Švėkšniškiai reiškia pagarbą kraštiečiams Nepriklausomybės akto signatarams Šauliams  

Praėjusią savaitę švėkšniškių draugija „Tėviškė“ surengė ataskaitinę–rinkiminę konferenciją ir išsirinko naują draugijos pirmininkę. Ja tapo ilgametė valdybos narė Violeta Astrauskienė. Kovo 11-osios išvakarėse švėkšniškiai susirinko į tradicinį Knygnešių dienos minėjimą, kuris buvo skirtas garbiems  kraštiečiams, Nepriklausomybės akto signatarams dr. Jurgiui Šauliui ir prelatui Kazimierui Steponui Šauliui, prisiminti, susitikti su jų giminaičiais.

Beveik du dešimtmečius švėkšniškių „Tėviškės“ draugijai vadovavusi Ona Pintverienė (dešinėje) šias pareigas perdavė Violetai Astrauskienei. 

Padėkojo ilgametei draugijos pirmininkei

Popietės pradžioje Violeta Astrauskienė padėkojo Onai Pintverienei už ilgametį vadovavimą draugijai ir išreikštą pasitikėjimą: „Šiandien turime puikią progą padėkoti buvusiai draugijos pirmininkei, kuri beveik du dešimtmečius prasmingai nešė kultūrinę–švietėjišką draugijos vėliavą“. Sveikinimo žodį tarė draugijos valdybos narė Rasvita Kundrotaitė, eilėmis padėkojusi ilgametei pirmininkei.

Onai Pintverienei padėkos žodžius išsakė ir Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis, draugijos narės, padovanojo knygų ir gėlių.

Dr. Jurgis Šaulys 1936 m. Budapešte.

Dr. Jurgio Šaulio atminimas

Violeta Astrauskienė kalbėjo: ,,Tėvynės Lietuvos neįsivaizduojame be knygnešių, trispalvės, be signatarų – žmonių, kurie savo gyvenimus skyrė aukščiausiam tikslui – lietuvybei, laisvei, nepriklausomybei. Turėdami gražią tradiciją paminėti Knygnešių dieną, ir šiandien per knygnešio įvaizdį identifikuojame savo kultūrinį išlikimą, kovą už lietuvišką raštą. Kalbėti lietuviškai, mąstyti lietuviškai yra svarbiausia mūsų identiteto apraiška“.

Prieš pristatydama signataro Jurgio Šaulio giminaitį Česlovą Tarvydą, V. Astrauskienė susirinkusiems priminė, kad Jurgis Šaulys – tai iškili XX a. pirmosios pusės asmenybė, lietuvybės puoselėtojas, varpininkas, leidėjas ir redaktorius, Demokratų partijos kūrėjas, Valstybės Tarybos vicepirmininkas, Lietuvos pasiuntinys Vokietijoje, Italijoje, prie Šventojo Sosto, Lenkijoje ir Šveicarijoje, Lietuvos diplomatijos šefas 1941-1945 m., įžymus bibliofilas.

Svečias iš Gargždų Česlovas Tarvydas, politinis ir visuomenės veikėjas, tremtinys, Priekulės Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus steigimo iniciatorius, Gargždų miesto garbės pilietis vakaro dalyviams papasakojo apie savo giminystės ryšius su Jurgiu Šauliu. Č. Tarvydas pasakojo, kad jų šeimoje visada buvo gerbiamas motinos brolio Jurgio Šaulio – garsaus prieškario diplomato ir politikos veikėjo, įžymaus kultūrininko iš Balsėnų atminimas. Svečias papasakojo susirinkusiems, kokiais saitais jis yra susijęs su garbiuoju signataru.

Gargždų miesto Garbės pilietis Tarvydas yra Stepono Kairio seserėnas.

„Teodoras ir Domicelė turėjo du vaikus: Jurgį ir Janiną. Ji buvo vyresnė, mažai apie ją tėra žinoma.Mirus žmonai, Teodoras veda antrą kartą, gimsta dvi dukros. Viena iš jų buvo mano mama. Antroji Teodoro žmona Staneliūtė buvo apsišvietusi, mokė Jurgį raidžių, skaityti. Pamačiusi, kad jis yra gabus, ragino mokytis. Signataras buvo vienas iš nedaugelio Nepriklausomybės akto  signatarų, baigusių mokslus Vakarų universitetuose ir vienintelis apsigynęs daktaro laipsnį. Ir šiandien užduodame klausimą: ar abu signatarai Šauliai nebuvo giminės? Vis dėlto tikėtina, kad ne. Tačiau kai jie gyveno Šveicarijoje, juos vadindavo „broliukais“, – pasakojo  Č. Tarvydas.

