Švėkšniškiui Petrui Čeliauskui – 95

95-ojo jubiliejaus proga kovo 20 d. pasveikintas ypatingas žmogus – pedagogas, kraštotyrininkas, muziejininkas, esperantininkas, redaktorius, istorikas ir publicistas Petras Čeliauskas iš Švėkšnos. Vietos gyventojai jį vadina legendine asmenybe. Jubiliejinio gimtadienio proga P. Čeliauską pasveikino Šilutės rajono savivaldybės vicemerė Daiva Žebelienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Barauskienė, Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis, socialinio darbo organizatorė Neringa Andrijauskienė.

Šilutės Hugo Šojaus muziejus priminė, kad kovo 18 dieną sukako 95 metai Petrui Čeliauskui, kuris visada domėjosi istorija, buvo Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos muziejaus steigėjas, o šis muziejus davė pradžią dabartinei Švėkšnos ekspozicijai, kuri priklauso Šilutės Hugo Šojaus muziejui.

Iš biografijos

Petras Čeliauskas (g. 1929 m. kovo 18 d. Surinkiškiuose, Šilutės rajonas) – Lietuvos pedagogas, kraštotyrininkas, esperantininkas, Švėkšnos sąjūdžio narys. 1948 m. baigė Švėkšnos gimnaziją, po karinės tarnybos – neakivaizdiniu būdu VPI (1960). 1949-1994 m. Švėkšnos mokykloje dėstė matematiką, braižybą, astronomiją, 1961-1969 m. ir 1975-1984 m. buvo direktoriaus pavaduotojas mokymo reikalams. Yra išleidęs didaktinės medžiagos darbui su perforuotomis plokštelėmis. 1969 m. susidomėjo kraštotyra, mokyklos 50-mečio proga įrengė muziejų. Jubiliejinio leidinio „Švėkšnos vidurinė mokykla” vienas iš autorių. Sukūrė abiturientų laidų ir jubiliejinių ženkliukų.

Už istorinius publicistinius Švėkšnos miestelio tyrinėjimus bei publikacijas istoriniais klausimais P. Čeliauskas apdovanotas Šilutės rajono savivaldybės „Sidabrinė nendrės” premija (1996). Kitas P. Čeliausko pomėgis – tarptautinė esperanto kalba. Į ją išvertė ir paskelbė A. Baranausko „Anykščių šilelį“, Maironio „Jūratę ir Kastytį”, E. Mieželaičio eilėraščių rinkinį „Žmogus”, V. Mozūriūno „Legendą apie Vilniaus pilį”, S. Nėries „Eglę žalčių karalienę” ir kitų poetų eilėraščių bei dainų.

1989 m. serijoje „Noriu žinoti” išleista jo knyga „Nuo Babelio iki Esperanto”. Į lietuvių kalbą yra išvertęs esperantininkų himną „Viltis” ir fantastinį romaną „Uždaras miestas”. P. Čeliauskas dalyvavo pasaulio esperantininkų kongresuose Norvegijoje, Suomijoje, Čekijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Nuo 1995 m. redagavo Lietuvos esperantininkų žurnalą „Litova stelo” (Lietuvos žvaigždė). P. Čeliauskas yra „Didžiojo lietuvių-esperanto kalbų žodyno“, išleisto 2018 m., vienas iš autorių. Jam suteiktas Pasaulinės esperantininkų sąjungos garbės nario vardas (1999).

P. Čeliauskas yra išleidęs: „Švėkšna atsiminimuose“ (1999), „Sąjūdžio banga Švėkšnoje“ (2001), „Švėkšna ir apylinkės“ (2003), „Knygnešių pėdsakai Švėkšnoje“ (2003), „Senoji spauda apie Švėkšną 1885-1918“, „Švėkšnos lyra“ (sudarė P. Čeliauskas, 2009), „Švėkšna atsiminimuose“ 2 kn. ( 2010), „Švėkšnos švento apaštalo Jokūbo bažnyčia“ (2010), „Švėkšna: žmonės, kraštas, įvykiai“ (2012).

