Šviesa švietimo tunelio gale?..

Antradienį Šilutėje lankėsi LR Seimo narys, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša.

Spaudos konferencijoje Šilutėje – Seimo Valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariai Alfredas Stasys Nausėda (iš kairės), Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša ir Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis.

Laukiamą svečią, taip pat jį lydėjusį Seimo narį Alfredą Stasį Nausėdą priėmė meras Vytautas Laurinaitis, susitikime dalyvavo visi Savivaldybės vadovai, keletas Savivaldybės tarybos narių, Švietimo ir Kultūros skyrių vedėjos Birutė Tekorienė ir Vilma Griškevičienė.
E. Jovaiša buvo pakviestas į Šilutę tartis dėl galimybės steigti Rusnėje jūrų kadetų mokyklą, aprodyti tam numatytą bazę, apžiūrėti Kintuose Savivaldybės nupirktą vaikų poilsio stovyklą ir tartis dėl jos pritaikymo Lietuvos vaikams. E. Jovaiša sakė pritariąs, kad Rusnėje būtų įkurta Jūrų kadetų mokykla.
Spaudos konferencijoje E. Jovaiša supažindino su siūlomomis švietimo srities permainomis.
Užsimota
Nuo 2019 metų ikimokyklinis vaikų ugdymas būtų pradėtas nuo 5, pradinis mokymas – nuo 6-erių. Esą to reikia, nes jaunimas iki 18-19 metų sėdi mokyklos suole, o gyvenimo tempai vis spartėja. Būtina peržiūrėti bendrojo ugdymo programas, parinkti vadovėlius, kurių, net keista, ikimokyklinio amžiaus vaikams nėra.
Pradines mokyklas būtina išsaugoti – tiesiog reikalaujama jų neuždaryti. Jos gali būti didesnių mokyklų skyriais, į kuriuos dirbti važinėtų mokytojai, tačiau neturėtų būti vežiojami kitur mokyti 1–4 klasių mokiniai. Tokia Vyriausybės nuostata.
Nuo penktos klasės atsiranda mokymo kokybės reikalavimai, būtini dalykų mokytojai, aprūpinti kabinetai, laboratorijos ir visa kita. Todėl nuo penktos klasės mokiniai gali būti vežiojami į didesnes mokyklas.
Visi nori turėti gimnaziją su 1–12 klasėmis. Tokios yra Švėkšnos „Saulės“, Žemaičių Naumiesčio ir Vainuto gimnazijos. Tokių „ilgųjų“ gimnazijų srautas rodo, kad grįžtama prie senosios tvarkos, nes tokios gimnazijos yra paprasčiausios vidurinės mokyklos. Tačiau gyvenimas parodė, kad mokymo suskaidymas etapais po ketverius metus (4+4+4) pasiteisino. Gimnaziją mokinys renkasi tik vyresnėse klasėse.
Egzaminai ir stojimas studijuoti
Profesinis orientavimas – ypač sudėtingas reikalas, nes daug priklauso nuo asmenybės, tačiau rimtas profesinis orientavimas išvestų iš liūdnos dabarties: visi stoja į universitetus, kam nepavyko – į kolegijas ar dar kur nors… Ši lavina užvaldžiusi ir jaunimą, ir jų tėvus, kurie visi nori matyti savo vaikus tik universitetuose. Diskutuojama įvesti visiems privalomus keturis baigiamuosius egzaminus – lietuvių kalbos, istorijos, matematikos ir galbūt užsienio kalbos. Neliktų skirstymo į brandos ir valstybinius egzaminus, nebūtų pasirenkamųjų egzaminų, kai vieni laiko mažai, kiti – daug. Stojant į aukštąją mokyklą, prie šių egzaminų rezultatų pridėti mokinio pažangumo kaupiamuosius balus. Tai yra mokslo metais nuo aštuntos ar nuo 10 klasės metinio pažangumo vidurkio balą. Tai didintų mokymosi motyvaciją.
Ypač svarbus taptų neformalus ugdymas: lankyta sporto, muzikos, dailės mokykla ir kt. Tai būtų įtraukta į atestato duomenis. Ši veikla rodo rengimąsi specialybei.
Pinigai
