Tag Archives: Aukštumala

Aukštumalos pelkė pernai sulaukė gausybės lankytojų

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos 2024 m. surinkti lankytojų srautų duomenys rodo, kad šios direkcijos administruojamų regioninių parkų lankytini objektai pernai sulaukė didesnio lankytojų dėmesio nei užpernai. Jau antrus metus lankytojų srautai labiausiai lankomuose objektuose matuojami skaitmeniniais skaičiuotuvais. Šiemet direkcijos surinkti duomenys rodo, jog didžiausio lankytojų srauto praėjusiais metais sulaukė Pajūrio regioniniame parke esantis Olandų kepurės skardis. Per metus čia užfiksuota net 423 771 lankytojas. Palyginus su 2023 m. (417 294 aps.), Olandų kepurė pernai lankyta net 5,5 tūkst. daugiau

Neleista vykdyti durpių gavybos Aukštumalos durpių telkinio dalyje

Aplinkos apsaugos agentūra 2024 m. kovo 27 d. priėmė sprendimą, kad UAB „Pamariukas“ planuojamas Šilutės r.  savivaldybės Aukštumalos durpių telkinio dalies naudojimas 42,23 ha plote neatitinka aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų ir gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, sukelti reikšmingų neigiamų padarinių Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms, todėl neleistina pasirinktoje vietoje. Taip nutarė  išnagrinėjusi ir įvertinusi poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, remdamasi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos išvadomis dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai. Durpių gavybos

Valstybinių miškų urėdija kviečia susipažinti su Šilutės krašto turtais

Valstybinių miškų urėdijos Šilutės regioninis padalinys kviečia patyrinėti išskirtinį Lietuvos kampelį – kraštą, kur suteka Lietuvos upių vandenys, o Nemuno baseinas kasmet užtvindo pievas, kur tūkstančius metų plyti pelkės. Pelkės turtingos ypač retais pelkių augalais, gyvūnais bei anglies dioksidu. Būtent pelkės, kartu su miškais, atlieka svarbų vaidmenį reguliuodamos mikroklimatą ir padėdamos sušvelninti alinančias karščio bangas.  Aukštumalos pelkės augmenija Tai viena įžymiausių pelkių Lietuvoje ir pirmoji pasaulyje aukštapelkė, aprašyta mokslinėje monografijoje. Ji garsėja natūralių distrofinių ežerėlių buveinėmis, kurių priskaičiuojame daugiau nei