„Mano gyvenimo kelionė…“

Artėjant  95-ajam gimtadieniui  iš spaudos išėjo P. Čeliausko  atsiminimų knyga  „Mano gyvenimo kelionė. Nuo Švėkšnos iki Didžiosios Kinų sienos“. Tai jau 31-oji  jo knyga – iš jų 16 yra išleista lietuvių kalba, 15 – esperanto kalba arba apie esperanto kalbą ir esperantininkų judėjimą. Knygos apimtis – 320 puslapių. Ji gausiai iliustruota – joje viso 250 nuotraukų iš įvairių autoriaus gyvenimo etapų.

Įžangoje autorius rašo: „Nebuvo mano gyvenime stebuklų, bet jų buvo Lietuvos gyvenime. Mano atmintis dar siekia prieškarinę Nepriklausomą Lietuvą. Teko pergyventi karą ir visą sovietinę epochą, trejus metus  praleisti svetimoje kariuomenėje. Teko matyti išsilaisvinančią Lietuvą, o tai jau buvo mano gyvenimo Didysis stebuklas. Džiaugiausi jos pasiekimais, mačiau nusivylusius dėl nesėkmių“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Ką BŪTINA žinoti turintiems vaikų ir gyvenantiems užsienyje?

Gyvenimas užsienyje su vaikais gali būti įkvepiantis ir kartu iššūkių kupinas nuotykis. Šis straipsnis skirtas padėti tėvams, kurie planuoja arba jau gyvena užsienyje, suprasti pagrindinius aspektus, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį, norint užtikrinti šeimos gerovę. 1. Teisiniai reikalavimai ir dokumentacija Pirmas ir svarbiausias žingsnis – išsiaiškinti ir įgyvendinti visus teisinius reikalavimus, susijusius su gyvenimu užsienyje: Vizos ir leidimai. Priklausomai nuo šalies, gali prireikti įvairių vizų ar leidimų gyventi su šeima. Įsitikinkite, kad jūsų ir jūsų vaikų dokumentai yra tvarkingi ir

Gyventojai kviečiami įsitraukti į pašto ženklų kūrimą – tereikia pasiūlyti temą

Nors popierinių laiškų ir atvirlaiškių kasmet išsiunčiama vis mažiau, susidomėjimas pašto ženklais vis dar išlieka gana didelis ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje. Lietuvos paštas primena, kad prisidėti prie šių ženklų kūrimo gali kiekvienas – tereikia pasiūlyti dėmesio vertą temą. O jeigu jai pritars pašto mokos ženklų leidybos komisija, tema bus įamžinta ir lietuviškame pašto ženkle. Pasak Lietuvos pašto filatelijos projektų vadovės Aušrutės Varnienės, šiuo metu galima siūlyti temas 2025, 2026 ir 2027 metais pasirodysiantiems pašto ženklams. Tai padaryti galima iki

Pasaulinė motinos Žemės diena

Balandžio 22-ąją minėta Pasaulinė motinos Žemės diena. Ji pradėta minėti 1970 metais, o atliepiant į Jungtinių Tautų kreipimąsi Lietuvoje ji minima nuo 1992 metų. Kasmet civilizuotos pasaulio šalys ragina vienytis ir išreikšti rūpestį mūsų visų namais – Žeme ir Gamta. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba šią dieną atkreipė dėmesį į būtinybę vykdyti gamtotvarką, kad būtų išsaugotos nykstančios ir retos rūšys. Gamtotvarkos darbai saugomose teritorijose vykdomi siekiant išsaugoti biologinę įvairovę. Gamtotvarka padeda išsaugoti natūralias buveines ir rūšis, apima buveinių atkūrimą, invazinių rūšių

Dėl atraminės sienutės tvarkymo darbų Švėkšnoje

Kada Švėkšnoje sutvarkys išgriuvusią akmeninę sieną, matomą įvažiuojant į miesteliį nuo Saugų pusės? Šilutės rajono savivaldybė informuoja, kad geriausiu atveju darbai galėtų prasidėti Liepos mėnesį. Skelbiama, kad šiuo metu savivaldybės užsakymu yra rengiamas projektas „Bažnyčios g. pietų pusės lauko akmenų atraminės sienos Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., (Švėkšnos miestelio istorinės dalies u.k. 171112 vertingoji savybė) tvarkybos (restauravimo, remonto) darbų projektas“. Projektas pateiktas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui. Jei šis projektui pritars, išduos tvarkybos darbų leidimą. Gavus

Taip pat skaitykite