Taryba patvirtino Šilutės Garbės pilietį ir rajono biudžetą

Vasario 20 d. posėdžiavo Šilutės r. savivaldybės taryba. Iš 33 priimtų sprendimų verta išskirti du: šilutiškiui Vytautui Jovaišai vieningai suteiktas Šilutės miesto Garbės piliečio vardas ir patvirtintas šių metų rajono biudžetas, už kurį balsavo 13 Tarybos narių (posėdyje dalyvavo 21 iš 25).

Tuščių kėdžių buvo ten, kur priklauso sėdėti Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariams…

Yra Tarybos narių, kurie dirba mokyklose, tad rajono biudžeto tvirtinimas susijęs su jų darboviete ir atlyginimais. Kai galimas viešųjų ir privačių interesų konfliktas, politikas privalo nusišalinti, nediskutuoti, nebalsuoti. Algirdas Gečas pasiūlė, kad meras Vytautas Laurinaitis įpareigotų mokytojus nenusišalinti svarstant biudžetą. Meras paaiškino, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija yra informavusi, jog svarstant su viešosiomis paslaugomis susijusius reikalus, nusišalinimui galima nepritarti, tačiau politikas privalo apie tai pranešti. Tad posėdyje buvo ir nusišalinusių, ir nenusišalinusių.
Kai skiriama biudžeto lėšų su konkrečia politine partija susijusiai jaunimo organizacijai, ko gero, nusišalinti turėtų visi tos partijos atstovai Taryboje…

Nepritarė
Liberalų frakcijos vardu kalbėjęs A. Gečas atkreipė dėmesį į optimistiniu pavadintą šių metų rajono biudžetą, kai jo padidėjimą nulėmė ne sėkmingesnė Savivaldybės veikla, bet rajonui tenkanti padidinta gyventojų pajamų mokesčio dalis, kukliai padidintas vadinamasis mokinio krepšelis, kitos valstybės dotacijos savivaldai deleguotiems darbams atlikti. A. Gečas atkreipė dėmesį į savarankiškas lėšas, kur vaizdas gerokai prastesnis. Esą pagrindinėms rajono socialinių paslaugų įstaigoms (Saugų vaikų globos namams, Šilutės senelių globos namams, Šilutės socialinių paslaugų centrui) biudžete numatytas finansavimas mažesnis negu 2017 m.

Liberalai tarėsi, tarėsi ir nutarė šių metų rajono biudžetui nepritarti.

