Tarpukariu naumiestiškis net amžinąjį variklį konstravo

Paskutinėmis spalio dienomis Žemaičių krašto etnokultūros centro etnografė ir vadybininkė Adma Baltutienė surengė parodą ir susitikimą su garbaus amžiaus Žemaičių Naumiesčio gyventojais, kurių daugelis ir patys išmano kokį nors amatą. Susitikime dalintasi prisiminimais apie tarpukario metais Žemaičių Naumiestyje klestėjusius amatus.

Apie Žemaičių Naumiesčio amatus ir amatininkus prisiminimais dalijosi senesnieji naumiestiškiai.

Apie Žemaičių Naumiesčio amatus ir amatininkus prisiminimais dalijosi senesnieji naumiestiškiai.

Žilagalviai susitikimo dalyviai prisiminė, kad Žemaičių Naumiestis – viena iš nedaugelio Lietuvos vietų, kur žemaičius lietuviais vadino. O tų lietuvių čia buvę nedaug – vos keliuose namuose gyveno. Daugiausia Žemaičių Naumiestyje gyventa žydų, dar buvo rusų. Adma Baltutienė susitikimą vedė remdamasi pasakotojo Juozo Dobilinsko atsiminimais apie miestelio amatus ir amatininkus, užrašytais 2014 metais.
Netoliese Ž. Naumiesčio esančiame Kulėšų kaime gyveno akmenskaldžiai, kurie brangiai pirkdavo ūkininkų iš laukų surinktus akmenis ir iš jų darė skaldą, kubelius grindiniui. Moterys ausdavo namuose, kai kurios net audimo mašinas turėjo. Pirmoji tokią įsigijo Sofija Garkauskaitė–Dobilinslienė. Kaip gera audėja prisimenama Teresė Šakurskytė–Butvydienė. Garsūs baldžiai buvo Srūgiai ir Užpelkiai. Pastarieji iš medžio kryžius skobdavo, o Srūgiai gamindavo baldus ir ne tik juos.
Muziejininkė Valentina Pielikienė sakė su Srūgių gimine dar pabendraujanti. Srūgiai gyvenę Cipariuose. Garsiausias buvęs Dovas Srūgys, tame kaime turėjęs savo lentpjūvę. Buvo atvažiavęs Dovo Srūgio anūkas Romanas Srūgys. Šis pasakojo, kad senelį domino ne tik baldai, jis konstravo ir visokius mechanizmus, piešė, dainavo chore, domėjosi filosofija. Muziejuje yra išlikę Dovo Srūgio gamintų baldų, saugoma jo ir jo mamos Bušės Srūgis nuotrauka. Žemaičių Naumiesčio evangelikų bažnyčioje stovi D. Srūgio sukonstruoti vargonai. Tai ne vieninteliai nagingo meistro sukonstruoti vargonai, jų yra plačiai pasklidę – vieni esantys Radviliškyje ir net Karaliaučiuje. Yra išlikusios originalios D. Srūgio sukonstruotos svarstyklės.
Sakoma, kad D. Srūgis svajojo ir bandė sumeistrauti amžinąjį variklį (perpetuum mobile). Šeimą likimas ne kartą po margą pasaulį blaškė. Vokiečių okupacijos metais Srūgiai buvo išvykę į Vokietiją, vėliau sugrįžo į Žemaičių Naumiestį, o sovietų valdžia juos ištrėmė į Sibirą. Dabar vienas D. Srūgio anūkas Romanas gyvena Vilniuje, o kitas JAV. Abu jie yra lankęsi Naumiestyje ir pasakoję apie savo nagingąjį senelį.
Garsus krosnių meistras buvęs Urbonas iš Grygališkės kaimo, dar atvažiuodavęs Dregenis. Jų krosnys gerai šildydavo, mažai malkų terydamos. Tie, kurie mokėjo mūryti, krosnis patys lipdėsi. Miestelyje buvę 5 kalviai, kurie stengėsi įsikurti prie vandens, prie upelio veikė ir du malūnai. Paičienės vandens malūno detalių tebėra išlikusių prie Žaliojo kalno. Adma Baltutienė susirinkusiųjų teiravosi, gal kas mokąs daryti tošinius indus pieno produktams laikyti. Pasak jos, tokiuose induose pienas ilgai išlikdavęs šviežias, o rūgpienis nesugesdavęs. Deja, dauguma susirinkusiųjų labiau į mezginius ar siuvinėjimą įnikę, tad tošinių indų gamybos paslapčių gal niekas šiame krašte ir nebeišsaugojo.
Žemaičių Naumiestyje gyveno keletas batsiuvių,. Čia ir klumpes darydavo, tik ne visiškai medines, kokias atveždavo į turgų iš Švėkšnos, o odines arba milines, su mediniais padais. Odą imdavę iš nudėvėtų čia pats stovėjusio dalinio kareivių batų.
Miestelyje buvo ne tik vargonų ir vargonininkų, bet ir keletas pučiamųjų orkestrų. Kai kurie pūtikai susirinkdavę ir į vestuves pagroti, ne tik oficialiomis progomis muzikuodavo. Vykdavo ir šokiai, į kuriuos įleisdavo tik gimnazistus.
Žemaičių Naumiestyje veikė 3 bankai – du žydų bankeliai ir smulkaus kredito unija, buvo net juvelyrinė parduotuvė. Tarpukario metais miestelyje veikė pradžios mokykla, progimnazija, biblioteka, elektros jėgainė, garinė lentpjūvė, vandens malūnas, mezgykla, keletas didesnių krautuvių, du restoranai, kepykla, knygynas, paštas, sveikatos punktas, pro Žemaičių Naumiestį ėjo autobusų susisiekimo linija. Čia buvo dislokuotas Žemaičių kunigaikščio Būtigeidžio pėstininkų pulko bataliono štabas, kareivinės.
Dalinimasis prisiminimais ir turimų duomenų apie vietos amatus tikslinimas užtruko apie porą valandų. Žemaičių Naumiesčio istorija per tą laiką pasipildė tuo, kas dar užmarštin visai nenugrimzdo. Po šio pokalbio garso ir vaizdo įrašo darymo, jo dalyviai toliau bendravo prie arbatos puodelio ir sutarė, kad toli gražu dar ne viską, ką prisimena, papasakojo, tad žadėjo vėl susieiti.
Vaidotas VILKAS

