Švietimo profsąjunga pateikė reikalavimus ministerijai: jų nevykdant, ketina jungtis prie streiko

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) pirmadienį pateikė 5 reikalavimus Švietimo, mokslo ir sporto (ŠMSM) ministerijai.

Anot LŠMPS pirmininko Egidijaus Milešino, jų neįgyvendinus, profsąjunga ketina jungtis prie mokytojų streiko. „Reikalavimai praktiškai tie patys, ką buvome suderinę su mūsų taryba praeitą savaitę. Pasipildė sąrašas vienu reikalavimu, nes sutartį pasirašėme 4 organizacijos, per savaitgalį visos derinome pozicijas“, – Eltai sakė E. Milešinas.

Pasak jo, galutinį sąrašą papildė dar vienas, penktasis, reikalavimas. „Pirmasis reikalavimas – tai, kas numatyta dar 2019 metais – 150 proc. VDU (vidutinio darbo užmokesčio – ELTA) aukštųjų mokyklų darbuotojams ir 130 proc. VDU mokytojams užmokesčio pasiekimas. Antras reikalavimas – kad švietimo pagalba ir ikimokyklinis ugdymas būtų finansuojamas iš valstybės. Tai yra, kad būtų keičiama savivaldos funkcija į deleguotą funkciją, kad baigtųsi tos visos manipuliacijos, kurios vyksta šiuo klausimu savivaldoje ir švietimo įstaigose“, – teigė LMŠPS direktorius.

Reikalavimų sąraše išliko ir prašymas mažinti mokinių skaičių klasėse. Anot E. Milešino, moksleivių skaičių turėtų galėti mažinti ir pačios savivaldybės. „Trečias reikalavimas – dėl mokinių skaičiaus klasėse. (Reikalaujame – ELTA) sutvarkyti teisinę bazę ir pradėti kontroliuoti, kaip vykdomi teisės aktai jau priimti nuo 2018 metų ir kad Vyriausybė užtikrintų, kad nebūtų per didelių klasių, ko ir šiandien negali būti, bet yra“, – sakė LŠMPS pirmininkas. „Kitas dalykas, kad savivaldybėms būtų suteikta galimybė realiai mažinti mokinių skaičius klasėje, ką irgi buvo galima daryti, bet irgi teisės aktuose neparašyta, kad savivaldybės tai gali, tai jos ir traktuodavo, kad to daryti negali“, – pažymėjo E. Milešinas.

Anot LŠMPS direktoriaus, ketvirtas reikalavimas – tobulinti mokytojų etato struktūrą, kad būtų gerinamos pedagogų darbo sąlygos. Penktasis reikalavimas buvo iškeltas aukštųjų mokyklų, kurios prašo įvesti tyrėjo krepšelį.

ELTA primena, kad LŠMPS pirmadienį inicijavo Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties atnaujinimo procedūrą. Anot profsąjungos pirmininko pavaduotojo Audriaus Jurgelevičiaus, derybas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) tikimasi baigti iki spalio pradžios, kai Vyriausybė baigs dėlioti 2024 m. valstybės biudžeto projektą. LŠMPS siūlo keisti šakos kolektyvinę sutartį, numatant mokytojų etatinio darbo apmokėjimo taisymą, ikimokyklinio ugdymo programas vykdančių įstaigų bei švietimo pagalbą teikiančių specialistų finansavimo pokyčius bei mokinių skaičiaus klasėse mažinimą. Nesutarus dėl spartesnio mokytojų atlyginimų kėlimo, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) nusprendė rugsėjo 15 d. skelbti įspėjamąjį, o nuo rugsėjo 29 d. – tikrąjį streiką.

ELTA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vydūno viešojoje bibliotekoje atidaryta garsoteka. Kas tai?

Ilgai puoselėta bibliotekos kolektyvo mintis bibliotekoje įkurti kampelį, kur būtų galima ne tik skaityti, bet ir klausytis knygų, poezijos, kraštiečių kūrybos ar atsiminimų, jau materializuota. Rugsėjo 26-os popietę į Vydūno viešosios bibliotekos naujai įkurtos garsotekos atidarymą rinkosi bičiuliai ir svečiai. Planuojama, jog ši erdvė suteiks galimybę skaityti tiems, kurie to daryti negali dėl regėjimo ar kitų problemų, ar tiesiog norintiems atsipūsti nuo kasdienybės. Ši erdvė taipogi galės tapti patogia darbo vieta lankytojams: studentams, mokiniams ar dirbantiesiems. Garsoteka bus nuolat plečiama,

Fizinis aktyvumas, smegenų lavinimas ir miegas – svarbiausi būdai, padedantys gerinti atmintį

Atmintis – gyvybiškai svarbi žmogaus gyvenimui. Dauguma situacijų, kai ką nors pamirštame, eikvoja mūsų laiką ir kelia įtampą. Didėjant informacijos srautams, greitėjant gyvenimo ritmui, nemažai žmonių skundžiasi suprastėjusia atmintimi. Dėl to nukenčia gyvenimo kokybė. Specialistų teigimu, atmintį, kaip ir kūną, reikia nuolat lavinti. Geriausiai tai atliekame kokybiškai išsimiegodami, būdami fiziškai aktyvūs, subalansuotai maitindamiesi ir kontroliuodami stresą. Pasak Šeškinės poliklinikos medicinos psichologės Monikos Zarembaitės, atmintis žmogui yra labai svarbi. Be jos ne tik nieko neišmoktume, bet ir neprisimintume pernykščių vasaros atostogų

Tyrimas: ketvirtadalis į pensiją išėjusių lietuvių planuoja dirbti toliau

25 proc. arba lygiai ketvirtadalis lietuvių, pasiekę pensinį amžių, ketina ir toliau dirbti bent dalį darbo dienos, rodo Baltijos šalių gyventojų apklausos duomenys. Beveik pusė jų – 12 proc. – planuoja likti dirbti pilnu etatu. Psichologų teigimu, pasilikti darbe sulaukus pensijos gyventojus skatina kompleksinės priežastys, tarp kurių finansinis saugumas – nėra vienintelė. „Citadele“ banko užsakymu „Norstat“ atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenys rodo, kad Lietuvoje, sulaukę pensinio amžiaus pilnu etatu planuoja dirbti 12 proc., o dalį etato – 13 proc. gyventojų.

Apmokės gydymo įstaigoms viršsutartines paslaugas

Siekiant gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams, numatoma gydymo įstaigoms apmokėti visas šiais metais virš sutarties suteiktas ambulatorines, dienos stacionaro bei dienos chirurgijos  ir slaugos paslaugas. Tam bus skirtos reikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos. Tikimasi, jog šis sprendimas paskatins gydymo įstaigas priimti daugiau naujų pacientų, trumpės paslaugų laukimo eilės. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad vykdomas pažadas, duotas gydymo įstaigoms, didesne apimtimi apmokėti už suteiktas sveikatos paslaugas, taip sprendžiant eilių problemą. „Po pandemijos sveikatos apsaugos sistema susidūrė su

Taip pat skaitykite