Anot A. Gečo, susidaro įspūdis, jog dabar biudžete įstaigoms numatyta dalis lėšų, visa kita būsią skiriama sutaupius skirtųjų socialinėms reikmėms. „Įdomu, kaip tokią praktiką vertina Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje?“ – teiravosi A. Gečas, turėjęs abejonių ir dėl investicinių projektų, kurie yra svarbūs mažinant emigraciją, kuriant darbo vietas. Tarybos nario pastebėjimu, smulkiajam ir vidutiniam verslui remti numatyta tik 15 tūkst. Eur. „Biudžetas yra inertiškas ir neatspindi svarbiausių rajono strateginių tikslų“, – paaiškino A. Gečas, kodėl balsuojant už rajono biudžetą Liberalų frakcija susilaikys.
Meras šioje kalboje įžvelgė preambulę, įžangą, išdėstymą… „Įkandęs“ priminė, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra nurodžiusi, jog visos sutaupytos socialinei paramai skirtos lėšos gali būti panaudotos tik socialinėms reikmėms. Pernai iš smulkiajam verslui skirtų 30 tūkst. eurų verslininkai pasinaudojo tik puse šios sumos, tad šiemet biudžete tiek ir beplanuojama. O investiciniai projektai, anot mero, yra trijų darbo gupių vaisius, atitinkantis rajono strateginius tikslus. Kam tos investicijos atiteks, bus matyti. Dėl darbo vietų kūrimo meras priminė, kad darbo yra, tik darbininkų trūksta, jų įmonės vežasi ir iš gretimų rajonų. „Kad su darbo birža ne viskas gerai, kalbėsimės ir toliau“, – sakė meras, iš seniūnų jau gavęs informacijos apie bedarbius ir „bedarbius“.
„Biudžetas išanalizuotas, subalansuotas, nė vienas mokyklos vadovas jo blogu nepavadino, o kad mokytojų atlyginimai maži, tai sprendžia ne Savivaldybė“, – apibendrino meras, priminęs, kad Savivaldybės administracija dėl biudžeto tarėsi su visų įstaigų vadovais.
Tarybos narys Zigmantas Jaunius kalbėjo, kad Saugų vaikų darželį perkėlus į vietos mokyklą, tėvai turės čia atvežti vaikus, o privažiavimo kelias tam nepritaikytas, nesaugus, juk čia dar atvežami ir mokiniai. Meras atsakė, kad seniūnijos gauna lėšų ir bendruomenės sprendžia, kam jas panaudoti. „Jeigu tai svarbu Saugų bendruomenei, tvarkykite tai pirmiausia“, – patarė Tarybos vadovas.
Tarybos narė Sandra Tamašauskienė domėjosi, kokią dalį biudžete sudaro pajamos iš turizmo. Pasirodo, to niekas nežino… Tačiau meras patikino, kad būsią siekiama iš turizmo gauti pajamų.
Z. Jaunius priminė pažadą, kad Šilutės autobusų parko ir stoties statybos Savivaldybei nekainuos nė vieno euro. Ar išties?
Atsakė pažadą davęs Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis: „Niekas nežinojo, kad Šilutės autobusų parko teritorijoje bus tiek užteršto grunto. Teks išvežti tris tūkstančius kubinių metrų žemės ir ją nukenksminti, mat ten stovėjo degalų kolonėlė, plovykla, teršalų susikaupė daug. Ši aplinkybė investicijų projekte nenumatyta, investuotojas šių kaštų nedengs“. Šių statybų tema – uždeganti… Vėl neišvengta užuominos ir apie „kenkėjus“. Į tai atsiliepė Arvydas Jakas, paprašęs konkrečiai įvardinti, kas tie žmonės, kurie kenkia. Meras atsakė, kad bendravo su Aplinkos apsaugos agentūros specialistais…
S. Tamašauskienė pranešė, kad biudžetas neatitinka rajono strategijos, todėl ir Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcija jam nepritars. „Jūsų pasakymas tai tarsi tas pats, kad meras šiandien negražiai apsirengęs…“ – komentavo Tarybos narės pareiškimą meras. Už biudžetą balsavo tik 13 Tarybos narių.

TIC bus biudžetinė įstaiga
Viešąją įstaigą Šilutės turizmo informacijos centrą (TIC) su jam priklausančiu Švėkšnos tradicinių amatų centru nuspręsta pertvarkyti į biudžetinę įstaigą. Tomas Budrikis pasigedo centro ir verslininkų bendradarbiavimo, o Jonas Jatautas suabejojo tokio centro reikalingumu. Centras veikia Šilutės H. Šojaus dvare. Trūksta informacijos, ką tas centras veikė. „Grįžimas iš viešosios įstaigos į biudžetinę turizmo regione…“ – stebėjosi J. Jatautas, abejojantis tokio sprendimo naudingumu. Analizės, duomenų apie centro veiklą bei rezultatus pasigedo ir S. Tamašauskienė.
Verta priminti, kad auditoriai šiame centre nustatė didelį išlaidavimą, kai lėšos plaukė daugybei komandiruočių.
Arūnas Pupšys pritarė, jog sprendimas centrą pertvarkyti į biudžetinę įstaigą skubotas, Rusnėje, Kintuose, Švėkšnoje ir kitur veikia kultūros centrai, ir jie skleidžia informaciją, o direktorės Rasos Grygelienės teirautasi: ar centras pajėgus užsidirbti pinigų?
Direktorė patikino, kad centras ieškos būdų užsidirbti pinigų, naudosis visomis galimybėmis ir ieškos naujų. Meras patikino, kad „dabar biudžetinės įstaigos tikrai daugiau užsidirba“, o daugelyje rajonų tokie centrai esą biudžetinės įstaigos. Tokiomis pertvarkyti ir Šilutės rajono kultūros centrai. A. Jakas sakė, jog centras turi ir bendradarbiauti su verslu, ir pats veikti kaip verslo centras, o viešosios įstaigos statusas esąs lankstesnis, todėl ir naudingesnis. S. Šeputis kalbėjo, kad, nepaisant įstaigos statuso, užsidirbti būtina kuo daugiau, kad Savivaldybei išlaikymas kainuotų kuo mažiau, o biudžetinę įstaigą esą lengviau kontroliuoti.
14 Tarybos narių balsais centras bus pertvarkomas į biudžetinę įstaigą. Ant mokesčių mokėtojų pečių užkrautas dar vienas išlaikytinis.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija. II dalis

