Taryboje esantys pedagogai svarstė suaugusiųjų mokymo centrą

Šilutės r. savivaldybės tarybos Socialinių reikalų komitetas sušaukė atskirą posėdį, skirtą Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centre dėl ugdymo ir lankomumo susiklosčiusiai padėčiai.

Daugiau kaip pusė Šilutės rajono tarybos Socialinių reikalų komiteto narių patys yra pedagogai.

Pasak Socialinių reikalų komiteto pirmininkės Daivos Žebelienės, padėtis Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centre nėra gera. Prastai lankomos pamokos, mokykla neturi nuolatinio vadovo. Jai šiuo metu vadovauja laikinai direktorės pareigas einanti Daiva Budvytienė.
„Mūsų tikslas – susitikti ir padiskutuoti. Vėliau gal ir apsilankyti Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centre. Neramina mus tai, kad centrą lanko mažai mokinių, ir tų pačių lankomumas prastas“, – sakė komiteto, kuriame daugiau kaip pusė narių yra pedagogai, pirmininkė.

Laikinai Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centro direktorės pareigas einanti Daiva Budvytienė papasakojo apie šios mokymo įstaigos ypatumus ir atsakė į politikų klausimus.

Švietimo skyriaus atstovai ir pati D. Budvytienė sutiko, kad padėtis Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centre gana sudėtinga. Ji sudėtinga dar ir todėl, kad čia mokosi specifinė visuomenės dalis – tai suaugusieji, kurie dėl įvairių priežasčių laiku nesugebėjo įgyti vidurinio išsilavinimo ir jaunuoliai, kurių daugumos įprastos mokyklos nepageidauja dėl blogo elgesio, nenoro mokytis. Šiuo metu Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo trijose klasėse mokosi 30 tokių jaunuolių. Iš jų tik 3 merginos, likusieji vaikinai. Iki šiol nėra buvę atvejo, kad Jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centro mokiniai sugrįžtų į bendrojo lavinimo mokyklas. Pripažįstama, kad kai kurie ateina į pamokas ir dėl nemokamo maitinimo.
Daugelis suaugusiųjų mokosi neakivaizdiniu būdu ir į mokyklą ateina tik atsiskaityti. Pavyzdžiui, vairuotojai, išvykę į reisus užduotis atlieka pasiimtu kompiuteriu ir ateina į mokyklą tik atsiskaityti. Mokiniai gali išvykti iki 3 mėnesių laikotarpiui. Jie neturi galimybės atsisakyti darbo ir skirti laiką vien mokymuisi, nes tuo atveju netektų socialinių garantijų. Tai jau savaime blogina mokyklos lankomumo rodiklius.
Tarybos narys pedagogas Jonas Jatautas teiravosi, ar bendradarbiaujama su užsienio partneriais. Jis daugiausiai kalbėjo apie tokių mokinių sugrįžimo į bendrojo ugdymo įstaigas galimybę. „Jeigu tokie mokiniai laiku būtų gavę tinkamą pagalbą, kiek jų būtų likę bendrojo lavinimo mokyklose?“ – retoriškai teiravosi jis.
Kiti komitete dirbantys pedagogai abejojo, ar įmanoma sugrąžinti Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centro moksleivius į bendrojo lavinimo klases. „Agresija pasireiškia ir fiziniu pavidalu. Skraido kėdės, atsineša į pamokas peilį. Todėl ir išprašomi“, – sakė liūdnų pavyzdžių žinantys mokytojai. Iš esmės, nesuvaldomiems mokiniams po Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centro lieka tik socializacijos centrai.
Išklausę pedagogų pasisakymus, dauguma Tarybos narių dėkojo dirbantiems Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centre už sunkų ir reikalingą darbą. Jie pripažino, kad labai svarbu, jog ir prastai besielgiantys jaunuoliai turi kur mokytis. Jonas Jatautas, Algirdas Gečas, Sandra Tamašauskienė pasiūlė kolektyvo nariams pasvarstyti, kokių būtų galima imtis priemonių, kad šie mokiniai būtų geriau integruojami į bendrą ugdymo procesą.
„Jeigu mes nieko nekeisime, tai niekas ir nesikeis“, – sakė S. Tamašauskienė.

Vaidotas VILKAS

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Šilutės balduose“ taikoma nauja pažangi atlygio už darbą sistema

Nuo spalio 1 dienos AB „Šilutės baldai“ įdiegė naują, pažangią keturių pareigybių sistemą. Ją pritaikius, darbuotojams tapo paprasčiau gauti ne tik didesnį darbo užmokestį, bet ir siekti karjeros galimybių. Atsisakius iki tol veikusio įprasto darbuotojų skirstymo pagal 7 kategorijas, anot vadovybės, specialistų vidutinis darbo užmokestis padidėjo daugiau kaip 10 proc. Didesni atlyginimai Antradienį AB „Šilutės baldai“ direktorė Asta Dijokienė kartu su SBA koncerno viešųjų ryšių vadove Virgija Dunauskiene vietos žiniasklaidos atstovus supažindino su nauja atlygio sistema, darbuotojų galimybėmis siekti karjeros,

Anglija pasitiko saulėtu oru

Šiandien reta šilutiškių šeima nėra išlydėjusi savo vaikų ar bent artimųjų į Angliją: kas dirbti, kas mokytis, o kai kurių artimieji ūkanotajame Albione jau suleidę šaknis – turi savo namus. Ir mes vykome aplankyti savųjų vaikų ir anūkų. Kelionė Smagu, kad galėjome skristi iš Palangos oro uosto – nebereikia belstis per visą Lietuvą. Skrydis į Stanstedo oro uostą buvo sėkmingas –tiksliai pagal grafiką pakilome ir po poros valandų nusileidome. Nelijo, švietė saulė, buvo šilta. Mūsų kelionės tikslas buvo Svindonas –

Populiariausi verslai – kirpyklos ir grožio salonai

Šilutės rajono savivaldybės taryba lapkričio mėnesį svarstys sprendimo projektą dėl veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, jų mokesčio dydžių ir mokesčio lengvatų. Iš parengto sprendimo projekto matyti, kad daugelis verslo liudijimų brangs, o populiariausi verslai yra kirpyklos, kosmetikos salonai ir soliariumai. Tvarka Savivaldybių tarybos nustato fiksuotus pajamų mokesčio dydžius veiklai, kuria galima verstis vien įsigijus verslo liudijimą. Nuo sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga – 400 Eur, tačiau tai neturi įtakos nustatant kitų metų minimalų fiksuotą metinį

Lietuvos paštas pradėjo skaičiuoti 100-uosius savo gyvavimo metus

Praėjus 9 mėnesiams po Lietuvos Nepriklausomybės Akto paskelbimo, 1918 m. lapkričio 16 d. tuomečio susisiekimo ministro Martyno Yčo įsakymu Vilniuje buvo įsteigta Pašto valdyba. Ši diena laikoma Lietuvos pašto įkūrimo data. Pirmuoju Pašto valdybos viršininku buvo paskirtas inžinierius Benediktas Domaševičius. Pašto pradžia Šilutėje Šilutėje Lietuvos pašto padalinys atsirado vėliau. Apie tai galima sužinoti iš Zbignevo Steponavičiaus per tris dešimtmečius parengtos knygos „Šilutės paštas“. Klaipėdos krašte Lietuvos paštas veiklą pradėjo šį kraštą prijungus prie Lietuvos. Z. Steponavičius rašo: „1923 m. gegužės