Hits: 282

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Juokas gydo ir stiprina imunitetą! Rekomenduojame tris knygas, kurios privers kvatotis

Apie juoko naudą girdėjo kiekvienas: gaminasi vitaminas C, atsipalaiduoja raumenys ir mažėja patiriamo streso žala! Sutikite, to reikia kiekvienam šiuolaikiniam žmogui, kuris kartais pamiršta stabtelėti ir pasidžiaugti viena kita smagia akimirka. Gerų progų pasijuokti toli ieškoti nereikia. Visada verta pažiūrėti komediją ar perskaityti nuotaikingą knygą. Rekomenduojame tris romanus, kuriuos skaitydami prunkščiosite ir šluostysite juoko ašaras. Knygas parinkome labai skirtingas, tad tikime, kad jos įtiks įvairių skonių žmonėms.    Fredrik Backman „Gyveno kartą Uvė“ Švedų rašytojas Fredrik Backman garsus tuo, kad

Sveikatą gerinantys pirkiniai visai šeimai

Labai dažnai galima išgirsti žmones sakant, kad šeima jų gyvenime – didžiausias turtas. Ir tai – tiesa, tačiau taip pat nereikėtų pamiršti ir dar vienos, labai svarbios laimingo bei kokybiško gyvenimo sudedamosios dalies. Tai – sveikata. Tik šeima, kurios visi nariai yra visiškai sveiki, gali jaustis labai laiminga bei gyventi visavertį gyvenimą. Taigi, peršasi išvada, kad kiekviena šeima turi atsakingai galvoti apie sveikatą gerinančius sprendimus. Nešvaistykite laiko veltui ir savo dienotvarkę planuokite taip, kad bent valandą per dieną, visi kartu

Lėlių namas: nuo ko priklauso jo kaina?

Nereikia ir sakyti – gražus, erdvus, spalvingas ir stilingas lėlių namas yra kone kiekvienos mergaitės svajonė. Taigi, na, o tėveliams, seneliams, tetoms ar dėdėms, belieka tik įgyvendinti šią svajonę. Vis dėlto, suaugusieji, kurie nusprendžia pradžiuginti mažąsias princeses šiuo drįstume sakyti kilnojamu–nekilnojamu turtu, ne juokais suglumsta: pastebi, kad kainos skiriasi net kelis kartus. Tad atsakykime į klausimą, kodėl egzistuoja tokie didelį skirtumai? Kambarių skaičius Viena iš priežasčių, kodėl lėlių namų kainos yra tokios skirtingos, tai – kambarių skaičius. Šiandien galite savo

Kaip iškepti puikaus skonio šašlykus?

Atšilus lietuviai prisimena mėsos kepimo ant žarijų tradiciją ir mėgaujasi galimybe ruošti mėsą po atviru dangumi naudojasi vis daugiau žmonių.  Prekybos tinklo „Iki“ atstovai pastebi, kad vis daugiau pirkėjų į krepšelius deda ant žarijų kepti tinkamos mėsos paketus. „Populiariausi iš kepti ant žarijų tinkamų gaminių yra kiaulienos ir vištienos šašlykai. Šiltuoju sezonu jų parduodama iki 80 proc. daugiau. Pagal populiarumą po kiaulienos šašlykų rikiuojasi kiaulienos dešrelės – jas pirkėjai taip pat renkasi kepti ant grotelių. Į populiariausių trejetuką patenka ir

Taip pat skaitykite