Šylių parke sužaliuos 25 nauji medeliai

Šylių bendruomenės „Švylys“ nariai Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-metį paženklino pasodinę medžių. Nuo seno lietuviui medis buvo apsauga nuo žaibo ar pavėsis nuo saulės – ne tik puošmena, bet ir ilgaamžiškumo, gyvybės, stiprybės simbolis. Protėvių sodintais medžiais džiaugiasi ir jų vaikaičiai.

Į talką atskubėjo ir mažyliai iš Žemaičių Naumiesčio mokyklos-darželio Šylių skyriaus.

 

Balandis – tinkamiausias metas
Šylių bendruomenė „Švylys“ sodinti medelius pakvietė prieš pat Atvelykį. Vyresni šyliškiai pamena, kad prieš ketvirtį amžiaus prie buvusių Šylių kultūros namų pastato dar vyko šventė. Tačiau prasidėjus kultūros reformai Šyliuose neliko kultūros darbuotojų. Kultūros namų pastatas liko be gyvybės ženklų, kai iš jo buvo iškelta čia veikusi biblioteka ir medicinos punktas.
Iš aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos gavusi lėšų, Gardamo seniūnija pastato likučius nugriovė ir sutvarkė aplinką. 2013-ųjų rudenį Šylių bendruomenė čia pradėjo sodinti parką, kurti poilsio zoną. Prie jau žaliavusių ir naujai pasodintų medžių pradėta formuoti parką pagal Šylių bendruomenės „Švylys“ pirmininko Arūno Juozo Uselio, kuris yra miškininkas bei miesto ir gyvenviečių apželdinimo technikas, sukurtą projektą. Šį pavasarį parką papildė dar 25 medeliais.
Parke pasodinti landšaftui labiausiai tinkami medeliai: paprastasis bukas, šermukšniai, melsvaspygės eglės, europiniai maumedžiai, miškiniai kadagiai.
Kad visais metų laikais parkas stebintų spalvomis, pasodino raudonąjį ąžuolą, juodąją pušį. Šermukšnių, pušaičių, eglių iš savo ūkio atvežė pats A. J. Uselis, raudonąjį ąžuolą padovanojo jo brolis miškininkas, kitus medelius pirko iš inkakliškės Ritos Tamašauskienės dekoratyvinių augalų ūkio. Pasak A. J. Uselio, medelius sodino gerokai ūgtelėjusius, kad rezultatas greičiau būtų matomas.
Šyliškiai sodina parką ir turi dar neįgyvendintų svajonių. Parko teritorijoje likusių buvusių ūkio kontoros cementinių laiptų neplanuojama naikinti. Laiptai galėtų būti postamentu kokiai svarbiai datai įprasminti skirtam paminklui.

Šylių bendruomenės „Švylys“ pirmininkas Arūnas Juozas Uselis.

Talkino mažiausieji
Į talką atskubėjo Žemaičių Naumiesčio mokyklos-darželio Šylių skyriaus pradinukai. Kaime gyvenantiems vaikams žemės ūkio darbai nėra naujiena, tačiau paklausti, ar teko sodinti medžių, prisipažino ne visi tai darę. Štai Juškaičiuose gyvenantis Eimantas Mockus su savo draugu medį sodino pirmą kartą. Anūkių Emilijos ir Rusnės lydima į talką atskubėjo Danutė Gečienė. Kaip sodinti ir prižiūrėti medelius, mokė ir jų senelis Gardamo seniūnas Tomas Balčytis. Sužinojusi apie talką su dekoratyvinių medelių sodinukais iš savo namų atskubėjo šyliškė Ona Steponkevičienė.
Talkoje dalyvavo gamtosaugininkas Remigijus Rimkus. Mažiausia talkos dalyvė trejų metukų Guoda atskubėjo su savo močiute, Šylių seniūnaite Adele Biurkland. Su anūkėle palaisčiusi pasodintą medelį seniūnaitė sėdo ant dviračio ir išskubėjo pas šeimininkes. Šylių bendruomenės šeimininkės talkininkams ruošė vaišes. Po smagaus darbo laukė gardus kugelis.

Laima PUTRIUVIENĖ

Hits: 55

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite