Tai kiek gerti vandens?

Sporto treneris papasakojo visą tiesą apie skysčius: 2 litrai vandens per dieną tėra mitas?

Sporto treneris papasakojo, kodėl 2 litrai vandens tėra mitas ir kada geriausia svertis.

Kūno masės indeksas, skysčiai organizme, raumenų ir riebalų masė – tai tik dalis visų rodiklių, kuriuos rekomenduojama žinoti net ir retkarčiais sportuojantiems žmonėms. Tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje asmeniniu treneriu dirbantis Gytis Beikus sako, kad šiandien informacijos apie sportą ir sveiką gyvenseną yra net daugiau nei reikėtų, todėl nesunku suklysti bei patikėti mitais. Šįkart su sporto profesionalu apžvelgėme, kokiais mitais tikėti nereikėtų ir ką pravartu žinoti kiekvienam.

Asmeninis treneris Gytis Beikus

Kas nusako biologinį amžių?

Kiekvienas norime atrodyti jauniau bei jaustis puikiai kasdien, tačiau kaip tai pasiekti? Anot profesionalo, vieni iš rodiklių, kurie gali padėti sekti jūsų biologinį amžių, yra ne tik bendras kūno svoris, tačiau ir raumenų bei riebalų masė, vandens kiekis organizme, paros kalorijų suvartojimas bei kaulų mineralinė masė.

„Svarbu sekti ne tik savo svorį, tačiau ir kitus duomenis, raumenų ir riebalų santykius, nes pradedant sportuoti raumenų masė kinta atsižvelgiant į sporto rūšį ir intensyvumą. Tad svarstyklės su daugiau funkcijų gali būti iškalbingesnės ir naudingesnės.

Svertis kasdien taip pat beprasmiška. Tiek vyrų, tiek ir moterų svoris vidutiniškai gali turėti 1,5-2 kg paklaidą. Geriausia svertis trečiadieniais, nes jei dirbate nuo pirmadienio iki penktadienio ir tomis dienomis stengiatės laikytis ir mitybos disciplinos, judėjimo režimo, o savaitgalį atsipalaiduojate, sverdamiesi pirmadienį matysite netikslius duomenis. Tam įtakos turės skysčių kiekis ir net oro sąlygos. Perteklinis druskos vartojimas nulemia papildomą vandens atsargų organizme kaupimąsi“, – pasakojo visame pasaulyje dirbantis sporto treneris.

Naujausiose „Xiaomi“ išmaniosiose svarstyklėse „Mi Body Composition Scale 2“ esantis patobulintas jutiklis 50 g tikslumu nustato kūno svorį ir riebalų kiekį. Išmaniosios svarstyklės įvertina ir kūno pusiausvyrą, rodo KMI, bendrą kūno masę, riebalinį audinį, raumenų masę, organizmo vandens lygį, raumenų audinio baltymų kiekį, viceralinių riebalų indeksą, bazinį metabolizmo greitį, kaulų masę bei pateikia sveikatos vertinimą.

Šios svarstyklės išsaugo ir atpažįsta iki 16 skirtingų asmenų svorį, o telefono programėlėje rodo būtent jūsų duomenis bei pateikia vaizdinius grafikus. Naudojant tokį išmanųjį trenerį namuose galima ir draugiškai konkuruoti su bičiuliais siekiant savo tikslų.

Skysčių kiekio reikšmė

G.Beikus pastebėjo, kad esant karštam orui natūralu gerti daugiau skysčių nei įprasta. Tačiau skysčius reikėtų gerti ne vienu kartu, o palaipsniui, nes taip vanduo yra geriau įsisavinamas. Kaip priminimą, kada reikėtų nepamiršti vartoti skysčius, galima naudoti pasirinktą programėlę, kuri praneša, kada laika atsigerti. Jų pastaruoju metu yra nemažas pasirinkimas.

Tiesa, dažnai yra sakoma, kad per dieną kiekvienas žmogus turi išgerti bent po du litrus vandens. Pašnekovo teigimu, tai yra netiksli informacija, nes prieš nusprendžiant, kiek skysčių turėtų suvartoti konkretus žmogus, reikėtų įvertinti jo organizmo duomenis, kūno masę, lytį bei žinoti, koks konkrečią dieną bus oras.

Remiantis JAV Nacionalinės mokslų akademijos rekomendacijomis suaugusiesiems, bendra skysčių rekomendacija moterims yra 11,5 puodelio (2,7 litro) per dieną, o vyrams – 15,5 puodelio (3,7 litro) per dieną.

„Šie skaičiai gali pasirodyti įspūdingi, bet nustatyta, kad vidutinio sudėjimo amerikietis gali suvartoti šį kiekį. Mūsų šalyje yra sezoniškumas, todėl ir skysčių vartojimas svyruoja priklausomai nuo metų laikų. Žiemą esame pratę maitintis riebiau, o vasarą – lengviau. Taip pat ir su skysčių suvartojimu. Vasarą būna karšta, daug prakaituojame ir norime gerti daugiau skysčių, o žiemą šalta ir suvartojame mažiau skysčių, nes mažiau prakaituojame, o vėsesnė aplinka skatina išlaikyti šilumą ir skysčius organizme. Nieko tokio jei šaltuoju metų laiku suvartojame mažiau skysčių.

Jei vasaros diena karšta, vidutinio sudėjimo moteriai rekomenduojama suvartoti 2,7 litrus skysčių, o gal net ir daugiau, o vyrui rekomenduojama suvartoti 3,7 litrus skysčių. Tačiau klaidinga manyti, kad tai tik vanduo. Neretai girdžiu klaidingą nuomonę, kad tai ne skysčiai, o vanduo, bet kalbant apie rekomendacijas, galvoje turimas ne tik vanduo, o ir sriubos, sultys, vaisiai ir kt. Skysčiai nėra vien tik vanduo, todėl dažnai mano klientai ir klausia, kaip įmanoma išgerti tokį kiekį vandens. Vandens gal ir sunku, bet skysčių tikrai pavyks”, – tikino treneris.

