Švėkšnoje – su Veronikos Povilionienės dainomis

Į Švėkšnos evangelikų liuteronų bažnyčią sekmadienio popietę susirinko labai daug žmonių. Ne tik švėkšniškių, bet ir suvažiavusių šilutiškių, kitų vietovių gyventojų. Pasaulis ir Lietuva mini Reformacijos 500 metų jubiliejų, o grafų Pliaterių pastatytai Švėkšnos evangelikų liuteronų bažnyčiai – 150 metų.

Švėkšnos evangelikų liuteronų bažnyčiai – 150 metų.

Šių sukakčių proga Emilijos Pliaterytės atminimo draugija, vadovaujama Juozo Žitkausko, ir švėkšniškių draugija „Tėviškė“ (vadovė Violeta Astrauskienė), dovanojo muzikinę–literatūrinę popietę „Tėvynė – širdies ir žodžio gelmėje“. Poetas J. Žitkauskas skaitė poeziją dzūkiškai, šia tarme dainų užtraukė garsioji Lietuvos dainininkė, Lietuvos kultūros ir meno premijos laureatė Veronika Povilionienė, o lyriškų melodijų akordeonu pagriežė Svajūnas Ilčiukas.
Garbūs svečiai neslėpė, kas juos sieja. J. Vitkauskas, V. Povilionienė yra kilę iš Kapčiamiesčio (Lazdijų r.). Kapčiamiestyje stovi ir grafaitės Emilijos Pliaterytės (1806-1831) paminklas, jos vardu pavadinta mokykla, šiai drąsiai 1831 metų sukilime dalyvavusiai moteriai daug dėmesio skiria muziejininkai, istorikai, Lietuvos rašytojai, poetai. J. Žitkauskas šmaikščiai pastebėjo, kad V. Povilionienę su E. Pliateryte sieja ir žemė… Garsioji dainininkė prisipažino, kad jos lopinėlis žemės ribojasi su kapinėmis, kur palaidota E. Pliaterytė.
Tad dviejų kūrybingų dzūkų poezija ir dainos sulaukė ne tik ilgų plojimų. Ponia Veronika dainavo senovines dzūkų dainas, tačiau tokias žinomas, kad padrąsinti ir žiūrovai garsiai pritarė… Garbioji viešnia padainavo ir žemaitiškai, kukliai paprašiusi nepastebėti klaidų.
V. Povilionienė, kurios salėje klausėsi ir kartu atvykęs jos vyras, Lietuvos atkuriamojo Seimo narys, Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras Vidmantas Povilionis, ragino netikėti, kad lietuviai esame blogi, karingi, nes: „Jūs nerasite nė vienos senovinės dainos, kad mes, lietuviai, kitus puolame, juk vis mus puola…“ Po šio pastebėjimo viešnia dzūkiškai uždainavo: „Laimink, Dzievule, mūs šalalį…“
Dainą „Linai“ pagal Pauliaus Širvio žodžius, ypač priedainį („Vai žydėkit, linai, prie šaltinio gilaus, mėlynai, mėlynai, kaip akelės brangaus…“), traukė visi, o po dainos graudulio neslėpdama moteris poniai Veronikai įteikė puokštę ramunių. Ypatinga šios dainos istorija. Ponia Veronika su jai būdingu nuoširdumu kalbėjo, kad labai didžiuojasi savąja lietuvių tauta, tremta, kankinta, tačiau išlikusia: „Esame puiki, nuostabi tauta, turinti tiek vidinės sveikatos, tiek daug jėgų, vidinio grožio savyje…“

Poetas Juozas Žitkauskas (iš kairės), dainininkė Veronika Povilionienė ir akordeonistas Svajūnas Ilčiukas.

Muzikinė – literatūrinė popietė Švėkšnoje sutraukė gausybę žmonių.

