galėti išbūti su tuo žmogumi, kai jis blogai jaučiasi. Pabūti, bendrauti su juo.
– Ar tinka kalbėtis telefonu, ar verčiau susitikti? O gal ieškoti to žmogaus artimųjų, jiems pranešti, gal gerų draugų, kuriems būtų paprasčiau ištiesti pagalbos ranką? Teko susidurti su atveju, kai nerimo sukėlė tik pažįstamas žmogus, kuriam taip staiga nelįsi į akis, neklausinėsi.
– Kaip kalbėtis, nėra universalaus recepto, nėra vienintelio atsakymo į visus jūsų klausimus. Kiekvienas atvejis yra skirtingas. Tačiau jeigu pastebi, kad tas žmogus gali pakelti ranką prieš save, turi bandyti padėti. Yra vienas iš mitų, kad nereikia kalbėti apie savižudybę, nes tai tik paskatins savižudybę. Iš tikrųjų reikia kalbėtis su tuo žmogum, išklausti, kaip jis jaučiasi, ką galvoja, ko jis nori, kaip vertina esamą situaciją. Reikia kantriai kalbėtis. Ir tik kalbantis aiškėja kelias atvesti jį pas profesionalų gydytoją. Tokios pagalbos reikia, būtinai reikia.
– Na, pasikalbėsi apie savijautą, norus, ketinimus, o kai pasiūlysi psichiatro pagalbą, supyks, įsižeis…
– Kas geriau, kad supyks ar kad nusižudys?
– Gali supykęs nebesikalbėti.
– Ar geriau, kad nesišnekės ar kad nusižudys? Jis pakels ranką prieš save, o aš būsiu nieko nepadaręs… Ar geriau suklysti, ar geriau žmogaus netekti? Kodėl nepasakius, kad jaučiu tą ir tą, man neramu dėl tavęs. Tai tik vienas iš būdų, nes nėra vieno recepto visiems atvejams. Tiesiog pravartu paprastai ir kantriai būti šalia, kalbėtis. Nebūtinai tokiu atveju privalai surasti sprendimą, duoti patarimą, kad jis turi gyventi. Išbūti šalia jo reikia, išreikšti savo susirūpinimą, nerimą. Vienu atveju tinka pokalbis telefonu, kitu atveju – susitikus. Tai priklauso nuo to, kokie yra tavo santykiai su tuo žmogumi. Jeigu žmogus yra artimas, vargu ar tiktų kalbėtis telefonu. Juk ne kiekvienam žmogui gali sakyti telefonu, kad jis ruošiasi nusižudyti…
– O kai žmogų tik pažįsti, nesi nei draugė, nei giminaitė? Ir staiga sukrečia viešoje erdvėje pamatytas tarsi atsisveikinimas, toks gilus, išgyventas, išjaustas. Apima baimė, svarstai, ką daryti, bet nežinai. Negi skambinsi?
– Pokalbis gali ir nepavykti. Gali taip būti. Niekas negarantuoja sėkmės. Mes niekada neturime jokių garantijų. Niekas jų neturi. Kalbant apie artimą žmogų, juk irgi garantijų nėra. Žmogui kilo mintis nusižudyti. Jeigu jis taip blogai jaučiasi, kad nori pakelti ranką prieš save, nėra garantuoto pagalbos būdo, formos, kaip tabletės jam nepaduosi ir taip visko neišspręsi. Tačiau mes turime žmogiškai ir paprastai eiti prie to žmogaus, pasiūlyti pagalbą, palydėti pas specialistą. Kartais žmogui vienam sunku pasiryžti kreiptis į psichiatrą, psichologą. Kai kas nors yra šalia, jam būna lengviau. Kartais tik to ir reikia. Ar visada to užtenka? Ne, ne visada. Bandymas padėti visada bus geriau negu nieko.
– Pasikalbėjus išsiskirsi ir atsitiks ta baisi nelaimė. Jeigu žmogus yra labai rimtai apsisprendęs…
– Gali taip atsitikti. Gali. Kartoju, kad nėra garantijų. Turbūt liūdniausia, kad tų garantijų nėra. Bet ar geriau nieko nedaryti? Apsimesti, kad negirdėjau, nenujaučiau, nemačiau, nežinojau? Ar vis dėlto geriau kažką daryti, stengtis, net jeigu ir ne viskas pavyks?
– Ar savižudybė – žmogaus ligos rezultatas? O gal vieno dvasinio, moralinio smūgio pasekmė, gal susikaupusių išgyvenimų pabaiga?