Tuo tarpu alkoholis, kava, energiniai gėrimai ar kiti diuretikai skatina vandens pasišalinimą iš organizmo. Jei išgeriate puodelį kavos, prisiminkite, kad po jo ar kartu reikės išgerti papildomą puodelį vandens.

Tiksliausias signalas – troškulys

G. Beikus taip pat sakė, kad troškulys yra signalas, galintis parodyti, kad organizmui trūksta skysčių. Jaučiant troškulį kūnas patiria vandens deficitą.

„Turbūt daugelis pastebėjote kavą geriančius pietiečius. Paprastai jie kartu geria ir vandenį. Tai teisingas būdas ir manau, kad šį jų įprotį turėtume išsiugdyti ir mes. Taip kompensuojame  neigiamą kofeino poveikį.

Taip pat gazuotas vanduo turi daugiau teigiamų savybių nei neigiamų. Jis padeda virškinamajam traktui susidoroti su maistu. Pasak Amerikos mokslininkų, gazuotas vanduo padeda sumažinti arba yra neutralus blogajam cholesteroliui, uždegiminiams procesams ir padeda mažinti cukraus kiekį kraujyje. Taip pat yra neutralus arba didina gerąjį cholesterolį. Tačiau didelio jo kiekio išgerti nereikėtų bei apskritai vengti patariama skrandžio problemų turintiems žmonėms“ – pabrėžia treneris.

G. Beikus taip pat užsiminė, jog svarbu stebėti save ir savo kūno siunčiamus signalus. Individualizuotas požiūris į sportą ir sveikatą yra pats naudingiausias. Tad reikėtų stebėti ne bendras rekomendacijas, o atkreipti dėmesį į savo KMI (kūno masės indeką) bei su specialiomis svarstyklėmis sekti asmeninį fizinį aktyvumą.

ELTA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kaip vystosi smegenys: trumpai apie vaiko raidą ir jos skatinimą

Vos tik gimusį kūdikį pasaulis pasitinka spalvų, garsų, skonių ir judesių įvairove – jis ją jaučia, tačiau kiekvienu iš šių jutimų jam dar reikės išmokti naudotis pačiam. Todėl pirmąsias 1000 dienų jo smegenys formuosis ir augs aktyviausiai nei tai darys kada nors vėliau, o raidos rezultatams didelę įtaką turės tėvai bei aplinka. Patarimais, kaip padėti vaikui augti ypatinguoju laikotarpiu iki 3 metų, ir įžvalgomis apie smegenų raidą, su tėvais dalijasi viena iš socialinės iniciatyvos „MaMaDu“ įkūrėjų Marija Dautartaitė, stažuotę atlikusi

Kada nebūtinas COVID-19 tyrimas

Jeigu persirgote COVID-19 ar jau esate pasiskiepiję, pasinaudoti medicinos įstaigų paslaugomis bus lengviau. Šilutės rajone šiomis išimtimis kol kas galės pasinaudoti nedaug gyventojų, mat, liepos 27 d. duomenimis, paskiepyta tik 16 101 rajono gyventojas, tai sudaro tik 43,3 proc. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 3118 gyventojų, 2905 – pasveiko, 66 – mirė. Šiuo metu serga jau 46 asmenys. Pagal vėl sparčiai plintančio COVID-19 naujų atvejų skaičius Šilutės rajonas priskirtas raudonajai zonai. Šiuo metu sparčiausiai koronavirusas plinta Klaipėdos apskrities savivaldybėse. Pateikiame Sveikatos

Kardiologė atskleidė, kodėl virpa širdis ir kas svarbu pajutus simptomus

Aukštas kraujospūdis gali lemti prieširdžių virpėjimo atsiradimą – širdies ritmo sutrikimą, kuris bendroje populiacijoje nustatomas maždaug 3 proc. vyresnių nei 20 metų žmonių. tai rodo naujausi moksliniai tyrimai. Gydytojų kardiologų teigimu, Lietuvoje ir prieširdžių virpėjimas, ir arterinė hipertenzija, tai yra padidėjęs kraujospūdis, yra itin dažnos ir vis dar nepakankamai kontroliuojamos sveikatai pavojingos būklės. Pasak gydytojos kardiologės Julijos Jurgaitytės, prieširdžių virpėjimą itin dažnai sukelia arterinė hipertenzija, tai įrodė ir Europos prevencinės kardiologijos žurnale paskelbti duomenys. Tyrimą atlikę mokslininkai ne tik patvirtino

Plastikinių šiaudelių nebelieka. Ką vertėtų žinoti juos naudojantiems 44 proc. gyventojų?

Nuo liepos pradžios Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, parduotuvėse nebegalima įsigyti vienkartinių plastikinių indų ar šiaudelių. Pastarųjų atsisakyti privalo ir maitinimo įstaigos, taip pat gėrimų ir sulčių gamintojai. Tačiau ar lengva rasti alternatyvą plastikiniams šiaudeliams, prie kurių esame įpratę? 44 proc. šalies gyventojų gerdami gėrimą bent retkarčiais naudoja šiaudelį, rodo reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Šiaudelis pasirenkamas dėl įvairių priežasčių. 18 proc. respondentų taip vartoti įvairius gėrimus atrodo patogiau, 17 proc. – skaniau. Patogumą siurbčioti gėrimus per šiaudelį labiausiai

Taip pat skaitykite