Vietoj mokinio krepšelio rastųsi klasės krepšelis, kuris būtų brangesnis, vienoks skiriamas kaimo vietovėje, kitoks – mieste. Norima pereiti prie etatinio mokytojų darbo apmokėjimo. Etatas – 7 val. per darbo dieną, į tai įeitų pamokų laikas, pasiruošimas pamokoms, kvalifikacijos kėlimas ir darbas mokyklos bei už jos ribų veikiančiose bendruomenėse. Kiekvienai iš dalių būtų nustatytas valandų skaičius. Etatui skaičiuojama 12-18 valandų pamokų per savaitę. Darbui bendruomenėse daugiau valandų turėtų provincijos mokytojai. Etatas būtų nedalomas, nors Finansų ministerija nesutinka, kad neliktų pusės etato. Dėl to deramasi, nors norima leisti turėti ne mažiau kaip pusę etato. Siekiama tikslo, kad mokytojas nebūtų keliautojas, keliose mokyklose turintis po kelias pamokas. Į mokytojo darbą bendruomenėse įeitų ir projektų rengimas, įvairios iniciatyvos vietos gyvenime.
Mokyklų vadovų kadencija – 5 metai, po to – konkursas. Tačiau gaunama daug skundų dėl kompetencijų patikros Vilniuje, kuri būtina prieš konkursą. Rudenį numatyta išnagrinėti kompetencijos tikrinimo tvarką ir ją keisti. Mokyklų vadovai kasmet atsiskaitys mokyklos tarybai ir steigėjui – Savivaldybei. Jeigu yra bėdų, Savivaldybė informuos ministeriją.
Aukštosios mokyklos turi bakalauro, magistro studijas, o profesinės – ne. Mokytojas privalo turėti mažiausiai bakalauro diplomą, o jeigu siekia, tarkim, mokytojo-eksperto kvalifikacijos, jis turi būti baigęs magistro studijas.
„Tai, ką pristatau, nebus padaryta staiga, tai gali būti įgyvendinta po 5-10 metų. Tai noriu akcentuoti“, – ne kartą priminė svečias.
Iki gruodžio bus kitoks aukštųjų mokyklų tinklas.
Diskusija
Merui parūpo išgirsti, ar „ilgųjų“ gimnazijų nebebus? E. Jovaiša atsakė, kad dabar bendrojo lavinimo mokyklų įvairovė – didžiausia: pradinės, pagrindinės mokyklos, 9-12 klasių gimnazijos, 11-12 klasių gimnazijos, 5-12 klasių gimnazijos. Ir ko tik neturime… Tai nėra blogai, įvairovė yra instrumentas pritaikyti tai konkrečioje vietovėje. Meras pritarė, kad etatinis mokytojų darbo apmokėjimas būtų labai gerai, tačiau klasės krepšelis kelia klausimų – kaimo mokyklos klasėje – iki 15 mokinių, miesto mokyklos – 30. Svečias patikino, kad mokinių skaičius klasėse turi būti mažinamas, net ir skiriamos dotacijos būtų priimtiniau, negu vežiojami ir pavargę, susergantys vaikai.
Socialinių reikalų komiteto pirmininkė, dirbanti Žemaičių Naumiesčio gimnazijoje, Laimutė Uselienė abejojo, kodėl į privalomus brandos egzaminus siūloma istorija? E. Jovaiša atsakė, kad istorijos žinojimas būtinas visur, kur žmogus po studijų bedirbtų. Europa sunerimusi – žmogus praranda humanitarinį mąstymą. Į visus technologinius procesus dabar įtrauktas socialinio poveikio vertinimas. Istorikai dabar dirba įmonėse, kuria verslą, nes istorijos, kultūros žinios reikalingos bet kuriame darbe. Mūsų jaunimas važiuoja po užsienio šalis, jie ten pralaimi diskusiją dėl Lietuvos istorijos, kultūros žinių stokos.
L. Uselienę domino, ar stojant studijuoti medicinos, į kitas specialybes, bus papildomas stojamasis egzaminas? Atsakyta, kad neturėtų būti – reikės tik brandos egzaminų ir bendrojo pažangumo rezultatų. „Dar nėra galutinio sutarimo, kad taip, ką pristačiau, tikrai bus, nes klausimų kyla ir kyla“, – sakė E. Jovaiša, priminęs, kad visiems pokyčiams reikia pinigų.