– Labai įvairiai. Iš savižudžių duomenų nesurinksi. Situacijų yra pačių įvairiausių. Yra momentinių sprendimų, yra besitęsiančios ligos pabaiga, yra alkoholio, narkotikų vartojimo, apsvaigimo pasekmių. Kiekvieno žmogaus istorija skirtinga. Nusižudoma ir dėl įvairių ligų, gali būti ir psichikos liga.
– Neretai policija įvykių suvestinėse pamini aptiktus lavonus smaugvirvėje. Neteko girdėti, kad kuri nors tokia savižudybė būtų perkvalifikuota į žmogžudystę. Ar, jūsų žiniomis, Šilutės rajone daug savižudybių?
– Savižudybių skaičiumi Lietuva atrodo prastai. Statistiniai duomenys atsilieka, nėra šių metų statistikos. Kad ši situacija yra sudėtinga – taip. Dėl ko žudosi? Vieno atsakymo nėra. Tai ir socialinis reiškinys, ne tik medicininis. Kiek žmones veikia posovietinis sindromas? Manau, veikia. Kiek veikia ekonominis nesaugumas, nestabilumas? Tai tikrai veikia. Kiek tai susiję su alkoholio vartojimu, su narkotikais? Taip, tikrai tai susiję. Priklausomybė alkoholiui ir piktnaudžiavimas juo yra vienas iš veiksnių, kuris tikrai susijęs su savižudybėmis. Prieštaringai vertinama Michailo Gorbačiovo diegta labai griežta alkoholio kontrolė, tačiau tuo metu ir Lietuvoje sumažėjo savižudybių, mirčių dėl avarijų, dėl smurto. Visa tai susiję su alkoholio vartojimu. Ir mes dabar Lietuvoje turime problemų dėl alkoholio vartojimo. Ir tai irgi susiję su savižudybėmis.
– Centro registratūroje girdėjau, kad pacientus registruoja jau tik spalio mėnesiui. Vadinasi, turite daug pacientų?
– Čia gal kita tema, kodėl dabar žmonių padaugėjo. Tai susiję su tam tikrų vaistų skyrimu, receptų išrašymu. Kai to nebegali daryti šeimos gydytojas, mes sulaukėme daugiau žmonių. Taip, mums darbo tikrai netrūksta. Kad mes galėtume padaryti tiek, koks yra poreikis, komandą reikėtų dvigubinti.
– Centre veikia ir dienos stacionaras?
– Turime. Tai tarpinis variantas tarsi tarp ligoninės ir gydymosi namuose. Pacientas čia gauna intensyvią, įvairiapusę pagalbą. Būna pusę dienos, vėliau grįžta į namus.
– Kažin ar žmonės žino, kad psichiatro, psichoterapeuto paslaugas galima gauti ne tik Klaipėdoje, Švėkšnoje, bet ir Šilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centre?
– Sakoma, kad žmonės bijo kreiptis į psichiatrus. Esą ateis, tai jam uždraus vairuoti, dirbti kokių nors kitų darbų. Netiesa. Apribojimų sukelia ne lankymasis pas gydytojus, bet sveikatos būklė bei žmogaus elgesys. Priklausomas nuo alkoholio žmogus vairuoja automobilį neblaivus, natūralu, kad neteks teisės vairuoti. Tačiau jeigu žmogus kreipėsi gydytis nuo alkoholizmo, tai niekas iš jo neatims vairuotojo teisių, neišvarys iš darbo. Gydymas – konfidenciali informacija, kurią galime teikti tik teismui arba teisėsaugos institucijoms tiriant nusikaltimus. Darbdavys iš mūsų šios informacijos niekada negaus.
– Tai patarkite, gydytoja, ką daryti žmogui, kuris dabar jaučiasi blogai ir mąsto apie savižudybę.
– Ateikite pas mus. Jeigu norite, važiuokite į Vilnių, Kauną, Klaipėdą. Svarbiausia, kreipkitės į specialistą, atvirai pasikalbėkite. Galima pradėti nuo psichologo, jeigu reikės, jis nukreips pas psichiatrą. Gali būti ir atvirkščiai. Jeigu jums tikrai labai blogai, neslėpkite blogos savijautos atėję į mūsų centro registratūrą – ten jus supras ir tikrai surasime laiko padėti. Eilės yra, žmonių srautas – didelis. Tačiau jeigu jums tikrai labai sunku, būtinoji pagalba bus suteikta.

