Šylių kaimo ramybę sudrumstė nelaukiamas raudonas gaidys

Antradienio vakarą ugnis įsibrovė į gyvenamojo namo pastogę, Šyliuose. Ugnį gesinti puolė kaimynas Raimondas Mišeikis ir namo nuomininkas. Ugniagesiams apie gaisrą pranešė 20.34 val. Netrukus į įvykio vietą išvyko trys ugniagesių autocisternos. Paskui juos – medikai, vėliau – policijos pareigūnai.

Daug metų šyliškiai gyveno ramiai. Nepamena, kad ugninis gaidys būtų įsibrovęs į kuriuos nors namus. Kalba, kad antradienio vakarą kilęs gaisras ne kas kita, kaip piktavalio rankos darbas.
Pabaigę namų ruošos darbus, daugelis jau buvo užsklendę savo namų duris. Vakarą leido prie šeimos židinio, televizoriaus ekranų.
Kad žmona džiaugtųsi laiku negrįžtančiu vyru, retai tepasitaiko. Šyliškė Vida Mišeikienė dar nežinojo, kad pas kaimyną pasiskolinti įrankio išėjęs jos vyras Raimondas, užtrukęs kiek ilgėliau, užsitarnaus ne priekaištų, o pagyrimo…
Pabendravęs su kaimynu, Raimondas žingsniavo namų link tamsia gyvenvietės gatve. Pavasarį pakeisti elektros laidai, bet gatvės apšvietimas vis dar neįjungtas. Tad vėliau grįžtantieji kelią į namus susirasti priversti visiškoje tamsoje, kaip senais balanų laikais…
Nors buvo tamsu, artėdamas prie savo namų kaimynystėje esančio namo mansardos langų ertmėse (langai be stiklų) Raimondas pastebėjo oranžinę šviesą. Šmėkštelėjo mintis, kad rugsėjo viduryje namą išsinuomojusi jauna šeima nusprendė pasidairyti neįrengtoje pastogėje. Tačiau netrukus suprato, kad oranžinė šviesa yra ne kas kita, kaip žiežirbos. Puolė belstis pas namą nuomojančius kaimynus, tačiau šie buvo jau užsirakinę, prie televizoriaus vakarojusi šeima beldimo, kaip ir kilusio gaisro, negirdėjo. Raimondas tamsoje perbėgo į kitą gatvės pusę, iš savo namų pagriebė kopėčias ir jau su degančios palėpės namo nuomininku kibirais nešė ir pylė ant pastogėje rusenančių spalių vandenį. Vyrai plušėjo, palėpėje pilnėjo dūmų. Iš po lentų prasiveržusi ugnis vyrų pastangas pavertė niekais. Supratę, kad vieni ugnies neįveiks, apie gaisrą pranešė pagalbos telefonu.
Pirmieji į gaisrą atskubėjo Žemaičių Naumiesčio ugniagesiai.
Girdėjo dundėjimą, rado degantį drabužį
Vyrui išėjus pas kaimyną, Vida namuose buvo likusi su savo dukra. Sunerimo išgirdusi šuns lojimą, dundėjimą, primenantį lyg kas varytų gyvulius. Vėliau svarstė, ar dundėjimą sukėlė kopėčių atbėgęs pasiimti jos vyras, ar dar kas nors šlaistėsi gatvėje.
Atvykus ugniagesiams, gaisravietėje jau buvo matyti kaimynų ir nepažįstamų žmonių. Netoliese buvo pastebėtas degantis drabužis. Buvo girdėjusių, mačiusių, kaip iš gaisravietės mokyklos link nubėga nepažįstami žmonės. Manoma, kad padegėjai bandė degantį drabužį įmesti pro neįstiklintą langą į palėpę.
Namas, kuriame įsiplieskė ugnis, priklauso šyliškei, kuri šiuo metu gyvena Švedijoje. Neseniai buvo grįžusi atostogų. Sulaukė prašymo išnuomoti namą. Sutiko namą išnuomoti Makių kaime gyvenusiai jaunai šeimai, auginančiai dukrą.

Laima PUTRIUVIENĖ

Terasos stogai ir kitos stiklo konstrukcijos Beremisstiklas.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Klimato kaitos poveikis Lietuvos žuvims: kurioms gresia išnykimas, o kurioms – ne

Aplinkos apsaugos agentūros užsakymu Gamtos tyrimų centro atliktas Baltijos jūros aplinkos būklės pagal ichtiofaunos rodiklius vertinimas rodo, kad Kuršių marių ir pagrindinėse Lietuvos upėse žuvų bendrijas jau netolimoje ateityje veiks ne tik intensyvi žvejyba, maistmedžiagių pokyčiai, bet ir klimato kaita. Pasak Gamtos tyrimų centro mokslininko dr. Lino Ložio, šiame tyrime atlikta išsami Baltijos jūros aplinkos ichtiofaunos rodiklių analizė. Surinkti duomenys rodo, kad žuvų rūšinei ir funkcinei struktūrai Kuršių mariose reikšmingą poveikį daro vandens temperatūra ir Nemuno vandens nuotėkis, o abu

Pirmąjį pavasario mėnesį, kovą: švęsime, minėsime…

Prasidėjo kovas – pirmasis kalendorinio pavasario mėnuo. Koks jis bus, net meteorologai neskuba prognozuoti, nes klimato šilimas netikėtai pakeičia tai, kas buvo paskelbta. Pažvelkime į kovo mėnesio kalendorių ir prisiminkime, ką švęsime šį mėnesį, ką minėsime, kuo turėsime progą pasidžiaugti. Kovo 3 d. – Pavasario šauktuvės. Kovo 4 d. – Lietuvos globėjo šv. Kazimiero diena, Varnėnų diena. Kovo 8 d. – Tarptautinė moterų diena. Kovo 9 d. – Lietuvos vardo diena. Kovo 10 d. – Keturiasdešimties paukščių diena, teigiama, kad

Atraskite unikalius papuošalus kiekvienai progai

Šiandienos mados pasaulyje, kur viskas greitai pripažįstama ir dar greičiau keičiama, originalūs papuošalai išsikovoja ypatingą vietą. Kaskart, kai įeinate į vakarėlį ar renginį, jūsų pasirinkti neįprasti papuošalai daro šventę įsimintinesnę. Asmeninis stilius ir gebėjimas išsiskirti – štai ko mes visi trokštame. Išskirtiniai aksesuarai padeda mums sukurti unikalią asmenybės viziją, todėl kiekvienas asmeniškai pasirinktas papuošalas tampa mūsų stiliaus manifestu. Praktiškumas taip pat yra svarbus aspektas – papuošalai internetu suteikia galimybę rinktis iš gausybės variantų nepakylant nuo kompiuterio. Viena iš tokių parduotuvių

Jau – kalendorinis pavasaris

Šiandien – kovo 1 d. – prasideda kalendorinis pavasaris. Hidrometeorologijos tarnyba meteo.lt šia proga primena, kokia buvo žiemos pabaiga, pateikia įdomių faktų apie klimato pokyčius, kurių sparčiai daugėja, panašu, kad ir daugės. Ir ne viskas žmogų džiugins. Jau priėjome vasario ir kalendorinės žiemos pabaigą, tačiau paskutinis žiemos mėnuo nebuvo panašus į žiemišką. Daugelis dienų priminė kovo mėnesį. Pašvietus saulei bei orui dieną sušilus virš +10°C nedaug betrūksta iki naujų šilumos rekordų. Štai ir antradienį popiet Druskininkuose oras sušilo iki +11,2°C.

Taip pat skaitykite