Šventės mugėje – nuo košės iki saulės kolektorių…

Iš bažnyčios – į turgų. Tokios tradicijos laikėsi tiek lietuviai, tiek senieji Pamario žvejai. Nebuvo pažeista tokia tradicija ir šių metų miesto šventėje, kurios pirmuoju renginiu po ekumeninių pamaldų už miestą ir miestiečius Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčioje Lietuvininkų gatvėje ėmė šurmuliuoti šventinės mugės prekeiviai. Leidimus prekiauti šiemet pasiėmė per 200 prekiautojų iš visos Lietuvos.

Kaip ir kasmet tiek perkančiųjų, tiek parduodančiųjų netrūko. Galbūt todėl, kad Šilutės r. savivaldybės taryba trečius metus iš eilės dosniai atleido mugės prekiautojus nuo mokesčio už prekybos vietą. Kitų miestų šventėse retai kur taip būna, mokesčiai už prekybos vietas bent dalį šiukšlių išvalymo po šventės padengia.
Iš patirties žinodami, kad iš tokių mokesčių į biudžetą per šventę surenkama iki 1000 €, savivaldybės politikai nutarė atsisakyti šių nedidelių pajamų ir taip paskatinti prekiautojus rinktis Šilutę, nes praėjusį savaitgalį šventės vyko daug kur.
Šiemetinėje mugėje kiekvienas galėjo rasti pirkinių pagal norą ir kišenę. Čia buvo tautodailininkų kūrinių, įdomių amatininkų darbelių, kvepiančių, džiuginančių akį ir skrandį vaišių, net saulės kolektorių galėjai sulygti. Turėjome ir tikrą „aptieką“ – atvykėliai iš Kauno muziejaus vaišino sveikatos eleksyru ir arbata.
Prekių būta tikrai įdomių. Už vieno prekystalio buvo galima įsigyti vyresniems žmonėms dar iš vaikystės pažįstamų modeliukų, kurių detales reikėjo karpyti iš popieriaus ir kruopščiai suklijuoti. Tik šiais laikais viskas gražiau, tobuliau, medžiagos geresnės. Pasivaišinti galėjome ir veltui – seniūnijų kiemeliuose, ir už pinigus, bet daugiau ir sočiau. Mažieji ir jaunimas neliko abejingi saldumynams, o vyresnieji su malonumu šveitė kareivišką košę, ragavo kepsnių, troškinių iš kelių vietų atvežtos duonos. Šioje mugėje buvo nedaug, ir tiesą sakant, nelabai pasigedome, prekiaujančiųjų pigiais kinietiškais žaislais ir panašiais niekučiais. Tačiau ir tokių vienas kitas buvo, nuostolio ir jie neapturėjo.
Panašu, kad žmonės pasiilgo naujovių. Juos mažiau bedomina tiek kinietiškos prekės, tiek tradiciniai amatininkų dirbiniai iš keramikos, medžio, pinti iš vytelių. Pirkėjai dažnai stabteldavo prie šilutiškio Aurimo Liekio emalio dirbinių, gana aktyviai pirko čia pat kaldinamas progines Šilutės šventės monetas, kurių kaina svyravo nuo euro už aliuminę iki 20 litų už sidabrinę. Dauguma prekybininkų Šilutės šventėse darbuojasi nebe pirmą kartą. Vienas šalia kito palapines pasistatę odininkas ir medžio drožėjas iš Kretingos sakė, kad Šilutėje prekiauja po porą kartų per metus.
Nežinia, kiek ilgai mugė būtų užsitęsusi, bet tikrai ilgiau negu šį kartą, jeigu nebūtų pradėję lyti. Lietus išvaikė daugumą prekybininkų, privertusių anksčiau, negu numatyta susivynioti savo palapines ir išsitempti mobilias prekyvietes.
Į blogą orą niekaip nereagavo didelėse tvirtose palapinėse įsikūrę įvairių vaišių ir alaus pardavėjai. Panašu, kad tas lietus jiems tik į naudą. Nuo jo besislėpdami žmonės ėjo į erdvias palapines sėdo ant suoliukų. O, kad nebūtų nuobodu, ką nors užkąsti, ar po alaus bokalą užsisakydavo.