Kalbėjosi
Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Padėka

Brangūs bičiuliai, „Germanikos“ kolektyvo vardu palugniai dėkavojame visiems šišioniškiams, padėjusiems mums į pirmąją kelionę mariomis išleisti mūsų rankomis kurtą kurėną! Ištisus amžius lietuvininkų ir kopininkų kurėnai raižė Kuršių marias – mūsų protėviams tai buvo ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir laisvės, o vėliau – pagarbaus santykio su gamta arba, kaip šiandien sakytume, – ekologijos, simbolis. Prieš 75 metus, daugeliui lietuvininkų pasitraukus iš gimtųjų žemių, kurėnų žėgliai, atrodė, amžiams dingo iš marių, palikdami jų horizontą tuščią ir bedvasį. Vis dėlto daugybės

Prancūzijos futbolininkai antrą kartą tapo pasaulio čempionais (atnaujinta)

(AFP-ELTA). Visa Prancūzija – džiaugsmo svaigulyje: milijonai žmonių sekmadienį iki vėlumos šventė nacionalinės rinktinės triumfą pasaulio futbolo čempionate Rusijoje. Po pergalės rezultatu 4:2 prieš Kroatiją Paryžius ir kiti miestai virto mėlynai baltai raudonų vėliavų jūra. Vis dėl to kai kuriuose miestuose neišvengta riaušių ir nelaimingų atsitikimų.  Didžiausia džiaugsmo šventė Paryžiuje vyko fanų zonoje prie Eifelio bokšto ir garsiajame Eliziejaus laukų bulvare, kur suplūdo 90 000 žmonių. Dievo Motinos katedroje „Equipe Tricolore“ garbei aidėjo varpai. Prezidentas Emmanuelis Macronas euforiškai palaikė komandą

Šventėje „Po malūno sparnais“

Liepos 6-ąją, kai viso pasaulio lietuviai ruošėsi vakare kartu giedoti Lietuvos himną, Saugose vyko tradicinė seniūnijos šventė „Po malūno sparnais“. Viršum scenos – simboliniai malūno sparnai su ąžuolo šakų vainiku centre, prie scenos – Lietuvos vėliavos trijų spalvų popieriniai malūnėliai, besisukantys pučiant vėjeliui. Šie puošybos elementai skelbė Lietuvos valstybingumo 100 – metį, Karaliaus Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną, atspindėjo šventės temą – „Po malūno sparnais“. Saugų šventė, kaip jau įprasta, turi neeilinius vedėjus – tai Saugų evangelikų liuteronų bažnyčios kunigą

Šilutės medžių atnaujinimas – dar vienas neapgalvotas valdžios sprendimas?..

Jau keletą mėnesių netyla aistros dėl Šilutės miesto centrinės gatvės medžių atnaujinimo projekto įgyvendinimo. Kiekvienas valdžios priimamas sprendimas turi būti aptartas su visuomene arba bent jau tais krašto gyventojais, kuriuos tai liečia. Šiuo atveju eilinį kartą to nebuvo padaryta, tad natūralu, jog kyla nepasitenkinimas. Manau, prieš įgyvendinant šį projektą, būtina informuoti visuomenę, – kokie darbai bus atliekami, kam to reikia ir kaip nuo to pasikeis miesto gatvių vaizdas ir kita. Tik tuomet, kai bus išklausytos gyventojų pastabos bei pasiūlymai, galima