Svetlana Jašinskienė: „Nematau kultūrai ateities šioje savivaldybėje…“

„Mieli kultūrą kuriantys, kultūra gyvenantys kraštiečiai, šiandieną daugeliui politikų padovanojau LAIMĘ – palieku darbą kultūroje, kurį dirbu nuo 1985 metų…“ – liepos 25 d. feisbuke paskelbė Pagėgių kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė. Kodėl ilgametė Pagėgių krašto kultūros puoselėtoja priėmė tokį sprendimą, pasiteiravome jos pačios.

– Tai kas atsitiko, gerbiamoji Svetlana, kad nutarėte užversti gana ilgos darbinės veiklos puslapį?
– Šis mano sprendimas nėra spontaniškas ir ne emocijų vedina priėmiau tokį sprendimą. Tikrai ne! Tokią mintį brandinau gana seniai. Galutinai apsispręsti man padėjo mūsų (Pagėgių – red. pastaba) valdžios požiūris į kultūrą. Tas požiūris niekada šviesus nebuvo. Nuolatos mes turėjom įrodinėti, kažkam kažką aiškinti… Minimaliais finansais daryti renginius. Gerai, kad komandoje ne aš viena tokia kultūrininkė, daug ką darome vedini idėjos. Visa tai ir brandino mintį. O galiausiai nuo 2013 metų aš praktiškai viena maža kojos pėdele, net pasistiebusi stoviu toje kultūroje, visa kitą laiką aš atsimušinėju dokumentais… Kažkokie nerealūs įtarimai, vis kažkokie tikrinimai, spėliojimai, kad neva kažką ne taip darom. Tai labai kliudo. Kai žmogus galėtum rašyti kokį nors scenarijų, galėtum paskirti visą save kultūrai, turi atsimušinėti dokumentais. Tai baisiausia. Išgirdau tokių pasakymų: „Va, ir išsigando būsimo audito, tai bėga…“

– Tai gal ir išsigandot eilinio audito?..
– Ne, tikrai neišsigandau, nes mane auditavo 2013 metais, nuo A iki Z tikrino visas sritis, 2014 metais tikrino kitas sritis, 2015 metais – atlyginimų mokėjimus, premijų skyrimus… Žodžiu, nuo 2013 metų popierių nepadedu iš rankų… Dabar ir rekomenduoju mūsų valdžiai: priimkit gerą, patikimą žmogų, nes įstaiga yra pakankamai gerai sutvarkyta, nebent kokių smulkmenų ten begalima rasti. Beje, vienas dabartinis politikas, kažkada buvęs Pagėgių meras yra pasakęs: „… o audito išvados bus tokios, kokias nusipirksime“. Tai daug ką pasako, nors aš nieko nebijau. Tik liūdna, kad kultūra Pagėgiuose neturi ateities. Rinkimus laimėjo sportas, ir dar per gerai pasakyta, kad sportas, taikliau būtų – smiginis… Šitie žmonės buvo valdžioje ir 2004-aisiais metais, kada kultūrą reorganizavo, iš buvusių kokių aštuoniolikos paliko mus gal šešis, gal septynis žmones. Tai nemanau, kad šis požiūris keitėsi ar galėtų keistis ateityje. Kartoju: nematau kultūrinei veiklai šioje savivaldybėje ateities. Nematau reikalo kažkam kažką nuolatos įrodinėti, kad šito būtinai reikia. Gali būti, kad „šito“ reikia tik nedidelei saujelei žmonių, kuriems kultūrinė veikla reikalinga, ir tiems patiems kultūrininkams, dirbantiems iš idėjos.

– Bet juk Pagėgių kultūros centras yra pelnęs ir pripažinimą – vienais metais buvote pripažinti geriausiais visoje Lietuvoje…
– 2015 metais mes buvome pripažinti geriausiais šalyje savo kategorijoje, o tais pačiais metais Savivaldybės tarybos dauguma nepatvirtino metinių mūsų veiklos ataskaitų… Kažkodėl. Konkretaus atsakymo nebuvo, kodėl. O juk tapti geriausiais šalyje nereiškia, kad pravažiuodami vertintojai pamato pastatą ir sako: „Ach, kokie gražūs rūmai, kaip gražiai sienos išdažytos!“ Prieš tampant geriausiais reikia parodyti penkerių metų veiklos rezultatus, pagrįstus dokumentais, organizuotais renginiais, filmuota medžiaga. Reikia tam tikras lenteles užpildyti, kiek išliekamosios vertės palieki, kas nuveikta. Įsivaizduokit, komisija, sudaryta iš Lietuvos kultūros ministerijos dviejų atstovų, Kultūros centrų asociacijos ir 6-8 praktikuojančių geriausių kultūros namų vadovų praneša, kad mes esame absoliučiai geriausi šalyje, o netrukus vietos valdžia net nepatvirtina mūsų veiklos ataskaitos… Tai čia dar viena dalis atsakymo, kodėl išeinu.

