Tarp populiariausių prekių – kraujinės ir kepeninės dešrelės

Prekybos tinklo „Maxima“ atstovai pastebi, kad tarp perkamiausių prekių praėjusiais metais buvo ir kraujinės bei kepeninės dešrelės. Lyginant su 2019-aisiais, pernai jų paraduota net 56 proc. daugiau.

„Dažniausiai parduotuvėje pirkėjai domisi tik geriausiais mėsos gabalėliais, o subproduktai, tokie kaip kepenys nesulaukia tiek dėmesio. Gali būti, kad dalis pirkėjų šių produktų ir nebemoka tinkamai paruošti. Juk subproduktai reikalauja daugiau žinių, nes dažniausiai reikia „įveikti“ ir jų tekstūrą bei specifinį skonį. Vis dėlto, paruošti kraujines ar kepenines dešreles nereikia nei daug laiko, nei ypatingų pastangų. Pavyzdžiui, kepant jas kepsninėje“, – pasakoja „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė E. Dapkienė.

Kepsninė žiemą – puiki savaitgalio pramoga

Prekybos tinklo atstovės teigimu, grilio kultūra Lietuvoje sparčiai plinta, o jos entuziastai kepsnines naudoja ištisus metus. Jei anksčiau grilis lietuviams asocijavosi tik su šašlykų kepimu, pastaraisiais metais skonių įvairovė kur kas išsiplėtė. Tam susidarė ir palankios sąlygos, kadangi atsirado dar daugiau naujų grilinimo produktų, kokybiškos ir tinkamai išpjaustomos mėsos bei tinkamų prieskonių ir padažų.

„Vis daugiau lietuvių kepsninę mėgsta užsikurti ir žiemą. Tiesa, žiemos sezonas turi savą specifiką – šiuo metų laiku vyrauja šiek tiek kitokie patiekalai nei vasarą. Matome, kad per praėjusius metus žiemą buvo nupirkta daugiau paukštienos, kraujinių, kepeninių, šviežios mėsos ir karštai rūkytų dešrelių. Galima tvirtinti, kad mėsos kepimas gamtoje jau seniai yra tapęs tam tikra lietuvių pramoga. Nors tautiečiai neretai renkasi įvairius kepsnius ar šašlykus, tačiau dešrelės šaltuoju sezonu vienos populiariausių“, – kalba prekybos tinklo atstovė.

„Maximos“ gamybos ekspertė Brigita Baratinskaitė kviečia išmėginti naujus skonius bei paįvairinti karantino kasdienybę dalindamasi mėsos, tinkamos griliui, receptu.

Grilyje kepta jautiena pagardinta česnakiniu sviestu 

2 porcijoms Jums reikės: 300 g jautienos, 1 šaukštelio druskos, 1 šaukštelio pipirų, pusės šaukštelio česnako miltelių, pusės šaukštelio svogūno miltelių, 1 šaukštelio paprikos miltelių, 4 šaukštų ištirpinto sviesto. Sviestui jums reikės: 4 šaukštų sviesto, 1 šaukšto smulkintų petražolių, 1 susmulkintos skiltelės česnako, žiupsnelio druskos, žiupsnelio pipirų.

Gaminimas: pirmiausia, paruoškite sviestą. Į indelį sudėkite jį, petražoles, česnaką, šiek tiek druskos ir pipirų.

Viską sumaišykite ir įvyniokite į plastikinį maišelį. Jį padarykite cilindro formos.

Toliau ruoškite kepsnius. Sumaišykite druską, pipirus, česnako, svogūno ir paprikos miltelius. Įkaitinkite grilių, paruoškite mėsą. Ji turi būti kambario temperatūros. Mėsą pašlakstykite tirpintu sviestu, kiekvienam gabalėliui po šaukštą. Mėsos gabalėlius pabarstykite prieskonių mišiniu. Apverskite mėsą ir pakartokite tą patį. Kepkite griliuje po 3 minutes kiekvieną pusę. Vėliau apverskite ir pakepkite dar kelias minutes, kol gražiai apskrus.

Iškeptą mėsą galima patiekti su virtomis bulvėmis ir mėsai pagaminto sviesto riekele. Skanaus!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Sekmadienį įsigalioja naujos Konstitucijos pataisos

Gegužės 22 d., sekmadienį, įsigalioja trys prieš mėnesį Seimo priimtos Konstitucijos pataisos, susijusios su rinkimais. Visos jos svarbios tiek dėl kitąmet įvyksiančių merų ir savivaldybių tarybų rinkimų, tiek dėl 2024 metais numatomų Seimo rinkimų. Pagrindiniame šalies dokumente įtvirtintos nuostatos dėl tiesioginių merų rinkimų, jaunesnių kandidatų į Seimą ir apribojimo užimti pareigas, pažeidus Konstituciją, trukmės nustatymo. Seimas, įgyvendindamas Konstitucinio Teismo nutarimą, priimtomis Konstitucijos pataisomis nusprendė, kad savivaldos teisė turi būti įgyvendinama ne tik per savivaldybių tarybas, bet ir per savivaldybių merus.

Vasaros pranašai – žaibai: kaip apsisaugoti?

Sakoma, kad tikroji vasara prasideda tik nugriaudėjus pirmosioms perkūnijoms. Turbūt retas laukia šios gamtos stichijos. Ji gali būti išties pavojinga tiek žmonių sveikatai ir gyvybei, tiek turtui. Ir nors daugeliui turbūt nebereikia priminti, kad žaibuojant negalima slėptis po aukštais medžiais ar būti vandenyje, tačiau dar ne visi žino, kaip nuo šios stichijos poveikio apsaugoti elektroninę įrangą, kurią didelės energijos iškrova gali sugadinti nepataisomai ir pridaryti rimtų nuostolių. Stichija, kurios verčiau pasisaugoti Kas sekundę visame pasaulyje į žemės paviršių trenkia apie

Prognozuojamas lietingas ir vėjuotas savaitgalis

Gegužės 20-ąją, penktadienį, į Lietuvą artės šaltasis atmosferos frontas. Bus debesuota su pragiedruliais. Daugelyje vietovių praslinks trumpi lietūs, kuriuos vietomis lydės perkūnijos. Kai kur nušniokš smarkiai. Pūs apysmarkis pietvakarių, vakarų. Kai kur numatomi staigūs vėjo gūsiai iki 15-18 m/s. Bus šilta diena, daug kur šils iki 18-23, beveik visur pietinėje šalies dalyje iki 24-26, tik prie jūros ir šiaurės rytiniuose rajonuose vietomis tesušils iki 15-17 laipsnių. Gegužės 21 d., šeštadienį, naktį visoje šalyje žymesnio lietaus nenumatoma, tik dienai pereinant į

Ilgametė Šilutės ligoninės gydytoja – Lietuvos gydytojų sąjungos garbės narė

Pikžirnienė

Vilniuje įvyko Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) suvažiavimas, kurio metu Šilutės ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjai Audronei Pikžirnienei buvo suteiktas šios organizacijos Garbės nario vardas. Gydytoja anesteziologė–reanimatologė A. Pikžirnienė LGS Šilutės filialui vadovavo 20 metų. Per šį laikotarpį pasiekta daug dalykų, gerinančių gydytojų darbo sąlygas, finansavimą sveikatos apsaugai, visuomenės sveikatą.  Lietuvos gydytojų sąjunga yra profsąjunginė savarankiška, savanoriška organizacija, vienijanti daugiau nei  70 proc. Lietuvos gydytojų ir ginanti gydytojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus. 1989–aisiais šalies Atgimimo laikotarpiu

Taip pat skaitykite