Šilutės etnografinio muziejaus įkūrimas Po H. Šojaus mirties 1937 m. dvarą ir jame įkurtą muziejų paveldėjo anūkas Verneris Šojus. Priartėjus karo frontui, 1944 m. rudenį jis su šeima pasitraukė į Vakarus, palikęs dvarą likimo valiai. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944 m. spalio 9 d.) Šilutę užėmę Raudonosios armijos daliniai apsistojo dvare, daugelis muziejaus eksponatų dingo arba buvo sunaudoti „karo reikmėms“. Frontui pasitraukus, Šilutės vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas klaipėdiškis Horstas Toleikis. Jis 1945 m. vasario 19 d. pavedė savo pusbroliui

Kokia Lietuvos investicija – „kiečiausia“?

Sausio 11 d. Šilutėje lankėsi žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Į susitikimą Savivaldybėje susirinko daug ūkininkų, žemės ūkio įmonių bei su žemės ūkio veikla susijusių įstaigų, organizacijų atstovų. Svečio palydoje taip pat buvo dešimtys ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistų, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų. Anot Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, tiek žmonių į susitikimą su ministru anksčiau nėra buvę susirinkę, net kai švietimo ir mokslo ministrė buvo atvykusi. „Žemės ūkis lenkia…“ – apibendrino meras. Kalbą ministras G. Surplys pradėjo

Padėkos vakaras Švėkšnoje

Švėkšnoje tapo įprasta, kad naujų metų pradžioje seniūnas Alfonsas Šeputis sukviečia aktyvius ir geradariškais darbais garsius švėkšniškius bei jų draugus į Padėkos vakarą. Sausio 11-osios vakare į tokią šventę Tradicinių amatų centre sugužėjo pilnutėlė salė žmonių. Atvyko Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, kraštietis Aldas Kliukas, kurio vadovaujama UAB „Pamario restauratorius“ atkuria Švėkšnos žydų sinagogą, baisoka išvaizda ilgai žmones gąsdinusį pastatą. Suplanuota tvarkyti pastato perdangą, stogą, restauruoti mūro sienas, atkurti autentišką fasadą, langus, duris, lauko

„Tegul Sausio 13-osios aukos mums primena…“

Šiemet sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – išpuolė sekmadienį. Šią valstybinę šventę būrys šilutiškių paminėjo Šventojo Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Šventės proga centrinėje miesto gatvėje trispalvės kažkodėl neplazdėjo… Šv. Mišių pradžioje klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius pranešė, kad ši diena yra Kristaus krikšto šventė. Simboliška, kad kartu pagerbiami ir Lietuvos laisvės gynėjai: „1991 metų sausio 13-ąją mūsų broliai ir seserys buvo pakrikštyti kraujo krikštu, kada apsisprendė nusimesti nelaisvės grandines…“ Kartu su klebonu šv. Mišias aukojo šios bažnyčios vikaras Viktoras Daugėla. Po