Vaidotas VILKAS

Šventinėje mugėje pirkėjų netrūko.

Taip kalama šventinė moneta.

Trumpalaikės liūtys gadino nuotaiką ne tik prekybininkams.

Du draugai iš Kretingos Šilutėje prekiavo ne pirmą kartą.

Kareivišką grikių košę ragavo ir patys kariūnai.

Mugėje buvo net saulės kolektorių.

Šilutiškis Aurimas Liekis prekiavo dirbiniais iš emalio.

„Aptiekoriai“ iš Kauno muziejaus vaišino žolelių eleksyru.

Hits: 61

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nuo balandžio 20 dienos draudžiama žvejoti karšius

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad balandžio 20 d. įsigaliojo draudimas Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose žvejoti karšius (išskyrus karšių žvejybą polderiuose). Karšių žvejyba draudžiama iki gegužės 20 d. „Kaip ir kiekvienais metais, norime atkreipti žvejų dėmesį, kad balandžio 20 d. įsigaliojo draudimas žvejoti karšius. Aplinkosaugininkai ypatingą dėmesį skirs tiems ruožams, kuriuose yra pagrindinės šių žuvų nerštavietės“, – teigė Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas. Pasak aplinkosaugininko, karšiai – viena gausiausių žuvų populiacijų. Tai vyraujanti Kuršių

Kaip ministras siūlo išvalyti marias ir pajūrį?

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas: „Siekdami išvalyti upes ir ežerus, marias ir pajūrį, turime stipriau reglamentuoti mineralinių trąšų naudojimą. „Lietuvoje reikėtų organizuoti ne tik mineralinių trąšų apskaitą, bet apskritai nusistatyti kitą prioritetą – mineralines trąšas keisti mėšlo grąžinimu į dirvą“, – mano aplinkos ministras. Tokią perspektyvą mažinant žemės ūkio sukuriamą taršą jis išreiškė penktadienį susitikęs su nevyriausybine organizacija „Aplinkosaugos koalicija“, kuri ministrui išreiškė trąšų naudojimo ir taršos jomis monitoringo būtinybę. „Mėšlo naudojimas yra ypač griežtai reglamentuotas, o mineralinės trąšos ne – tai absurdiška. Mineralinėms

Koronaviruso infekcijos statistika: 1113 nauji susirgimai, 14 žmonių mirė

Lietuvoje praėjusią parą, balandžio 20-ąją, ištyrus 11913 ėminių, koronaviruso infekcija patvirtinta 1113 žmonių, mirė 14 žmonių, skelbia Statistikos departamentas. Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičius šalyje pasiekė 236533. Per praėjusią parą COVID-19 infekcija pražudė 14 žmonių. Jų amžius buvo nuo 30 iki 99 metų. Bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 3802. Kaip skelbia Statistikos departamentas, naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, Lietuvoje trečiadienio rytą siekia 515,9 atvejo. Pastarųjų 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai

Nepritarta siūlymui Sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį vienbalsiai nepritarė siūlymui Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, paskelbti nedarbo diena. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sakė, kad per 30 metų nusistovėjo tradicijos, kaip šalyje minima ši diena, o įvedus laisvadienį jos nutrūktų. „Tradicijos labai gyvos su žvakelių degimu languose, su paskaitomis, su liudininkų atsiminimais, specialiomis pamokomis. Jei padarytume laisvadienį, šita tradicija nutrūktų“, – komiteto posėdyje trečiadienį sakė M. Lingė. Jis akcentavo, kad žiūrint iš ekonominio taško, Lietuva išsiskiria kaip viena daugiausiai laisvadienių turinčių

Taip pat skaitykite