Seimo narys, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša (dešinėje) Šilutėje susitiko su tuometinio Vilniaus pedagoginio instituto Istorijos fakulteto buvusiu studentu Algirdu Geču, kurio studijų metais buvo to istorikų kurso kuratorius.

„Turime nešti valstybės pinigus į švietimą, kultūrą, mokslą. Lietuvos aukštąjį mokslą baigusiųjų skaičius – didžiausias, inovacijos – mažiausios Europoje. Idėja, užsidegimas – tai gerai, bet juk visiems reikia ir oriai gyventi“, – sakė svečias.
Savivaldybės tarybos narys, Šilutės pirmosios gimnazijos istorijos mokytojas–ekspertas Algirdas Gečas, kurio studijų metais kurso kuratorius institute buvo E. Jovaiša, kalbėjo, kad etatinis apmokėjimas mokytojų negąsdina, tačiau ar tai padidins mokytojų atlyginimus, ar realu tam surasti papildomų 30 milijonų eurų?
B. Tekorienei rūpėjo išgirsti, ar etatui nustatytų valandų skaičius pamokoms bus vienoks mokytojui, kitoks – vyr. mokytojui, metodininkui, ekspertui?
E. Jovaiša atsakė, kad neturėtų būti diskriminacijos dėl valandų skaičiaus, dėl mokomų dalykų. O A. Gečui buvęs kurso kuratorius atsakė: „Nepilki sieros rūgšties ant žaizdos… Nereikia įvesti etatinio apmokėjimo tada, jeigu neturime pinigų“.
V. Giškevičienė klausė, kokia svečio nuomonė apie Klaipėdos universitetą, koks jo likimas? Svečias atvirai atsakė: „Esu labai nustebintas Klaipėdos universiteto nesugebėjimo pasinaudoti uostamiesčio infrastruktūra, miesto teikiamomis galimybėmis, poreikiais. Protu nesuvokiama, kas čia vyksta. Kodėl Klaipėdai reikia padėti? Ne kartą vykau į Klaipėdą. Šis universitetas turi būti pilnakraujis universitetas, nes kas darys šio krašto istoriją, kas tyrinės kultūrą? Vilniaus, Kauno universitetai? Nė nesvajokite. Čia yra prigimtinė Klaipėdos universiteto pareiga tyrinėti ir Mažąją Lietuvą, ir ne tik ją. Tai yra ką veikti? Yra povandeninė archeologija, yra Klaipėdos piliavietės tyrinėjimai. Kas darys? Ar nereikia Klaipėdos uostui inžinierių, jūrininkų? Iš regiono negalima atimti šio universiteto“.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Spalio 23 d., šeštadienį, NKL rungtynės: susitinka ŠILUTĖ – DELIKATESAS (Joniškis)

Spalio 23 d. 16.00 val. Šilutės Vydūno gimnazijos krepšinio sporto salėje (Atgimimo al. 3, Šilutė) vyks NKL rungtynės:  ŠILUTĖ – DELIKATESAS (Joniškis)     Minutės pertraukėlių metu šoks krepšinio komandos šokėjos. Generalinis rėmėjas: Šilutės rajono savivaldybė. Rėmėjai: UAB „Šilutės polderiai“, UAB „Klasmann-Deilmann“, UAB „Budriko“, UAB „Šilutės vandens turizmo centras“, UAB „Žiblanga“, UAB „Šilutės autobusų parkas“, UAB „Įtampa“, Šilutės Vydūno gimnazija, UAB „Mano būstas VAKARAI“, UAB ,,Autostoma‘‘. Rėmimo partneriai: VPC „Šilutė Plius“, UAB „Šarūno reklama“, sporto ir sveikatingumo centras „Atėnai“, UAB

Rotarietiška pavakario talka Mažiuose

talka Mažių kapinaitėse

Jau vienuolikti metai kasmet rudenį ir pavasarį rotariečiai susirenka į talką Mažių kapinaitėse (Šilutės sen.). Darbo netrūksta: per vasarą priželia aukštos žolės, rudenį ir per visą žiemą ąžuolai storai pribarsto lapų,  tai vienur, tai kitur vis išlenda medžių atžalos. Vakar, spalio 18 d., taip pat vyko talka, tik šį kartą su patalkiais ir pokalbiais apie Vydūną.   Kažkur netoliese gimė Vydūnas   Atsiverčiu Šilutės Rotary klubui Vydūno bibliotekos padovanotą storą Vaclovo Bagdonavičiaus ir Aušros Martišiūtės-Linartienės parašytą monografiją VYDŪNAS ir randu

Kelionės išlaidų apmokėjimas – reikšminga pagalba suinteresuotiems darbu užsienyje

Namų remontas, „kapitalinis vizitas“ pas odontologą, svajonių atostogos su šeima ar naujas automobilis – svajonių ir planų turime kiekvienas, deja, ne visi turi palankias galimybes juos įgyvendinti. Bene dažniausia to priežastis – stinga lėšų. Jei Lietuvoje siūlomos darbo vietos jums nėra priimtinos dėl atlyginimo dydžio ar kitų priežasčių, atviros ir kitų valstybių darbo rinkos: tereikia žinoti, kaip išsirinkti geriausią karjeros sprendimą! Darbas užsienyje su apmokama kelione – palanki galimybė ir tiems, kuriems išvyka į vieną ar kitą šalį būtų „neįkandama“

Ar valstybinių ir privačių medicinos įstaigų įranga skiriasi?

Turbūt sutiksite, kad sveikata yra svarbiausias žmogaus turtas. Žinoma, norisi visada jaustis gerai ir kad tiek kūnas, tiek siela visada būtų sveiki. Tokiu atveju reikalinga nuolatinė savo kūno priežiūra, kuri apima tiek mūsų kasdienius ritualus, tiek medicininę įrangą, kuri gali diagnozuoti problemas dar tada, kol jos labai mažos. Tiesa, dažnai girdime, kad medicininė įranga valstybinėse ir privačiose klinikose skiriasi. Dėl to to kinta ir ligos radimo tempai. Ar tai yra tiesa? Negalime pasiremti faktais, kadangi nebuvo atliktas toks tyrimas. Tačiau

Taip pat skaitykite