Švėkšnos apylinkių archeologija

Šilutės muziejaus Švėkšnos filiale vykusiame renginyje „Archeologija Švėkšnos apylinkėse“ pranešimus skaitė Klaipėdos universiteto archeologė Indrė Šimkutė ir šio rašinio autorė.archeologija.48.RA_resize

Archeologė I. Šimkutė kartu su komanda 2011 m. kasinėjo Švėkšnoje, Liepų aikštėje 25, amatų centro statybvietėje. Ji trumpai pristatė, ką pavyko rasti. Archeologė pasakojo, jog nukasus viršutinį sluoksnį buvo atidengti XX a. pr. statyto gyvenamojo namo pamatai. Pamato kampe aptiktos 7 monetos. Kasant giliau, rasti XIX a. pamatai pastato, kuriame buvo koklinė krosnis.
Dar anksčiau, t. y. XVIII a. antroje pusėje čia stovėjo kitas namas, kuris turėjo aslą, čia rasta prūsiškų monetų, buitinės keramikos šukių, gyvūnų kaulų, stiklinių dirbinių fragmentų, sagų, metalo atraižėlių ir pan.
Archeologų nuomone, kol tyrinėjama vieta nebuvo apstatyta gyvenamaisiais pastatais, čia galėjo būti „šiukšlių duobė“. Apie tai liudija rastos dvi didelės duobės, kuriose gausu puodų šukių, perdegusio stiklo, koklių ir kt. Gali būti, kad Švėkšnos gyventojai po XVII a. gaisro čia sumetė apdegusių daiktų liekanas.
Klaipėdos universiteto archeologė visus nustebino atsivežtais XIX a. ir XVIII a. radiniais iš Švėkšnos. Susirinkusiems buvo pristatyta keramikos dirbinių: puodų, dubenėlių, indelių, koklių, bei smulkių radinių: metalo dirbinių, papuošalų, antpirščių, adatėlių, sagų. Tarp radinių buvo net hebrajų kalba spausdinto laikraščio liekanų bei nedidelės iš kaulo pagamintos šukytės smulkiais dantukais, skirtos iš plaukų utėlėms šukuoti.
Visi šie radiniai byloja apie šios vietos gyventojų gyvenimo būdą, kuo jie užsiėmė, kokia buvo jų turtinė padėtis.
Man teko pristatyti archeologinius paminklus Švėkšnos apylinkėse.
Beje, archeologinių radinių iš Švėkšnos apylinkių gausu ne tik Švėkšnos muziejuje – jų galima rasti Telšių „Alkos“, Vytauto Didžiojo karo muziejuose, Nacionaliniame bei Palangos „Gintaro“ muziejuose. Plačiau buvo aptartos trys vietovės, kuriose itin gausu ankstyvųjų archeologinių radinių – tai Jurgaičių, Nikėlų ir Vilkų Kampo kaimai. Būtent iš šių vietų muziejuje eksponuojama daugiausia archeologinių radinių.

Monika Žąsytienė
Šilutės muziejaus Švėkšnos filialo muziejininkė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Skirs lėšų ir Katyčių vandens malūnui tvarkyti 

Kultūros  ministerija praneša, kad šiemet papildomai skirta lėšų 18-ai paveldo objektų tvarkyti. Šiame sąraše yra ir Katyčių vandens malūnas. Tiesa, čia planuojama finansuoti tik avarijos grėsmės pašalinimo darbus. Į šiaurę nuo Katyčių išlikęs vandens malūnas ir lentpjūvė, statyti 1926 metais. Malūnas ir lentpjūvės gateris buvo varomi užtvankos vandeniu ir garu. Po rekonstrukcijos išliko malūnas, varomas elektra. Šiuo metu pastatas yra avarinės būklės, reikalinga renovacija. Šių metų valstybės biudžete paveldui tvarkyti numatyti papildomi 2 mln. eurų. Šios lėšos leis tęsti seniau

Smulkieji verslininkai: apie 40 proc. prekybininkų, kurie šiuo metu negali vykdyti savo veiklos, bankrutuos

Nuo pirmadienio turgaus prekeiviams galint teikti paraiškas dėl turgavietės mokesčio kompensacijos, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako tokį valdžios žingsnį vertinanti teigiamai, tačiau pažymi, kad ši priemonė dėl ilgo karantino galėtų būti didesnė. Ji taip pat pabrėžė, kad ir toliau ribojant verslų veiklą numatoma, kad 40 proc. šalies smulkiųjų verslininkų laukia bankrotas. „Kadangi karantinas tęsiasi labai ilgai, o išlaidos tikrai yra didžiulės, prašėme didesnės – 500 eurų turgavietės mokesčio kompensacijos. (…) Bet vis dėlto teigiamai vertiname šią

Siūlo atlaisvinti judėjimo kontrolę tarp savivaldybių, tačiau „juodosiose“ savivaldybėse apribojimus ketinama palikti

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) apsisprendė Vyriausybei siūlyti nuo kovo 16 dienos atlaisvinti judėjimą tarp savivaldybių. Visgi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė informuoja, kad savivaldybėse, kuriose koronaviruso sergamumas išlieka didelis, siūloma taikyti išimtį ir judėjimo kontrolės neatsisakyti. „Nepaisant to, kad mes turėjome atlaisvinimus, matome, kad situacija stabilizavosi ir netgi nežymiai gerėja. Vėl turime neigiamą pandemijos pagreitį, taip pat sumažėjo mirtingumas, ir ligoninėse yra fiksuojami tik pavieniai susirgimų atvejai, ir tai aiškiai indikuoja, kad tikrai skiepijimas veikia“, – pirmadienį surengtoje spaudos

Nenaikinkite kovų lizdų!

Naikinti kovų lizdus per vėlu – triukšmą reikia reguliuoti rudenį Yra tokia Kovarnio diena, ir šiemet paminėta kovo 4 d. Aplinkos ministerija ragina netgi leidimus turinčias savivaldybes nenaikinti perėti grįžtančių šios rūšies paukščių. „Jeigu savivaldybės, gavusios leidimus, planuoja netrukus ardyti kovų lizdus, tai prašome to dabar nedaryti – lizdai turi būti ardomi nebent rudenį“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. Kovarniai, taip liaudiškai vadinami kovai – paukščiai, kurie kovo pradžioje sugrįžta peržiemoję. Anksčiau Lietuvoje jie buvo mėgstami ir mylimi,

Taip pat skaitykite