Švėkšniškiai reiškia pagarbą kraštiečiams Nepriklausomybės akto signatarams Šauliams  

Praėjusią savaitę švėkšniškių draugija „Tėviškė“ surengė ataskaitinę–rinkiminę konferenciją ir išsirinko naują draugijos pirmininkę. Ja tapo ilgametė valdybos narė Violeta Astrauskienė. Kovo 11-osios išvakarėse švėkšniškiai susirinko į tradicinį Knygnešių dienos minėjimą, kuris buvo skirtas garbiems  kraštiečiams, Nepriklausomybės akto signatarams dr. Jurgiui Šauliui ir prelatui Kazimierui Steponui Šauliui, prisiminti, susitikti su jų giminaičiais.

Beveik du dešimtmečius švėkšniškių „Tėviškės“ draugijai vadovavusi Ona Pintverienė (dešinėje) šias pareigas perdavė Violetai Astrauskienei. 

Padėkojo ilgametei draugijos pirmininkei

Popietės pradžioje Violeta Astrauskienė padėkojo Onai Pintverienei už ilgametį vadovavimą draugijai ir išreikštą pasitikėjimą: „Šiandien turime puikią progą padėkoti buvusiai draugijos pirmininkei, kuri beveik du dešimtmečius prasmingai nešė kultūrinę–švietėjišką draugijos vėliavą“. Sveikinimo žodį tarė draugijos valdybos narė Rasvita Kundrotaitė, eilėmis padėkojusi ilgametei pirmininkei.

Onai Pintverienei padėkos žodžius išsakė ir Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis, draugijos narės, padovanojo knygų ir gėlių.

Dr. Jurgis Šaulys 1936 m. Budapešte.

Dr. Jurgio Šaulio atminimas

Violeta Astrauskienė kalbėjo: ,,Tėvynės Lietuvos neįsivaizduojame be knygnešių, trispalvės, be signatarų – žmonių, kurie savo gyvenimus skyrė aukščiausiam tikslui – lietuvybei, laisvei, nepriklausomybei. Turėdami gražią tradiciją paminėti Knygnešių dieną, ir šiandien per knygnešio įvaizdį identifikuojame savo kultūrinį išlikimą, kovą už lietuvišką raštą. Kalbėti lietuviškai, mąstyti lietuviškai yra svarbiausia mūsų identiteto apraiška“.

Prieš pristatydama signataro Jurgio Šaulio giminaitį Česlovą Tarvydą, V. Astrauskienė susirinkusiems priminė, kad Jurgis Šaulys – tai iškili XX a. pirmosios pusės asmenybė, lietuvybės puoselėtojas, varpininkas, leidėjas ir redaktorius, Demokratų partijos kūrėjas, Valstybės Tarybos vicepirmininkas, Lietuvos pasiuntinys Vokietijoje, Italijoje, prie Šventojo Sosto, Lenkijoje ir Šveicarijoje, Lietuvos diplomatijos šefas 1941-1945 m., įžymus bibliofilas.

Svečias iš Gargždų Česlovas Tarvydas, politinis ir visuomenės veikėjas, tremtinys, Priekulės Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus steigimo iniciatorius, Gargždų miesto garbės pilietis vakaro dalyviams papasakojo apie savo giminystės ryšius su Jurgiu Šauliu. Č. Tarvydas pasakojo, kad jų šeimoje visada buvo gerbiamas motinos brolio Jurgio Šaulio – garsaus prieškario diplomato ir politikos veikėjo, įžymaus kultūrininko iš Balsėnų atminimas. Svečias papasakojo susirinkusiems, kokiais saitais jis yra susijęs su garbiuoju signataru.

Gargždų miesto Garbės pilietis Tarvydas yra Stepono Kairio seserėnas.

„Teodoras ir Domicelė turėjo du vaikus: Jurgį ir Janiną. Ji buvo vyresnė, mažai apie ją tėra žinoma.Mirus žmonai, Teodoras veda antrą kartą, gimsta dvi dukros. Viena iš jų buvo mano mama. Antroji Teodoro žmona Staneliūtė buvo apsišvietusi, mokė Jurgį raidžių, skaityti. Pamačiusi, kad jis yra gabus, ragino mokytis. Signataras buvo vienas iš nedaugelio Nepriklausomybės akto  signatarų, baigusių mokslus Vakarų universitetuose ir vienintelis apsigynęs daktaro laipsnį. Ir šiandien užduodame klausimą: ar abu signatarai Šauliai nebuvo giminės? Vis dėlto tikėtina, kad ne. Tačiau kai jie gyveno Šveicarijoje, juos vadindavo „broliukais“, – pasakojo  Č. Tarvydas.