Svečias pasidalijo įspūdžiais apie susitikimus su signataro dukra Birute, kai ji po Nepriklausomybės paskelbimo atvažiuodavo iš JAV, apie iš užsienio pargabentą vertingą diplomato archyvą, kurį perdavė Lietuvos nepriklausomybės signatarų namams. Prisiminė, kad tai buvo dingstis įsteigti atskiriems signatarams skirtas muziejaus sales. Pasidžiaugė, kad jų šeima yra Signatarų klubo narė. Vakaro svečiams išdalijo skrajutes apie dr. Jurgio Šaulio politinę ir diplomatinę veiklą.

Stemplės – Kazimiero Stepono Šaulio gimtinė

Susirinkusiems draugijos nariams V. Astrauskienė pacitavo taiklų Algimanto Katiliaus pastebėjimą iš monografijos „Prelatas Kazimieras Steponas Šaulys“, kurią autorius pristatė prieš kelias dienas toje pačioje salėje: „K. S. Šaulys pasižymėjo ne tik dvasiniame gyvenime. Jis buvo ištikimas savo tėvynės Lietuvos patriotas. Jo darbai pasireiškė įvairiose atgimstančios Lietuvos gyvenimo srityse. K. S. Šaulys buvo vienas pirmųjų to meto socialinių problemų sprendėjas, aktyviai įsijungė į draugijų veiklą ir jose užėmė vadovaujančias pozicijas <…>. Žinoma, pats svarbiausias jo visuomenės politinės veiklos epizodas – tai dalyvavimas Lietuvos Valstybės Tarybos veikloje ir pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės aktas“.

V. Astrauskienė papasakojo, kad ūkininkų Šaulių sodybos Stemplių kaime, kurioje gimė būsimasis signataras, nebėra. Bet vietiniai stempliškiai dar prisimena, kur ji stovėjo. Toje vietoje auga stora, galinga liepa, o šalia jos 1994 m. buvo pastatytas tautodailininko Vlado Stumbro stogastulpis su kryžiumi, tilindžiuojančiu vėjyje varpu ir Kazimiero Stepono Šaulio bareljefu.

Kaziniero Šaulio sesers proanūkė Nijolė Kairienė Šaulių giminės medžiui vis pripiešia naujų šakų.

Renginyje dalyvavo Kazimiero Šaulio giminaitė Nijolė Kairienė, ji papasakojo apie savo giminės kamieną, neseną vizitą į Prezidentūrą ir Signatarų namus. N. Kairienė papasakojo, kad su tėvais gyveno Klaipėdoje, o vasarą dažnai atvykdavo į Švėkšną pas gimines. Dažnai aplankydavo mirusių giminaičių kapus. Prieš tris dešimtmečius atvykusi į Švėkšną dirbti ir gyventi, čia ir pasiliko. Bėgant metams susidomėjo savo giminės istorija ir pradėjo kurti giminės medį (jo šakos nusidriekė per 5 salės priekyje pastatytas kėdes). Papasakojo, kad Signataras Kazimieras Šaulys turėjo seseris Barborą, Marijoną, Oną ir brolį Juozą. N. Kairienė perskaitė Kazimiero laišką seseriai Onai, rašytą 1943 m. vasario 8 d. „Ona Liucija Šaulytė buvo netekėjusi sesuo, todėl Kazimieras Šaulys ja labai rūpinosi. Mes – giminės iš signataro sesers Marijonos linijos. Ji – mano prosenelė, o Algimanto Alminausko, gyvenančio Stemplių dvare, senelė. Man mūsų šeimos giminės medis labai svarbus, aš tik vakar dar viena šaka jį papildžiau“, – pasakojo ponia Nijolė.

Ateities planai

Baigiantis vakarui, V.Astrauskienė priminė susirinkusiems, kad yra paskelbtas fotografijų konkursas „Mano tėviškė“. Kovo 16 d. pakvietė susirinkti prie Knygnešių paminklo tylos minute pagerbti Knygnešių atminimą, uždegti žvakutę, padėti gėlių. Vakaro nuotaiką kūrė Jurgita Rumšienė, Inkaklių daugiafunkcinio centro metodininkė, jausmingai padainavusi keletą patriotinių dainų.

