Švėkšnoje – su Veronikos Povilionienės dainomis

Į Švėkšnos evangelikų liuteronų bažnyčią sekmadienio popietę susirinko labai daug žmonių. Ne tik švėkšniškių, bet ir suvažiavusių šilutiškių, kitų vietovių gyventojų. Pasaulis ir Lietuva mini Reformacijos 500 metų jubiliejų, o grafų Pliaterių pastatytai Švėkšnos evangelikų liuteronų bažnyčiai – 150 metų.

Švėkšnos evangelikų liuteronų bažnyčiai – 150 metų.

Šių sukakčių proga Emilijos Pliaterytės atminimo draugija, vadovaujama Juozo Žitkausko, ir švėkšniškių draugija „Tėviškė“ (vadovė Violeta Astrauskienė), dovanojo muzikinę–literatūrinę popietę „Tėvynė – širdies ir žodžio gelmėje“. Poetas J. Žitkauskas skaitė poeziją dzūkiškai, šia tarme dainų užtraukė garsioji Lietuvos dainininkė, Lietuvos kultūros ir meno premijos laureatė Veronika Povilionienė, o lyriškų melodijų akordeonu pagriežė Svajūnas Ilčiukas.
Garbūs svečiai neslėpė, kas juos sieja. J. Vitkauskas, V. Povilionienė yra kilę iš Kapčiamiesčio (Lazdijų r.). Kapčiamiestyje stovi ir grafaitės Emilijos Pliaterytės (1806-1831) paminklas, jos vardu pavadinta mokykla, šiai drąsiai 1831 metų sukilime dalyvavusiai moteriai daug dėmesio skiria muziejininkai, istorikai, Lietuvos rašytojai, poetai. J. Žitkauskas šmaikščiai pastebėjo, kad V. Povilionienę su E. Pliateryte sieja ir žemė… Garsioji dainininkė prisipažino, kad jos lopinėlis žemės ribojasi su kapinėmis, kur palaidota E. Pliaterytė.
Tad dviejų kūrybingų dzūkų poezija ir dainos sulaukė ne tik ilgų plojimų. Ponia Veronika dainavo senovines dzūkų dainas, tačiau tokias žinomas, kad padrąsinti ir žiūrovai garsiai pritarė… Garbioji viešnia padainavo ir žemaitiškai, kukliai paprašiusi nepastebėti klaidų.
V. Povilionienė, kurios salėje klausėsi ir kartu atvykęs jos vyras, Lietuvos atkuriamojo Seimo narys, Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras Vidmantas Povilionis, ragino netikėti, kad lietuviai esame blogi, karingi, nes: „Jūs nerasite nė vienos senovinės dainos, kad mes, lietuviai, kitus puolame, juk vis mus puola…“ Po šio pastebėjimo viešnia dzūkiškai uždainavo: „Laimink, Dzievule, mūs šalalį…“
Dainą „Linai“ pagal Pauliaus Širvio žodžius, ypač priedainį („Vai žydėkit, linai, prie šaltinio gilaus, mėlynai, mėlynai, kaip akelės brangaus…“), traukė visi, o po dainos graudulio neslėpdama moteris poniai Veronikai įteikė puokštę ramunių. Ypatinga šios dainos istorija. Ponia Veronika su jai būdingu nuoširdumu kalbėjo, kad labai didžiuojasi savąja lietuvių tauta, tremta, kankinta, tačiau išlikusia: „Esame puiki, nuostabi tauta, turinti tiek vidinės sveikatos, tiek daug jėgų, vidinio grožio savyje…“

Poetas Juozas Žitkauskas (iš kairės), dainininkė Veronika Povilionienė ir akordeonistas Svajūnas Ilčiukas.

Muzikinė – literatūrinė popietė Švėkšnoje sutraukė gausybę žmonių.

