Sporto treneris pasakoja visą tiesą apie skysčius: 2 litrai vandens per dieną tėra mitas?

Kūno masės indeksas, skysčiai organizme, raumenų ir riebalų masė – tai tik dalis visų rodiklių, kuriuos rekomenduojama žinoti net ir retkarčiais sportuojantiems žmonėms. Tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje asmeniniu treneriu dirbantis Gytis Beikus sako, kad šiandien informacijos apie sportą ir sveiką gyvenseną yra net daugiau nei reikėtų, todėl nesunku suklysti bei patikėti mitais. Šįkart su sporto profesionalu apžvelgėme, kokiais mitais tikėti nereikėtų ir ką pravartu žinoti kiekvienam.

Kas nusako biologinį amžių?

Kiekvienas norime atrodyti jauniau bei jaustis puikiai kasdien, tačiau kaip tai pasiekti? Anot profesionalo, vieni iš rodiklių, kurie gali padėti sekti jūsų biologinį amžių, yra ne tik bendras kūno svoris, tačiau ir raumenų bei riebalų masė, vandens kiekis organizme, paros kalorijų suvartojimas bei kaulų mineralinė masė.

„Svarbu sekti ne tik savo svorį, tačiau ir kitus duomenis, raumenų ir riebalų santykius, nes pradedant sportuoti raumenų masė kinta atsižvelgiant į sporto rūšį ir intensyvumą. Tad svarstyklės su daugiau funkcijų gali būti iškalbingesnės ir naudingesnės.

Svertis kasdien taip pat beprasmiška. Tiek vyrų, tiek ir moterų svoris vidutiniškai gali turėti 1,5-2 kg paklaidą. Geriausia svertis trečiadieniais, nes jei dirbate nuo pirmadienio iki penktadienio ir tomis dienomis stengiatės laikytis ir mitybos disciplinos, judėjimo režimo, o savaitgalį atsipalaiduojate, sverdamiesi pirmadienį matysite netikslius duomenis. Tam įtakos turės skysčių kiekis ir net oro sąlygos. Perteklinis druskos vartojimas nulemia papildomą vandens atsargų organizme kaupimąsi“, – pasakojo visame pasaulyje dirbantis sporto treneris.

Naujausiose „Xiaomi“ išmaniosiose svarstyklėse „Mi Body Composition Scale 2“ esantis patobulintas jutiklis 50 g tikslumu nustato kūno svorį ir riebalų kiekį. Išmaniosios svarstyklės įvertina ir kūno pusiausvyrą, rodo KMI, bendrą kūno masę, riebalinį audinį, raumenų masę, organizmo vandens lygį, raumenų audinio baltymų kiekį, viceralinių riebalų indeksą, bazinį metabolizmo greitį, kaulų masę bei pateikia sveikatos vertinimą.

Šios svarstyklės išsaugo ir atpažįsta iki 16 skirtingų asmenų svorį, o telefono programėlėje rodo būtent jūsų duomenis bei pateikia vaizdinius grafikus. Naudojant tokį išmanųjį trenerį namuose galima ir draugiškai konkuruoti su bičiuliais siekiant savo tikslų.

Skysčių kiekio reikšmė

G. Beikus pastebėjo, kad esant karštam orui natūralu gerti daugiau skysčių nei įprasta. Tačiau skysčius reikėtų gerti ne vienu kartu, o palaipsniui, nes taip vanduo yra geriau įsisavinamas. Kaip priminimą, kada reikėtų nepamiršti vartoti skysčius, galima naudoti pasirinktą programėlę, kuri praneša, kada laika atsigerti. Jų pastaruoju metu yra įvairių.

Tiesa, dažnai yra sakoma, kad per dieną kiekvienas žmogus turi išgerti bent po du litrus vandens. Pašnekovo teigimu, tai yra netiksli informacija, nes prieš nusprendžiant, kiek skysčių turėtų suvartoti konkretus žmogus, reikėtų įvertinti jo organizmo duomenis, kūno masę, lytį bei žinoti, koks konkrečią dieną bus oras.

Remiantis JAV Nacionalinės mokslų akademijos rekomendacijomis suaugusiesiems, bendra skysčių rekomendacija moterims yra 11,5 puodelio (2,7 litro) per dieną, o vyrams – 15,5 puodelio (3,7 litro) per dieną.

„Šie skaičiai gali pasirodyti įspūdingi, bet nustatyta, kad vidutinio sudėjimo amerikietis gali suvartoti šį kiekį. Mūsų šalyje yra sezoniškumas, todėl ir skysčių vartojimas svyruoja priklausomai nuo metų laikų. Žiemą esame pratę maitintis riebiau, o vasarą – lengviau. Taip pat ir su skysčių suvartojimu. Vasarą būna karšta, daug prakaituojame ir norime gerti daugiau skysčių, o žiemą šalta ir suvartojame mažiau skysčių, nes mažiau prakaituojame, o vėsesnė aplinka skatina išlaikyti šilumą ir skysčius organizme. Nieko tokio jei šaltuoju metų laiku suvartojame mažiau skysčių.

Jei vasaros diena karšta, vidutinio sudėjimo moteriai rekomenduojama suvartoti 2,7 litro skysčių, o gal net ir daugiau, o vyrui rekomenduojama suvartoti 3,7 litro skysčių. Tačiau klaidinga manyti, kad tai tik vanduo. Neretai girdžiu klaidingą nuomonę, kad tai ne skysčiai, o vanduo, bet kalbant apie rekomendacijas, galvoje turimas ne tik vanduo, o ir sriubos, sultys, vaisiai ir kt. Skysčiai nėra vien tik vanduo, todėl dažnai mano klientai ir klausia, kaip įmanoma išgerti tokį kiekį vandens. Vandens gal ir sunku, bet skysčių tikrai pavyks”, – tikino treneris.

Tuo tarpu alkoholis, kava, energiniai gėrimai ar kiti diuretikai skatina vandens pasišalinimą iš organizmo. Jei išgeriate puodelį kavos, prisiminkite, kad po jo ar kartu reikės išgerti papildomą puodelį vandens.

Tiksliausias signalas – troškulys

G. Beikus taip pat sakė, kad troškulys yra signalas, galintis parodyti, kad organizmui trūksta skysčių. Jaučiant troškulį kūnas patiria vandens deficitą.

„Turbūt daugelis pastebėjote kavą geriančius pietiečius. Paprastai jie kartu geria ir vandenį. Tai teisingas būdas ir manau, kad šį jų įprotį turėtume išsiugdyti ir mes. Taip kompensuojame  neigiamą kofeino poveikį.

Taip pat gazuotas vanduo turi daugiau teigiamų savybių nei neigiamų. Jis padeda virškinamajam traktui susidoroti su maistu. Pasak Amerikos mokslininkų, gazuotas vanduo padeda sumažinti arba yra neutralus blogajam cholesteroliui, uždegiminiams procesams ir padeda mažinti cukraus kiekį kraujyje. Taip pat yra neutralus arba didina gerąjį cholesterolį. Tačiau didelio jo kiekio išgerti nereikėtų bei apskritai vengti patariama skrandžio problemų turintiems žmonėms“ – pabrėžia treneris.

G.Beikus taip pat užsiminė, jog svarbu stebėti save ir savo kūno siunčiamus signalus. Individualizuotas požiūris į sportą ir sveikatą yra pats naudingiausias. Tad reikėtų stebėti ne bendras rekomendacijas, o atkreipti dėmesį į savo KMI (kūno masės indeką) bei su specialiomis svarstyklėmis sekti asmeninį fizinį aktyvumą.

ELTA