Svečias pasidalijo įspūdžiais apie susitikimus su signataro dukra Birute, kai ji po Nepriklausomybės paskelbimo atvažiuodavo iš JAV, apie iš užsienio pargabentą vertingą diplomato archyvą, kurį perdavė Lietuvos nepriklausomybės signatarų namams. Prisiminė, kad tai buvo dingstis įsteigti atskiriems signatarams skirtas muziejaus sales. Pasidžiaugė, kad jų šeima yra Signatarų klubo narė. Vakaro svečiams išdalijo skrajutes apie dr. Jurgio Šaulio politinę ir diplomatinę veiklą.

Stemplės – Kazimiero Stepono Šaulio gimtinė

Susirinkusiems draugijos nariams V. Astrauskienė pacitavo taiklų Algimanto Katiliaus pastebėjimą iš monografijos „Prelatas Kazimieras Steponas Šaulys“, kurią autorius pristatė prieš kelias dienas toje pačioje salėje: „K. S. Šaulys pasižymėjo ne tik dvasiniame gyvenime. Jis buvo ištikimas savo tėvynės Lietuvos patriotas. Jo darbai pasireiškė įvairiose atgimstančios Lietuvos gyvenimo srityse. K. S. Šaulys buvo vienas pirmųjų to meto socialinių problemų sprendėjas, aktyviai įsijungė į draugijų veiklą ir jose užėmė vadovaujančias pozicijas <…>. Žinoma, pats svarbiausias jo visuomenės politinės veiklos epizodas – tai dalyvavimas Lietuvos Valstybės Tarybos veikloje ir pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės aktas“.

V. Astrauskienė papasakojo, kad ūkininkų Šaulių sodybos Stemplių kaime, kurioje gimė būsimasis signataras, nebėra. Bet vietiniai stempliškiai dar prisimena, kur ji stovėjo. Toje vietoje auga stora, galinga liepa, o šalia jos 1994 m. buvo pastatytas tautodailininko Vlado Stumbro stogastulpis su kryžiumi, tilindžiuojančiu vėjyje varpu ir Kazimiero Stepono Šaulio bareljefu.

Kaziniero Šaulio sesers proanūkė Nijolė Kairienė Šaulių giminės medžiui vis pripiešia naujų šakų.

Renginyje dalyvavo Kazimiero Šaulio giminaitė Nijolė Kairienė, ji papasakojo apie savo giminės kamieną, neseną vizitą į Prezidentūrą ir Signatarų namus. N. Kairienė papasakojo, kad su tėvais gyveno Klaipėdoje, o vasarą dažnai atvykdavo į Švėkšną pas gimines. Dažnai aplankydavo mirusių giminaičių kapus. Prieš tris dešimtmečius atvykusi į Švėkšną dirbti ir gyventi, čia ir pasiliko. Bėgant metams susidomėjo savo giminės istorija ir pradėjo kurti giminės medį (jo šakos nusidriekė per 5 salės priekyje pastatytas kėdes). Papasakojo, kad Signataras Kazimieras Šaulys turėjo seseris Barborą, Marijoną, Oną ir brolį Juozą. N. Kairienė perskaitė Kazimiero laišką seseriai Onai, rašytą 1943 m. vasario 8 d. „Ona Liucija Šaulytė buvo netekėjusi sesuo, todėl Kazimieras Šaulys ja labai rūpinosi. Mes – giminės iš signataro sesers Marijonos linijos. Ji – mano prosenelė, o Algimanto Alminausko, gyvenančio Stemplių dvare, senelė. Man mūsų šeimos giminės medis labai svarbus, aš tik vakar dar viena šaka jį papildžiau“, – pasakojo ponia Nijolė.

Ateities planai

Baigiantis vakarui, V.Astrauskienė priminė susirinkusiems, kad yra paskelbtas fotografijų konkursas „Mano tėviškė“. Kovo 16 d. pakvietė susirinkti prie Knygnešių paminklo tylos minute pagerbti Knygnešių atminimą, uždegti žvakutę, padėti gėlių. Vakaro nuotaiką kūrė Jurgita Rumšienė, Inkaklių daugiafunkcinio centro metodininkė, jausmingai padainavusi keletą patriotinių dainų.