Viešnia priminė, kaip kartą Kaune buvo susirinkę tremtiniai. Jie padainavo visiems gerai žinomą dainą „Linai“ pagal poeto Pauliaus Širvio žodžius. Ponią Veroniką nustebinęs tremtinių prisipažinimas, kad tai esanti jų tremties daina. Pasirodo, dainą „Linai“ tremtyje žmonės išgirdo iš poros lietuvių kareivėlių, kurie jiems davė nusirašyti dainos žodžius, juos tremtiniai išvertė į rusų kalbą ir sudainavo kažkokiame konkurse, kur laimėjo… pirmąją vietą. Taip ši daina tremtiniams tapo kaip malda, ją dainuodavę visada, kai tik susirinkdavę. Ši daina tapo tremtinių daina.
Jausmingai skambėjo ir patriotiška lopšinė, kurią ponia Veronika išmoko iš tėvelio, su šia lopšine migdžiusio anūkus. Tai daina iš tų laikų, kai Vilnius priklausė lenkams.
Viešnia apgailestavo, kad gražiosios senolių dainos jau dingsta iš mūsų lūpų, nors jos yra didelė vertybė. Esą viešai bijoma apkabinti, malonybiniu vardu kreiptis, kurį išgirdę nustebtų, tačiau nenustembama, kai kreipiamasi bjauriais žodžiais. O juk lietuvių dainose yra labai daug gerumo. Jo viešnia palinkėjo visiems, paragindama labiau mylėti vienas kitą, ne prie mirusiojo kapo, o gyvam žmogui pasakyti, koks geras jis yra.
J. Žitkauskas, vis dzūkiškai paskaitydamas savo eilėraščių, pranešė, kad šis sekmadienis – Veronikos vardo diena. Visoms varduvininkėms susirinkusieji atsistoję užtraukė „Ilgiausių metų!“.
Po akordeono melodijos ponia Veronika priminė, kaip 1958 metais pirmą kartą vyko prie jūros į Palangą, teko nakvoti Pagėgiuose, suguldytiems didelėje salėje, visą naktį netilo dainos. Ir padainavo dar vieną dainą apie Birutę.
V. Astrauskienė apdovanojo svečius suvenyrais su Švėkšnos akcentais, poniai Veronikai įteikta rožių puokštė. Paaiškėjo, kad garsioji Lietuvos dainininkė Švėkšnoje tėra buvusi vieną kartą ir labai seniai, todėl V. Astrauskienė pakvietė užsukti dar ne vieną kartą. Poetinio žodžio meistrui J. Žitkauskui V. Astrauskienė padovanojo suvenyrą su Švėkšnos, knygnešių krašto, koplytėlės atvaizdu. Suvenyras su Švėkšnos grindinio atvaizdu teko akordeono meistrui S. Ilčiukui.
Švėkšnos senbuvė Ona Norkutė dėkojo už į Švėkšną svečių atneštą jaudinantį patriotizmą…
Švėkšnos evangelikų liuteronų kunigas Valdas Miliauskas, pasidžiaugęs šiltu ir jaudinančiu renginiu bažnyčioje, paragino visus ne tik žvelgti į tolį, bet ir pastebėti tai, kas yra čia pat: savo gimtąją kalbą, senąsias lietuvių liaudies dainas, tradicijas, papročius.
Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Tegul sklando Vydūno mintys tarp mūsų

Šią penktadienio pavakare prie Bitėnų (Pagėgių sav.) kapinių, kartais pavadinamų Mažosios Lietuvos panteonu, vartų susirinko būrelis žmonių. Jie iš M. Jankaus muziejaus, Rambyno regioninio parko, Pagėgių savivaldybės, Vydūno bibliotekos. Proga susirinkti – prieš 30 metų šioje smėlio kalnelio viršukalnėje amžinojo poilsio buvo paguldyti iš Vokietijos pargabenti garsiojo Vydūno (Vilhelmo Storosto) palaikai. Vydūno bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė, lyg atsiprašydama susirinkusiųjų, sakė, kad renginys nebus toks, kokį planavo dėl tądien ir naktį siautusios vėtros. Prieš žengiant per vartus į jaukias kapinaites, M.

Spalio 22-oji. Griežtesnė tvarka Šilutės prekybos centruose

Lietuvoje nuo spalio 22 d. dėl sparčiai plintančio COVID-19 įsigaliojo griežtesnė tvarka aptarnaujant pirkėjus prekybos centruose bei mažose parduotuvėse. Vienur aptarnauja tik turinčius galimybių pasą, kitur reguliuoja pirkėjų srautus pagal į parduotuvę įsinešamų krepšelių ar vežimėlių prekėms kiekį. Prekybos centre IKI Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, veikiantis prekybos centras „Iki“ spalio 22 d. aptarnavo pirkėjus, tik gavusius su ištraukiama rankena didokus krepšius prekėms susidėti. Prie įėjimo į prekybos salę budinti centro darbuotoja pirkėjui primindavo, kad paimtų šį krepšį. Patogus, nes

Naktį audra talžė ir Šilutės rajoną

Jau spalio 21-oji, ketvirtadienis, su vėju ir dažnu lietumi neleido užmiršti Hidrometeorologijos tarnybos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos paviešintų ir net gyventojams išsiųstų pranešimų, kad bus audra, siautės stiprus vėjas. Šilutėje orai buvo keistai permainingi: štai Pagryniuose, Šilutės priemiestyje, stiprus vėjas plėšė medžių lapus, padange greitai slinko debesys, tai nušvisdavo saulė, tai staiga prapliupdavo lietus, o pavakare padangėje pasirodė vaivorykštės puslankis, greta – mažiau ryškus antras. Vėjas vis stiprėjo. Tačiau ir toks pabjuręs oras šalčio neatnešė. Naktis jau buvo

„Mano VMI“ jau galima rasti žemės mokesčio deklaracijas

žemės mokesčio

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad nuo spalio 21 d. privačios žemės savininkai prisijungę prie Mano VMI jau gali sužinoti mokėtiną žemės mokesčio sumą už 2021 m. ir iš karto ją apmokėti. VMI e. paslaugomis nesinaudojantieji žemės mokesčio deklaracijų sulauks paštu iki lapkričio pradžios. Žemės mokestį šiais metais reikia sumokėti iki lapkričio 15 d. Šilutės rajono savivaldybėje šiais metais žemės mokestis apskaičiuotas 11,5 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybės biudžetą sumokės beveik 646,2 tūkst. eurų: apie

Taip pat skaitykite