Šventės mugėje – nuo košės iki saulės kolektorių…

Iš bažnyčios – į turgų. Tokios tradicijos laikėsi tiek lietuviai, tiek senieji Pamario žvejai. Nebuvo pažeista tokia tradicija ir šių metų miesto šventėje, kurios pirmuoju renginiu po ekumeninių pamaldų už miestą ir miestiečius Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčioje Lietuvininkų gatvėje ėmė šurmuliuoti šventinės mugės prekeiviai. Leidimus prekiauti šiemet pasiėmė per 200 prekiautojų iš visos Lietuvos.

Kaip ir kasmet tiek perkančiųjų, tiek parduodančiųjų netrūko. Galbūt todėl, kad Šilutės r. savivaldybės taryba trečius metus iš eilės dosniai atleido mugės prekiautojus nuo mokesčio už prekybos vietą. Kitų miestų šventėse retai kur taip būna, mokesčiai už prekybos vietas bent dalį šiukšlių išvalymo po šventės padengia.
Iš patirties žinodami, kad iš tokių mokesčių į biudžetą per šventę surenkama iki 1000 €, savivaldybės politikai nutarė atsisakyti šių nedidelių pajamų ir taip paskatinti prekiautojus rinktis Šilutę, nes praėjusį savaitgalį šventės vyko daug kur.
Šiemetinėje mugėje kiekvienas galėjo rasti pirkinių pagal norą ir kišenę. Čia buvo tautodailininkų kūrinių, įdomių amatininkų darbelių, kvepiančių, džiuginančių akį ir skrandį vaišių, net saulės kolektorių galėjai sulygti. Turėjome ir tikrą „aptieką“ – atvykėliai iš Kauno muziejaus vaišino sveikatos eleksyru ir arbata.
Prekių būta tikrai įdomių. Už vieno prekystalio buvo galima įsigyti vyresniems žmonėms dar iš vaikystės pažįstamų modeliukų, kurių detales reikėjo karpyti iš popieriaus ir kruopščiai suklijuoti. Tik šiais laikais viskas gražiau, tobuliau, medžiagos geresnės. Pasivaišinti galėjome ir veltui – seniūnijų kiemeliuose, ir už pinigus, bet daugiau ir sočiau. Mažieji ir jaunimas neliko abejingi saldumynams, o vyresnieji su malonumu šveitė kareivišką košę, ragavo kepsnių, troškinių iš kelių vietų atvežtos duonos. Šioje mugėje buvo nedaug, ir tiesą sakant, nelabai pasigedome, prekiaujančiųjų pigiais kinietiškais žaislais ir panašiais niekučiais. Tačiau ir tokių vienas kitas buvo, nuostolio ir jie neapturėjo.
Panašu, kad žmonės pasiilgo naujovių. Juos mažiau bedomina tiek kinietiškos prekės, tiek tradiciniai amatininkų dirbiniai iš keramikos, medžio, pinti iš vytelių. Pirkėjai dažnai stabteldavo prie šilutiškio Aurimo Liekio emalio dirbinių, gana aktyviai pirko čia pat kaldinamas progines Šilutės šventės monetas, kurių kaina svyravo nuo euro už aliuminę iki 20 litų už sidabrinę. Dauguma prekybininkų Šilutės šventėse darbuojasi nebe pirmą kartą. Vienas šalia kito palapines pasistatę odininkas ir medžio drožėjas iš Kretingos sakė, kad Šilutėje prekiauja po porą kartų per metus.
Nežinia, kiek ilgai mugė būtų užsitęsusi, bet tikrai ilgiau negu šį kartą, jeigu nebūtų pradėję lyti. Lietus išvaikė daugumą prekybininkų, privertusių anksčiau, negu numatyta susivynioti savo palapines ir išsitempti mobilias prekyvietes.
Į blogą orą niekaip nereagavo didelėse tvirtose palapinėse įsikūrę įvairių vaišių ir alaus pardavėjai. Panašu, kad tas lietus jiems tik į naudą. Nuo jo besislėpdami žmonės ėjo į erdvias palapines sėdo ant suoliukų. O, kad nebūtų nuobodu, ką nors užkąsti, ar po alaus bokalą užsisakydavo.

Vaidotas VILKAS

Šventinėje mugėje pirkėjų netrūko.

Taip kalama šventinė moneta.

Trumpalaikės liūtys gadino nuotaiką ne tik prekybininkams.

Du draugai iš Kretingos Šilutėje prekiavo ne pirmą kartą.

Kareivišką grikių košę ragavo ir patys kariūnai.

Mugėje buvo net saulės kolektorių.

Šilutiškis Aurimas Liekis prekiavo dirbiniais iš emalio.

„Aptiekoriai“ iš Kauno muziejaus vaišino žolelių eleksyru.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Piktžolių kontrolė ūkininkams kasmet tampa vis didesniu iššūkiu

Ruduo įsibėgėja. Po truputį dirbamos žemės laukuose skverbiasi paviršiun žaluma – dygsta žieminių javų pasėliai. Tai ir ženklas ūkininkams, kad laikas pradėti mąstyti, kaip šiuos pasėlius apsaugoti nuo vis didesnį atsparumą herbicidams įgyjančių piktžolių. Kaip tai padaryti? Bandydami  atsakyti į šį klausimą, „Linas Agro“ kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru (LAMMC) Labūnavos laukuose, platformoje „Grūdo kelias 2023”, įrengė įvairių herbicidų bandymų laukelius. Čia pagal „Linas Agro“ pateiktas rekomendacines schemas centro mokslininkai atliks piktžolių kontrolės efektyvumo bandymus žieminių rapsų

Orai: antroji savaitės pusė atneš šilumos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad spalio 3 d., pirmadienį, pragiedrulių atsiras tik vakariniame Lietuvos pakraštyje, čia ir lietaus nežadama. Rugsėjo mėnesį LHMT duomenimis rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4°C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4°C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3°C, Nidoje 8,7°C. Šilčiausia buvo 11 d. Klaipėdoje – 20,4°C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3°C. Schemoje rugsėjo mėn. kritulių kiekis.   Spalio 4 d., antradienį, tik Rytų Lietuvoje vietomis lis smarkiai. Temperatūra žemės iki 4-9, pajūryje iki 10-12°C.

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Taip pat skaitykite