Susirinkę prie arbatos puodelio ir kolegių iškeptų pyragų, draugijos nariai dalijosi susitikimo įspūdžiais, aptarė būsimus darbus. Dar kartą prisiminta, kad švėkšniškiai yra išsibarstę ne tik po Lietuvą, bet įleidę šaknis daugelyje pasaulio šalių. Kad reikia atsigręžti į jaunimą, kviesti juos į draugijos veiklą. Laukia svarbiausias darbas – paminklo signatarui Kazimierui Steponui Šauliui statymas. Planuojama tai padaryti iki šio rudens.

Birutė Morkevičienė

Du Šaulių giminės atstovai. Gargždiškio Česlovo Tarvydo (dešinėje) motina – signataro Jurgio Šaulio sesuo, Nijolė Kairienė (kairėje) – Kazimiero Šaulio giminaitė, tačiau tarpusavio giminystės ryšių jie neranda.

Kazimiero Šaulio laiškas seseriai Onai.

 

 

„Tėviškės“ draugijos susirinkimo dalyviai.

K. Šaulio giminės – Stemplių dvaro valdytojai Alminauskai ir Nijolė Kairienė.

Petro Skutulo nuotr.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Gydytoja paaiškino, kada ir kodėl svarbu pasitikrinti klausą

Tauragėje, Bažnyčių g. 7, jau veikia pirmasis privatus UAB „Otomedika“ klausos kabinetas, į kurį gali kreiptis klausos problemų turintys asmenys bei jų artimieji. Iki tol kompanijos siela buvęs šeimos narys tampa nesukalbamu, uždaru, tarsi visiškai kitu žmogumi. Gali būti, kad šis asmuo tokiu tapo vien todėl, kad jam sutriko klausa. „Jei pastebėjote, kad vis dažniau neišgirstate, ką sako kiti, vis dažniau prašote pakartoti, jei atrodo, kad kiti kalba neaiškiai, garsiau nei kiti šeimos nariai klausotės TV ar radijo, jeigu sunku

Kviečia prisijungti prie Saugios kaimynystės grupių

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato bendruomenės pareigūnės kviečia gyventojus prisijungti prie Saugios kaimynystės grupių ir bendradarbiaujant su policija užkirsti kelią nusikalstamumui gyvenamojoje aplinkoje. Kodėl naudinga prisijungti prie Saugios kaimynystės grupės? Atsakymas – žmonėms sudaromos sąlygos būti ne atskirais individais, gyvenančiais bendruomenėse, o tapti atsakingais bendruomenių nariais, kurie išklausę ir supratę vieni kitų problemas bei poreikius, bendradarbiaudami su policija ir savivalda, gali padėti vieni kitiems įveikti įvairus sunkumus. Teisėsauga ne visada gali operatyviai reaguoti ir pasirūpinti visuomenės saugumu, tačiau kaimynai, sukdamiesi

Kaip šilutiškė Gabrielė sėkmės paukštę pagavo…

„Esu Gabrielė Alkimavičiūtė. Šiuo metu gyvenu Vilniuje, studijuoju Socialinių mokslų kolegijoje skaitmenines komunikacijas. Gimiau ir užaugau Šilutėje, baigiau Šilutės pirmąją gimnaziją…“ – taip laiške „Pamariui“ prisistatė viena iš Lietuvos studenčių, per vasaros atostogas dalyvavusi Southwestern Advantage studentų programoje ir padirbėjusi Amerikoje. Spausdiname interviu su ja. – Iš kur tas sumanymas vykti už Atlanto ir dirbti ten visą vasarą? – Pirmą kartą apie šią programą sužinojau iš savo draugo Manto, kuris paklausė, ar norėčiau važiuoti į Ameriką. Visą gyvenimą svajojau apie

Kasmet, Sausio 15-ąją

Kiekvienais metais tai didesnis, tai mažesnis šilutiškių būrelis, sausio 15 d. prie paminklinio fragmento iš raudonų plytų, primenančio apie 1923 m. sausio 15-19 d. Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos, kuris yra priešais dabartinį Savivaldybės pastatą, susirenka paminėti vadinamojo Klaipėdos sukilimo metines. Renginį organizuoja Šilutės muziejininkai. Šiemet minimos 95-osios metinės įvykio, kuris, anot minėjime kalbėjusio Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, buvo vienas iš sėkmingiausių jaunos Nepriklausomos Lietuvos valstybės žingsnių, po kurio Lietuva tapo jūrine valstybe, iki šiol tebeturinti Klaipėdos uostą.