Tarp populiariausių prekių – kraujinės ir kepeninės dešrelės

Prekybos tinklo „Maxima“ atstovai pastebi, kad tarp perkamiausių prekių praėjusiais metais buvo ir kraujinės bei kepeninės dešrelės. Lyginant su 2019-aisiais, pernai jų paraduota net 56 proc. daugiau.

„Dažniausiai parduotuvėje pirkėjai domisi tik geriausiais mėsos gabalėliais, o subproduktai, tokie kaip kepenys nesulaukia tiek dėmesio. Gali būti, kad dalis pirkėjų šių produktų ir nebemoka tinkamai paruošti. Juk subproduktai reikalauja daugiau žinių, nes dažniausiai reikia „įveikti“ ir jų tekstūrą bei specifinį skonį. Vis dėlto, paruošti kraujines ar kepenines dešreles nereikia nei daug laiko, nei ypatingų pastangų. Pavyzdžiui, kepant jas kepsninėje“, – pasakoja „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė E. Dapkienė.

Kepsninė žiemą – puiki savaitgalio pramoga

Prekybos tinklo atstovės teigimu, grilio kultūra Lietuvoje sparčiai plinta, o jos entuziastai kepsnines naudoja ištisus metus. Jei anksčiau grilis lietuviams asocijavosi tik su šašlykų kepimu, pastaraisiais metais skonių įvairovė kur kas išsiplėtė. Tam susidarė ir palankios sąlygos, kadangi atsirado dar daugiau naujų grilinimo produktų, kokybiškos ir tinkamai išpjaustomos mėsos bei tinkamų prieskonių ir padažų.

„Vis daugiau lietuvių kepsninę mėgsta užsikurti ir žiemą. Tiesa, žiemos sezonas turi savą specifiką – šiuo metų laiku vyrauja šiek tiek kitokie patiekalai nei vasarą. Matome, kad per praėjusius metus žiemą buvo nupirkta daugiau paukštienos, kraujinių, kepeninių, šviežios mėsos ir karštai rūkytų dešrelių. Galima tvirtinti, kad mėsos kepimas gamtoje jau seniai yra tapęs tam tikra lietuvių pramoga. Nors tautiečiai neretai renkasi įvairius kepsnius ar šašlykus, tačiau dešrelės šaltuoju sezonu vienos populiariausių“, – kalba prekybos tinklo atstovė.

„Maximos“ gamybos ekspertė Brigita Baratinskaitė kviečia išmėginti naujus skonius bei paįvairinti karantino kasdienybę dalindamasi mėsos, tinkamos griliui, receptu.

Grilyje kepta jautiena pagardinta česnakiniu sviestu 

2 porcijoms Jums reikės: 300 g jautienos, 1 šaukštelio druskos, 1 šaukštelio pipirų, pusės šaukštelio česnako miltelių, pusės šaukštelio svogūno miltelių, 1 šaukštelio paprikos miltelių, 4 šaukštų ištirpinto sviesto. Sviestui jums reikės: 4 šaukštų sviesto, 1 šaukšto smulkintų petražolių, 1 susmulkintos skiltelės česnako, žiupsnelio druskos, žiupsnelio pipirų.

Gaminimas: pirmiausia, paruoškite sviestą. Į indelį sudėkite jį, petražoles, česnaką, šiek tiek druskos ir pipirų.

Viską sumaišykite ir įvyniokite į plastikinį maišelį. Jį padarykite cilindro formos.

Toliau ruoškite kepsnius. Sumaišykite druską, pipirus, česnako, svogūno ir paprikos miltelius. Įkaitinkite grilių, paruoškite mėsą. Ji turi būti kambario temperatūros. Mėsą pašlakstykite tirpintu sviestu, kiekvienam gabalėliui po šaukštą. Mėsos gabalėlius pabarstykite prieskonių mišiniu. Apverskite mėsą ir pakartokite tą patį. Kepkite griliuje po 3 minutes kiekvieną pusę. Vėliau apverskite ir pakepkite dar kelias minutes, kol gražiai apskrus.

Iškeptą mėsą galima patiekti su virtomis bulvėmis ir mėsai pagaminto sviesto riekele. Skanaus!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jurginės – „Čyru vyru pavasaris, Jurai, mesk skrandą į pašalį“

Lietuvos etnografijos muziejus taip pavadino paskelbtą balandžio 23 d. minimoms Jurginėms skirtą publikaciją. O sinoptikai, balandžio 21-22 dienomis dalį Lietuvos nuklojus sniegui, skrandos nusimesti neragina. Šaltoka, ypač naktimis, kai daug kur stiprios šalnos, trūksta šilumos ir dienomis. Bet yra ir gerų žinių: oras pamažu šyla, gal sulauksime ir žadamų 24 laipsnių šilumos? O šįkart – apie Jurgines. Nemažai turime atmintinų dienų bei metinių švenčių. Bet prisiminti vertėtų dar vieną – balandžio 23 – Šv. Jurgio dieną.  Nuo seno šią dieną

Medikų dienos proga

Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga bus pagerbti nusipelnę šalies medikai. Minint balandžio 27-ąją – Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tradiciškai apdovanojimais pagerbs labiausiai nusipelniusius sveikatos apsaugos srityje dirbančius profesionalus, suteikdama 26-iems Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, 27-iems – Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo ir 23-ims – Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą. 27 Nusipelniusių Lietuvos slaugytojų sąraše – Laimutė Pocienė iš Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centro. Šilutės rajono medikų šiuose sąrašuose nėra. „Šiemet už nuopelnus ir pasiekimus bus apdovanota aštuonios dešimtys

Gyvulininkystės ūkiams siūloma naujovė – pavadavimo ūkyje paslaugos

Žemės ūkio ministerija pradėjo diskusiją su socialiniais parneriais dėl naujos bandomosios pilotinės priemonės „Pavadavimo ūkyje paslaugos“, skirtos šalies gyvulininkystės sektoriui. Šią intervencinę priemonę, pritarus Europos Komisijai, ketinama įtraukti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. „Gyvulininkystės ūkiuose pavadavimo paslauga labai aktuali, nes tai sunkus rutininis darbas dėl nepertraukiamo gamybos ciklo, nenormuotos darbo dienos, ypač pieno gamyboje. O siūloma nauja paslauga aktuali ir vyresnio amžiaus, ir jauniesiems ūkininkams“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.Pagalba bus skirta

Agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvaujantiems ūkininkams trumpėja įsipareigojimų laikotarpis

Žemės ūkio ministerijai patikslinus Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles (toliau – AGRO taisyklės), ūkininkams sutrumpintas paskutinių metų įsipareigojimų laikotarpis – dirbti žemę jie gali nelaukdami žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios. Pareiškėjai galės vykdyti pasirinktą priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai veikloje numatyti specialūs terminai, tada įsipareigojimai turės būti tęsiami iki jų įvykdymo pabaigos. Prisiimtų

Taip pat skaitykite