– Ar savivaldybės vadovai nebandė jūsų perkalbėti?
– Atkalbėti nebandė. Gandų, kad Jašinskienės reikės atsisakyti, aš buvau girdėjusi jau prieš praėjusius savivaldos rinkimus, bet į gandus nesu linkusi gilintis… Labai gražiai dėl mano išėjimo pasikalbėjome su dabartiniu meru Vaidu Bendaravičiumi, jis mane išbarė, girdi, čia emocijos, neskubėk, pagalvok. Bet aš nieko nebenoriu įrodinėti, papasakojau jam apie savo motyvus, paspaudėm vienas kitam ranką, aš jam padėkojau už žmogiškumą, nes girdėjau, kad sumokės kažkiek išeitinių. Kalbantis su meru nuskambėjo frazė, kad Pagėgių kultūroje reikia naujovių, reikia pokyčių. Tai čia išgirdau tarsi ir šiokią tokią pritarimo natą.

– Bet išeinate iš buvusios darbovietės išsinešdama nuoskaudų…
– Žinoma, man skaudu, kad valdantieji pasinaudojo viena mūsų centro darbuotoja, kuri parašė man nepalankų neteisingą raštą, dabar jie mojuoja tuo raštu, kaip vėzdu. Dar dėl kultūros „kuravimo“. Man atrodo, kad kultūrą kuruojantieji arba kuratoriai turėti padėti dirbti, o ne vien nurodinėti ir įsakinėti. Padėjimą aš suprantu taip: susėdame, pasitariame, padiskutuojame, kolektyviai ieškome sprendimų, kaip ką geriau galima organizuoti.

Daugelį metų vadovavusi Pagėgių kultūros barui galiu pasakyti: niekas čia nepadeda tau dirbti. Galbūt žmonės labai susireikšmina ir tampa įsakinėtojais, arba stebi iš šono, tarsi laukdami, kol tu kur nors paslysi ar kokią klaidelę padarysi. Turbūt vienintelis Virginijus Komskis, būdamas meru, stengėsi kiek galėdamas padėti, o jei negalėdavo padėti, tai bent netrukdė.

Nuoskaudų išsinešu… Ir dėl politikų, net su kuriais į rinkimus ėjau. Linkėčiau jiems pasimokyti iš buvusių Tarybos narių, kurie svarstant svarbius reikalus nebalsuodavo mechaniškai kaip virvutėmis tampomi išdrožti buratinai…

– Ko palinkėtumėt žmogui, kuris pakeis jus?
– Pirmiausia – daug stiprybės. Aš visada save laikiau stipriu žmogumi ir tik vienintelį kartą išspaudžiau ašarą, kai priėmusi sprendimą nutariau padėkoti kolegoms, saviveiklininkams, visiems, su kuriais bendrai dirbome ir po savo pranešimo feisbuke perskaičiau visus komentarus. Sulaukiau tiek gerų žodžių, atsiliepimų, milijonų skambučių – tada ir nesusilaikiau, tą vakarą apsiverkiau…

– Kokie jūsų ateities planai?
– Na, kol kas ateities planų jokių neturiu. Pirmiausia išeinu pailsėti. Net pati stebiuosi, kad dabar gyvenu ne tuo renginiu, kurį planavau artimiausiu metu… Bet kalbina tauragiškiai, aplinkinių rajono žmonės, bendramoksliai, ar bus galima į mane kreiptis vienokiu ar kitokiu kultūriniu reikalu. Net nežinau, kuo užsiimsiu. Man labiausiai prie širdies turizmas ir kultūra, bet kur aš atsidursiu, šiandien tiesiog nežinau… Dirbsiu viską, ką žmonės pasiūlys.

