Tag Archives: laivyba

Žalioji laivyba Lietuvą gali iškelti į pasaulio lyderius

Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) numato įsigyti elektrinį laivą-stūmiką, kuris būtų vienas iš numatomų įsigyti šešių elektrinių laivų-stūmikų, įgyvendinant 75 mln. Eur vertės projektą. Turint elektrinį laivyną būtų sukurta nulinės emisijos vidaus vandenų transporto grandinė tarp Kauno ir Klaipėdos uostų. Grandinę sudarytų 6 elektriniai laivai-stūmikai, 12 nesavaeigių baržų, 27 baterijų konteineriai bei uostų infrastruktūra – įkrovimo stotelės ir nauji kranai. „Elektrinė flotilė leistų pasiekti nulines CO2 emisijas ir skatintų šalyje dar labiau plėtoti žaliąsias transporto grandines. Vandens transporto neriboja nei

Laivyba Nemune išgyvena atgimimą

Ilgą laiką Lietuvoje vandens keliai buvo užmiršti, o Nemunas atrodė tarsi apleistas, tačiau prieš porą metų pradėtas Europos Sąjungos (ES) projektas, pagal kurį reikėjo pastatyti daugiau negu 500-us pusinių užtvankų – bunų, laivybą upėje atgaivino. Į Nemuno sutvarkymą per paskutinius 2-3 metus investuota 23,2 mln. Eur ES investicijų. „Neseniai ES buvo atlikti tyrimai, kurie parodė, kad laivyba žmonėms yra pats pigiausias ir patraukliausias kelias, vertinant socialinius kaštus. Pavyzdžiui, viena barža gali atgabenti tokį krovinį, kokį gali atvežti 50-90 vilkikų, todėl

Išskirtinio dydžio krovinys Nemunu pro Rusnę sėkmingai atplukdytas į Klaipėdos uostą

Lapkričio 4-os rytą krovininėje Marvelės prieplaukoje Kaune buvo pakrautos keturios įspūdingo dydžio metalinės talpyklos į AB Vidaus vandens kelių direkcijos valdomą baržą. Krovinys valstybinės reikšmės vidaus vandens keliu lapkričio 7 d. atplukdytas į Klaipėdos konteinerių terminalą. Nemunu į Klaipėdą atplukdytos vienos seniausių metalo apdirbimo sektoriaus įmonių Lietuvoje, didžiausios regione slėginių indų gamintojos „Astra” metalinės talpyklos. Krovinį sudarė 4 talpyklos, skirtos chemijos pramonei, susijusiai su ateities technologijomis. Didžiausios pakrautos talpos parametrai: 22 m ilgio, 6,20 m plotis ir 6,30 m aukštis.

Paskutinis Nemuno vagos tvarkymo etapas pradėtas Pagėgių ir Šilutės krašte

Nemuno upės ruožas nuo Kauno iki Klaipėdos jūrų uosto yra pagrindinis Lietuvos valstybinės reikšmės vidaus vandens kelias, tarptautinio TEN-T tinklo dalis E-41. Numatyta iki 2024 m. pritaikyti šį kelią intensyviai krovininei, pramoginei ir keleivinei laivininkystei. Vidaus vandens kelių direkcijos rangovas Nemuno kelio E-41 modernizavimo darbus pradėjo praėjusiais metais, o šiemet planuojama užbaigti jau daugiau nei 80 proc. projekto apimties darbų. Šiuo metu vykdomame Nemuno vagos tvarkymo projekte numatyta atnaujinti ar pastatyti 500 bunų – tai minimalus bunų skaičius siekiant užtikrinti