Viešnia priminė, kaip kartą Kaune buvo susirinkę tremtiniai. Jie padainavo visiems gerai žinomą dainą „Linai“ pagal poeto Pauliaus Širvio žodžius. Ponią Veroniką nustebinęs tremtinių prisipažinimas, kad tai esanti jų tremties daina. Pasirodo, dainą „Linai“ tremtyje žmonės išgirdo iš poros lietuvių kareivėlių, kurie jiems davė nusirašyti dainos žodžius, juos tremtiniai išvertė į rusų kalbą ir sudainavo kažkokiame konkurse, kur laimėjo… pirmąją vietą. Taip ši daina tremtiniams tapo kaip malda, ją dainuodavę visada, kai tik susirinkdavę. Ši daina tapo tremtinių daina.
Jausmingai skambėjo ir patriotiška lopšinė, kurią ponia Veronika išmoko iš tėvelio, su šia lopšine migdžiusio anūkus. Tai daina iš tų laikų, kai Vilnius priklausė lenkams.
Viešnia apgailestavo, kad gražiosios senolių dainos jau dingsta iš mūsų lūpų, nors jos yra didelė vertybė. Esą viešai bijoma apkabinti, malonybiniu vardu kreiptis, kurį išgirdę nustebtų, tačiau nenustembama, kai kreipiamasi bjauriais žodžiais. O juk lietuvių dainose yra labai daug gerumo. Jo viešnia palinkėjo visiems, paragindama labiau mylėti vienas kitą, ne prie mirusiojo kapo, o gyvam žmogui pasakyti, koks geras jis yra.
J. Žitkauskas, vis dzūkiškai paskaitydamas savo eilėraščių, pranešė, kad šis sekmadienis – Veronikos vardo diena. Visoms varduvininkėms susirinkusieji atsistoję užtraukė „Ilgiausių metų!“.
Po akordeono melodijos ponia Veronika priminė, kaip 1958 metais pirmą kartą vyko prie jūros į Palangą, teko nakvoti Pagėgiuose, suguldytiems didelėje salėje, visą naktį netilo dainos. Ir padainavo dar vieną dainą apie Birutę.
V. Astrauskienė apdovanojo svečius suvenyrais su Švėkšnos akcentais, poniai Veronikai įteikta rožių puokštė. Paaiškėjo, kad garsioji Lietuvos dainininkė Švėkšnoje tėra buvusi vieną kartą ir labai seniai, todėl V. Astrauskienė pakvietė užsukti dar ne vieną kartą. Poetinio žodžio meistrui J. Žitkauskui V. Astrauskienė padovanojo suvenyrą su Švėkšnos, knygnešių krašto, koplytėlės atvaizdu. Suvenyras su Švėkšnos grindinio atvaizdu teko akordeono meistrui S. Ilčiukui.
Švėkšnos senbuvė Ona Norkutė dėkojo už į Švėkšną svečių atneštą jaudinantį patriotizmą…
Švėkšnos evangelikų liuteronų kunigas Valdas Miliauskas, pasidžiaugęs šiltu ir jaudinančiu renginiu bažnyčioje, paragino visus ne tik žvelgti į tolį, bet ir pastebėti tai, kas yra čia pat: savo gimtąją kalbą, senąsias lietuvių liaudies dainas, tradicijas, papročius.
Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Šilutės balduose“ taikoma nauja pažangi atlygio už darbą sistema

Nuo spalio 1 dienos AB „Šilutės baldai“ įdiegė naują, pažangią keturių pareigybių sistemą. Ją pritaikius, darbuotojams tapo paprasčiau gauti ne tik didesnį darbo užmokestį, bet ir siekti karjeros galimybių. Atsisakius iki tol veikusio įprasto darbuotojų skirstymo pagal 7 kategorijas, anot vadovybės, specialistų vidutinis darbo užmokestis padidėjo daugiau kaip 10 proc. Didesni atlyginimai Antradienį AB „Šilutės baldai“ direktorė Asta Dijokienė kartu su SBA koncerno viešųjų ryšių vadove Virgija Dunauskiene vietos žiniasklaidos atstovus supažindino su nauja atlygio sistema, darbuotojų galimybėmis siekti karjeros,

Anglija pasitiko saulėtu oru

Šiandien reta šilutiškių šeima nėra išlydėjusi savo vaikų ar bent artimųjų į Angliją: kas dirbti, kas mokytis, o kai kurių artimieji ūkanotajame Albione jau suleidę šaknis – turi savo namus. Ir mes vykome aplankyti savųjų vaikų ir anūkų. Kelionė Smagu, kad galėjome skristi iš Palangos oro uosto – nebereikia belstis per visą Lietuvą. Skrydis į Stanstedo oro uostą buvo sėkmingas –tiksliai pagal grafiką pakilome ir po poros valandų nusileidome. Nelijo, švietė saulė, buvo šilta. Mūsų kelionės tikslas buvo Svindonas –

Populiariausi verslai – kirpyklos ir grožio salonai

Šilutės rajono savivaldybės taryba lapkričio mėnesį svarstys sprendimo projektą dėl veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, jų mokesčio dydžių ir mokesčio lengvatų. Iš parengto sprendimo projekto matyti, kad daugelis verslo liudijimų brangs, o populiariausi verslai yra kirpyklos, kosmetikos salonai ir soliariumai. Tvarka Savivaldybių tarybos nustato fiksuotus pajamų mokesčio dydžius veiklai, kuria galima verstis vien įsigijus verslo liudijimą. Nuo sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga – 400 Eur, tačiau tai neturi įtakos nustatant kitų metų minimalų fiksuotą metinį

Lietuvos paštas pradėjo skaičiuoti 100-uosius savo gyvavimo metus

Praėjus 9 mėnesiams po Lietuvos Nepriklausomybės Akto paskelbimo, 1918 m. lapkričio 16 d. tuomečio susisiekimo ministro Martyno Yčo įsakymu Vilniuje buvo įsteigta Pašto valdyba. Ši diena laikoma Lietuvos pašto įkūrimo data. Pirmuoju Pašto valdybos viršininku buvo paskirtas inžinierius Benediktas Domaševičius. Pašto pradžia Šilutėje Šilutėje Lietuvos pašto padalinys atsirado vėliau. Apie tai galima sužinoti iš Zbignevo Steponavičiaus per tris dešimtmečius parengtos knygos „Šilutės paštas“. Klaipėdos krašte Lietuvos paštas veiklą pradėjo šį kraštą prijungus prie Lietuvos. Z. Steponavičius rašo: „1923 m. gegužės