– Beje, dėl turizmo. Iš jūsų feisbuko puslapių matėme, kad kartu su vyru Edmundu esate nemažai „margo svieto“ apkeliavę…
– Taip esu daug apkeliavusi – bene 38 pasaulio šalis. Ir su Lietuva esame labai neblogai susipažinę. Esu gal dešimt kartų dalyvavusi „Litekspo“ parodų rūmuose rengiamose turizmo ir kelionių parodose. Anais metais klausiausi garsiojo Leonardo Pobedonoscevo, kaip jis pasakoja apie savo keliones, ir svarsčiau: o kaip aš pasakočiau apie keliaujant patirtus įspūdžius…

Bet, žinote, gyvename Pagėgių žemėje. Visiems čia nėra labai gera gyventi. Ir ne dėl vietos politikos ar panašiai. Čia nėra labai gerai gyventi geografiškai. Esame mažiausi visomis prasmėmis: pradėti verslą čia nelabai apsimoka, investuoti į kažką maža prasmės. Manyčiau, jeigu žmogus nori imtis kažko naujo, Pagėgiai gali likti tavo miegamuoju rajonu, o dirbti teks vykti į miestą – didesnį ar mažesnį.

– Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Petras Skutulas

3 komentarai

Komentuoti: Zinantis Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Ką šią savaitę svarstė Šilutės r. savivaldybės tarybos komitetai?

Nagrinėtas ne tik šių metų rajono biudžetas, kurį planuojama tvirtinti kitą savaitę vyksiančiame Tarybos posėdyje, bet ir su šiuo svarbiausiu sprendimu susiję kiti reikalai: lėšų skyrimas, etatų mažinimas bei kita. Jeigu Savivaldybės taryba pristatomų sprendimų nepriims, juos pakeis, „Pamarys“ apie tai informuos vėliau. Permainos Savivaldybės tarybos komitetai šią savaitę svarstė rajono mokyklų tinklo pertvarką, nes mokinių mažėja, tad siūloma nuo rugsėjo 1 d. atsisakyti 6 jungtinių klasių komplektų ir per metus sutaupyti 393 tūkst. Eur. Klasių būtų atsisakyta Juknaičių pagrindinės

33 tūkstančiai eurų – jaunimui

Jaunimo organizacijoms ir su juo susijusioms reikmėms Šilutės rajono savivaldybės taryba šiais metais planuoja skirti 33 600 eurų, iš šios sumos palikdama 4 000 eurų rezervą. Numatyta skirti Jaunųjų konservatorių lygos Šilutės skyriaus projektui „Jaunimas, kuriantis Šilutę“ – 550 Eur; VšĮ „Vakarų kranto jaunimo studijos“ jaunimo muzikos ir idėjų stovyklai „Rusnės Meet‘as 2020“ – 950 Eur; Juknaičių jaunimo klubo projektui „II Juknaičių jaunimo sąšauka – Juknaičiai 2050“ – 300 Eur. Su jaunimu dirbančioms organizacijoms teks: Šilutės kultūros ir pramogų centro

Lietuvos gimtadienis Švėkšnoje

Vasario 16-oji – Valstybės atkūrimo diena, kai švenčia visa Lietuva – tiek maži, tiek dideli, tiek miestuose, tiek kaimuose, tiek likę Tėvynėje, tiek išvykę gyventi svetur, bet visi širdyje stipriai mylintys Lietuvą. Švėkšnoje Lietuvos gimtadienio šventė prasidėjo Šv. Jokūbo bažnyčioje, kur buvo aukojamos šv. Mišios. Po pamaldų visi rinkosi prie signataro K. S. Šaulio paminklo, kur iškilmingai buvo padėtos dvi gėlių puokštės: signataro giminaičių dovanota ir LR Prezidento Gitano Nausėdos perduota. Šiais metais parvežti iš Prezidentūros atminimo gėlių puokštės su

Apdovanoti už nuopelnus Pagėgių kraštui

Vasario 16-ąją, iškilmingo minėjimo metu, skirto Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti, šiemet jau dešimtą kartą Pagėgių savivaldybės kultūros centre įteikti apdovanojimai krašto žmonėms „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“. Tradiciškai renginys prasidėjo Pagėgių Šv. Kryžiaus parapijos bažnyčioje, kur buvo aukojamos šv. Mišios, skirtos Valstybės atkūrimo dienai. Pagėgių savivaldybės kultūros centre atidaryta paroda „Gyvenimas vienos Lietuvos vardan“, skirta Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus 160-osioms gimimo metinėms paminėti (parodos organizatorius – Pagėgių savivaldybės M. Jankaus muziejus). Renginio pradžioje buvo rodoma ištrauka iš filmo apie