Taryboje esantys pedagogai svarstė suaugusiųjų mokymo centrą

Šilutės r. savivaldybės tarybos Socialinių reikalų komitetas sušaukė atskirą posėdį, skirtą Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centre dėl ugdymo ir lankomumo susiklosčiusiai padėčiai.

Daugiau kaip pusė Šilutės rajono tarybos Socialinių reikalų komiteto narių patys yra pedagogai.

Pasak Socialinių reikalų komiteto pirmininkės Daivos Žebelienės, padėtis Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centre nėra gera. Prastai lankomos pamokos, mokykla neturi nuolatinio vadovo. Jai šiuo metu vadovauja laikinai direktorės pareigas einanti Daiva Budvytienė.
„Mūsų tikslas – susitikti ir padiskutuoti. Vėliau gal ir apsilankyti Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centre. Neramina mus tai, kad centrą lanko mažai mokinių, ir tų pačių lankomumas prastas“, – sakė komiteto, kuriame daugiau kaip pusė narių yra pedagogai, pirmininkė.

Laikinai Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centro direktorės pareigas einanti Daiva Budvytienė papasakojo apie šios mokymo įstaigos ypatumus ir atsakė į politikų klausimus.

Švietimo skyriaus atstovai ir pati D. Budvytienė sutiko, kad padėtis Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centre gana sudėtinga. Ji sudėtinga dar ir todėl, kad čia mokosi specifinė visuomenės dalis – tai suaugusieji, kurie dėl įvairių priežasčių laiku nesugebėjo įgyti vidurinio išsilavinimo ir jaunuoliai, kurių daugumos įprastos mokyklos nepageidauja dėl blogo elgesio, nenoro mokytis. Šiuo metu Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo trijose klasėse mokosi 30 tokių jaunuolių. Iš jų tik 3 merginos, likusieji vaikinai. Iki šiol nėra buvę atvejo, kad Jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centro mokiniai sugrįžtų į bendrojo lavinimo mokyklas. Pripažįstama, kad kai kurie ateina į pamokas ir dėl nemokamo maitinimo.
Daugelis suaugusiųjų mokosi neakivaizdiniu būdu ir į mokyklą ateina tik atsiskaityti. Pavyzdžiui, vairuotojai, išvykę į reisus užduotis atlieka pasiimtu kompiuteriu ir ateina į mokyklą tik atsiskaityti. Mokiniai gali išvykti iki 3 mėnesių laikotarpiui. Jie neturi galimybės atsisakyti darbo ir skirti laiką vien mokymuisi, nes tuo atveju netektų socialinių garantijų. Tai jau savaime blogina mokyklos lankomumo rodiklius.
Tarybos narys pedagogas Jonas Jatautas teiravosi, ar bendradarbiaujama su užsienio partneriais. Jis daugiausiai kalbėjo apie tokių mokinių sugrįžimo į bendrojo ugdymo įstaigas galimybę. „Jeigu tokie mokiniai laiku būtų gavę tinkamą pagalbą, kiek jų būtų likę bendrojo lavinimo mokyklose?“ – retoriškai teiravosi jis.
Kiti komitete dirbantys pedagogai abejojo, ar įmanoma sugrąžinti Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centro moksleivius į bendrojo lavinimo klases. „Agresija pasireiškia ir fiziniu pavidalu. Skraido kėdės, atsineša į pamokas peilį. Todėl ir išprašomi“, – sakė liūdnų pavyzdžių žinantys mokytojai. Iš esmės, nesuvaldomiems mokiniams po Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centro lieka tik socializacijos centrai.
Išklausę pedagogų pasisakymus, dauguma Tarybos narių dėkojo dirbantiems Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centre už sunkų ir reikalingą darbą. Jie pripažino, kad labai svarbu, jog ir prastai besielgiantys jaunuoliai turi kur mokytis. Jonas Jatautas, Algirdas Gečas, Sandra Tamašauskienė pasiūlė kolektyvo nariams pasvarstyti, kokių būtų galima imtis priemonių, kad šie mokiniai būtų geriau integruojami į bendrą ugdymo procesą.
„Jeigu mes nieko nekeisime, tai niekas ir nesikeis“, – sakė S. Tamašauskienė.

Vaidotas VILKAS

Vienas komentaras

  • Laima

    Sėkmės mokytojams, vizija bendruomenė turi ir tikrai įgyvendins. Svarbu, kad politikai palaikytų, o ne žlugdytų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Ilgą laiką „bėga“ nosis? Vaistininkė įvardija dažniausias mūsų klaidas gydantis slogą

Sloga – iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip paprastas peršalimo simptomas. Visgi jis gali greitai apsunkinti kasdienę mūsų rutiną. „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė pastebi, kad norintys kuo greičiau pasijusti geriau neretu atveju griebiasi neteisingo slogos gydymo. Vaistininkė apžvelgia, kokias klaidas dažniausiai darome savarankiškai gydydami slogą, bei pataria. Sloga – tai organizmo kova su virusu Sloga – vienas iš pirmųjų ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų – įvardija „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė. Ji pasakoja, kad sloga gali pasireikšti jau pirmosiomis infekcijos

Piktžolių kontrolė ūkininkams kasmet tampa vis didesniu iššūkiu

Ruduo įsibėgėja. Po truputį dirbamos žemės laukuose skverbiasi paviršiun žaluma – dygsta žieminių javų pasėliai. Tai ir ženklas ūkininkams, kad laikas pradėti mąstyti, kaip šiuos pasėlius apsaugoti nuo vis didesnį atsparumą herbicidams įgyjančių piktžolių. Kaip tai padaryti? Bandydami  atsakyti į šį klausimą, „Linas Agro“ kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru (LAMMC) Labūnavos laukuose, platformoje „Grūdo kelias 2023”, įrengė įvairių herbicidų bandymų laukelius. Čia pagal „Linas Agro“ pateiktas rekomendacines schemas centro mokslininkai atliks piktžolių kontrolės efektyvumo bandymus žieminių rapsų

Orai: antroji savaitės pusė atneš šilumos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad spalio 3 d., pirmadienį, pragiedrulių atsiras tik vakariniame Lietuvos pakraštyje, čia ir lietaus nežadama. Rugsėjo mėnesį LHMT duomenimis rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4°C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4°C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3°C, Nidoje 8,7°C. Šilčiausia buvo 11 d. Klaipėdoje – 20,4°C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3°C. Schemoje rugsėjo mėn. kritulių kiekis.   Spalio 4 d., antradienį, tik Rytų Lietuvoje vietomis lis smarkiai. Temperatūra žemės iki 4-9, pajūryje iki 10-12°C.

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Taip pat skaitykite