Susirinkę prie arbatos puodelio ir kolegių iškeptų pyragų, draugijos nariai dalijosi susitikimo įspūdžiais, aptarė būsimus darbus. Dar kartą prisiminta, kad švėkšniškiai yra išsibarstę ne tik po Lietuvą, bet įleidę šaknis daugelyje pasaulio šalių. Kad reikia atsigręžti į jaunimą, kviesti juos į draugijos veiklą. Laukia svarbiausias darbas – paminklo signatarui Kazimierui Steponui Šauliui statymas. Planuojama tai padaryti iki šio rudens.

Birutė Morkevičienė

Du Šaulių giminės atstovai. Gargždiškio Česlovo Tarvydo (dešinėje) motina – signataro Jurgio Šaulio sesuo, Nijolė Kairienė (kairėje) – Kazimiero Šaulio giminaitė, tačiau tarpusavio giminystės ryšių jie neranda.

Kazimiero Šaulio laiškas seseriai Onai.

 

 

„Tėviškės“ draugijos susirinkimo dalyviai.

K. Šaulio giminės – Stemplių dvaro valdytojai Alminauskai ir Nijolė Kairienė.

Petro Skutulo nuotr.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Dviejų dienų ralio kroso fiestoje Vilkyčiuose plazdės visos Šiaurės Europos zonos šalių vėliavos

Artėjantį savaitgalį Vilkyčių autosporto komplekse vyks vienintelis ir didžiausias ralio kroso renginys Lietuvoje – dviejų dienų ralio kroso festivalis. Josmetu bus surengti Lietuvos, Latvijos ir Šiaurės Europos zonos šalių ralio kroso etapai. Šeštadienį trasoje varžysis Lietuvos ir Latvijos ralio kroso čempionatų dalyviai, o sekmadienį kartu su dar vienu lietuvišku etapu vyks ir Šiaurės Europos zonos šalių etapas. Įspūdingame ir kvapą gniaužiančiame renginyje žiūrovai galės išvysti ne tik greičiausius Lietuvos lenktynininkus, bet ir visą Latvijos bei Estijos ralio kroso elitą. Taip

Kintų Vydūno kultūros centre – tarptautinės emalio meno laboratorijos „Pamario ženklai“ paroda

Rugpjūčio 14 d., penktadienį, 15 val. Kintų Vydūno kultūros centre  vyks iškilmingas tradicinės emalio meno kūrėjų laboratorijos „Pamario ženklai“ uždarymas ir emalio darbų parodos „Pamario ženklai-2020“ pristatymas. Renginio metu lankytojus džiugins gyva „Baltojo kiro“ muzika. Jau 18-us metus Kintuose organizuojama tarptautinė metalo meno kūrėjų stovykla „Pamario ženklai“ vyksta Kintų Vydūno kultūros centre, kur mokytojavo ir gyveno įžymus Lietuvos filosofas ir rašytojas Vydūnas. Kiekvienais metais į kūrybinę laboratoriją atvykstantys metalo menininkai gauna su krašto istorija susijusią temą, kurią stengiasi kuo kūrybingiau

Dvylika AČIŪ abiturientams už 17 šimtukų

Antradienį vidiniame Šilutės H. Šojaus muziejaus kiemelyje per atstumą sudėliotos kėdės buvo skirtos abiturientams, kurie už brandos egzaminus gavo aukščiausius įvertinimus – po 100 balų, jų mokytojams ir negausiam būreliui svečių. Savivaldybės vadovai pagerbė 12 gabiausių rajono abiturientų, per egzaminus surinkusius net 17 šimtukų. Šiais metais gauta 17 šimtukų (praėjusiais metais buvo 14): iš anglų kalbos – 10; lietuvių kalbos ir literatūros, informacinių technologijų – po 2; matematikos, biologijos ir vokiečių kalbos – po 1 šimtuką. Juos gavo 7 abiturientai

Audrius Endzinas – pakankamai padorus būti Seimo nariu

Apie kandidatą į Seimo narius Audrių Endziną pasakoja jo vaikystės draugas Gintaras Verbus, vaistininkas: – Aš esu kitos partijos narys ir negaliu sakyti, kad Audrius Endzinas yra geresnis už mūsų kandidatą… Užtat aš galiu rinkėjams papasakoti, kaip šis žmogus augo ir formavosi. Aš jį pažįstu jau 58-erius metus. Sovietmečių mano tėvai su Endzinais gyveno viename bute, dabartinėje Vilų gatvėje (buvusi Basčio gatvė). Mano tėvai turėjo tame bute vieną kambarį, Endzinai – du. Mūsų bendros vaikystės namą tada vadindavo mokytojų namu,