Tag Archives: finansiniai sukčiai

Jeigu socialiniuose tinkluose jums siūlo greitai praturtėti arba romantiškus santykius…

Nors lietuviai finansiniams sukčiams dažniausiai pasiekiami telefonu, apgaulės sparčiai keliasi ir į socialines medijas – sukūrę netikras paskyras sukčiai apsimeta prekių ženklais, darbdaviais, pirkėjais, mylimaisiais. Kodėl apgaule patikime? Kokios populiariausios jos rūšys ir kaip apsisaugoti nuo sukčių internete? Komentuoja „Luminor“ banko Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas. Pagrindinis finansinių apgavysčių tikslas – gauti asmens pinigų Socialinių tinklų atveju tai prilygsta vartotojo paskyros duomenų gavimui. Įgyvendinę šią užduotį sukčiai lengvai pasieks ir visą kitą reikalingą informaciją – nuo kontaktų, adresų

Ekspertai pataria, kaip atpažinti finansinius sukčius. Ką daryti nuo jų nukentėjus?

Lietuvos banko tyrimas rodo, kad beveik keturi iš dešimties (39 %) šalies gyventojų per pastaruosius trejus metus susidūrė su finansiniais sukčiais. Iš jų 6 proc. susiviliojo ir nukentėjo finansiškai, 33 proc. sukčių kėslus atpažino ir finansinės žalos išvengė. Pernai sukčiavimo atakų prieš bankų klientus mastas ir toliau augo – 3,5 karto padaugėjo vartotojų ginčų su bankais dėl apgaulės būdu prarastų lėšų kompensavimo. Šiemet per pirmąjį ketvirtį Lietuvos bankas gavo daugiau kaip 1000 įvairių kreipimųsi dėl finansinių paslaugų, o nusiskundimai dėl

Vėl – apie sukčius ir prarastus pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Policija tiria sausio 31 d. įvykį, kai 40-metis Jonelių k. (Švėkšnos sen.) gyventojas už perkamą modulinį ofisą tariamam pardavėjui į  sąskaitą pervedė 200 € užstatą, tačiau prekės negavo. Vasario 10-12  d. apgaulės būdu iš vyro, gim. 1973 m., buvo išviliota beveik 300 eurų. Vasario 10 d. pavakare Tilžės g., Šilutėje, neblaivus (1,44 prom.) vyras, gim. 1996 m., sukėlė fizinį skausmą 19-mečiui ir pavogė sportinį krepšį, kuriame buvo pinigai.

Finansiniai sukčiai pernai išviliojo 12 mln. eurų, savininkams grąžinta 5 mln. eurų

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių 2022-aisiais išviliojo beveik 12 mln. eurų, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Tuo pačiu laikotarpiu finansų įstaigų bei teisėsaugos pastangomis savininkams buvo grąžinta apie 5 mln. eurų. Nors apgaule išviliotų lėšų suma didėjo nedaug, užfiksuotų incidentų skaičius paaugo daugiau nei dvigubai.   Sukčiai per metus savo grobį padvigubino Palyginimui, 2021 m. gyventojų ir verslo nuostolių, patirtų dėl finansinių sukčių schemų, metinis augimas buvo dvigubas – prarastų lėšų suma sudarė per 10 mln. eurų,

PUSVALANDŽIO TAISYKLĖ gali apsaugoti nuo sukčių pinklių

Šilutės rajone į policiją nuolat kreipiasi nuo įvairių sukčių nukentėję asmenys. Galbūt šie patarimai padidins žmonių budrumą. Palyginus su 2021 metais, SEB banko užfiksuotų bandymų išvilioti pinigus iš klientų skaičius pernai padidėjo 2,3 karto. Dažniausiai pernai buvo bandoma išvilioti prisijungimo prie interneto banko duomenis (phishing). „Norėdami išvilioti pinigus iš gyventojų, nusikaltėliai pernai dažniausiai siuntinėjo SMS žinutes su fiktyviomis banko ar kitų institucijų ir įmonių nuorodomis. Tokiomis žinutėmis gavėjai paprastai buvo raginami įvesti tik jiems žinomus atpažinimo ir saugumo duomenis, pavyzdžiui,

Pasiautėjo už 3000 eurų. Iš moters sukčiai išviliojo 26 500 eurų

Tauragės apskrities VPK informuoja apie įvykius Šilutės rajone ir pradėtus tyrimus. Pranešama, kad finansiniai sukčiai vėl išviliojo iš moters, gim. 1973 m., nemenką sumą pinigų – 26 500 eurų… Spalio 25-26 d. nenustatytas asmuo apgadino vyrui, gim. 1959 m., priklausančio namo Birutės g., Šilutėje, sienos dekorą, langą, stogą. Nuostolių priskaičiuota už 3000 eurų. Vairavo neblaivūs Spalio 26 d. vakare Švėkšnoje sustabdytas automobilis „Audi A6“, kurį vairavo neblaivus (1,98 prom.) vyras, gim. 1997 m. Spalio 24 d. pavakare Inkakliuose, Švėkšnos sen.,

Lietuvoje 96 proc. sukčių aukų – fiziniai asmenys, dažniausiai praranda iki 1 tūkst. Eur

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pernai išviliojo 10,2 mln. eurų – dukart daugiau nei 2020-aisiais. Pagrindiniais sukčių taikiniais tapo trijų didžiausių šalies miestų gyventojai – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje užfiksuota 80 proc. visų sukčiavimo atvejų. Nors 96 proc. sukčiavimo atvejų buvo nukreipti į fizinius asmenis, beveik ketvirtis visų išviliotų pinigų – iš įmonių sąskaitų. Tai rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (PPPKC) statistika. Statistinė analizė „Parengėme 2021 m. sukčiavimo atvejų detalią statistinę analizę, padėsiančią finansų rinkos atstovams kryptingiau

Finansiniai sukčiai keičia veiklos stilių

Dėl COVID-19 pandemijos pasauliui dar daugiau kasdienių reikalų perkėlus į skaitmeninę erdvę, prie naujų aktualijų sparčiai prisitaikė ir sukčiai, pastaraisiais metais pradėję dar aktyviau manipuliuoti romantiškais jausmais, siūlyti naujas investavimo priemones ir išvilioti pinigus naudojantis karantino taisyklių aktualijomis. Medicinos banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius Artūras Ramanauskas perspėja: „Pandemijos metu aktyviau bandoma manipuliuoti pavargusių, bendravimo pasiilgusių žmonių jausmais, vilioti juos žaibiško praturtėjimo galimybėmis, gąsdinti ar daryti emocinį spaudimą. Tai, kad daugiau laiko žmonės praleidžia elektroninėje erdvėje, aktyviau naudojasi e.