Tag Archives: Velyku

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Orai per Velykas ir šiek tiek įdomybių

Svarbi Hidrometeorologijos tarnybos žinia: orai per Velykas bus šilti. Kovo 31 d., sekmadienį, pirmąją Velykų dieną, kai kur trumpai palis, galima perkūnija. Vėjas pietryčių, pietų, naktį 5-10 m/s, dieną 7-12 m/s. Temperatūra naktį 5-10, dieną 18-23 laipsniai šilumos. Vasario vidutinė oro temperatūra buvo labai aukšta, o kovas (jau dabar aišku) irgi pasižymės aukšta reikšme. Nors ir buvo vėsesnių, tačiau beveik visos šio mėnesio dienos pasitaikė šiltesnės už daugiametį vidurkį. Pavasaris vis dar skuba dviem savaitėmis. Nors pirmoji mėnesio pusė buvo

Velykų margučiai – Europos tautodailėje

Margučiai – kiaušiniai, kurių lukštai išmarginti dažant įvairiomis technikomis ar raižant. Vienas šv. Velykų simbolių. Margučių darymas – Europos tautodailės sritis. Meniškas kiaušinio lukšto marginimas, glaudžiai susijęs su kulto apeigomis. Joje matome tapybinius ir grafinius elementus, kartais jie glaudžiai susiję, kartais gi vienas ar antras iš tų dviejų elementų yra labiau išplėtotas – dominuojąs. Margučiai yra žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir kone visose slavų tautose: Lenkijoje, Ukrainoje, Gudijoje, Čekijoje. Tikėtina, jog lietuvių tauta margučius perėmė iš slavų, nes latviai

Mažosios Lietuvos Velykų tradicijos

Jau paskutinė kovo mėnesio savaitė, tiek ir beliko iki šv. Velykų. Tačiau savaitė iki Velykų Mažojoje Lietuvoje nebuvo įprasta. Kodėl? Atsakymas yra publikacijoje, kurią anksčiau yra paviešinęs Šilutės H. Šojaus muziejus, gal verta prisiminti, ką apie priešvelykinę savaitę, Velykas Mažojoje Lietuvoje savo straipsnyje tuomet pateikė muziejaus savanorė  Vidmantė Marcinkevičiūtė. Juk tradicijos, papročiai eina iš kartos į kartą ir nesensta. Tad paskaitykime. Senosios tradicijos Remiantis istoriniais šaltiniais, Mažojoje Lietuvoje išskiriamos šios tradicijos: kiaušinių dažymas ir įvairūs veiksmai su jais (dovanojimas, daužymas,

Greit Velykos: tyrimas atskleidžia, kaip pastaraisiais metais keičiasi šventinės tradicijos

Daugelis jau pradėjo pasiruošimą vienai svarbiausių pavasario švenčių – Velykoms: planuoja ne tik valgiaraštį, bet prisimena ir šventines tradicijas. Kiekvienoje šeimoje jos švenčiamos skirtingai, tačiau tam tikros, iš kartos į kartą perduodamos tradicijos, išlieka. Ar Lietuvos gyventojai vis dar laikosi populiarių velykinių tradicijų, ar ši šventė po truputį įsileidžia ir šiuolaikiškus vėjus? Kaip rodo „Lidl Lietuva“ užsakymu tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta reprezentatyvi apklausa, daugelis gyventojų šiais metais Velykas švęs tradiciškai: šeimos rate margins kiaušinius, žais populiarius šventinius žaidimus, o ant

Kodėl, kada ir kaip kiaušinis tapo Velykų simboliu

Kas atsirado pirmiau – višta ar kiaušinis, o kuri tradicija gyvuoja ilgiau – švęsti Velykas ar marginti kiaušinius? Kada, kaip ir iš kur į mūsų kraštus atkeliavo margučiai, ką jie simbolizuoja ir kokia yra tikroji jų reikšmė, pasakoja etnologė. Marginti kiaušiniai yra vienas pagrindinių Velykų šventės simbolių, kurio ištakos siekia tūkstančius metų atgal. Tiksliau nuspėti, kelintą šimtmetį skaičiuoja ši tradicija, galima remiantis archeologiniais radiniais, pažymi Asta Valiukevičienė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro tautodailės specialistė. „Vykdant archeologinius tyrinėjimus tiek Lietuvoje, tiek visame