Švėkšniškiai reiškia pagarbą kraštiečiams Nepriklausomybės akto signatarams Šauliams  

Praėjusią savaitę švėkšniškių draugija „Tėviškė“ surengė ataskaitinę–rinkiminę konferenciją ir išsirinko naują draugijos pirmininkę. Ja tapo ilgametė valdybos narė Violeta Astrauskienė. Kovo 11-osios išvakarėse švėkšniškiai susirinko į tradicinį Knygnešių dienos minėjimą, kuris buvo skirtas garbiems  kraštiečiams, Nepriklausomybės akto signatarams dr. Jurgiui Šauliui ir prelatui Kazimierui Steponui Šauliui, prisiminti, susitikti su jų giminaičiais.

Beveik du dešimtmečius švėkšniškių „Tėviškės“ draugijai vadovavusi Ona Pintverienė (dešinėje) šias pareigas perdavė Violetai Astrauskienei. 

Padėkojo ilgametei draugijos pirmininkei

Popietės pradžioje Violeta Astrauskienė padėkojo Onai Pintverienei už ilgametį vadovavimą draugijai ir išreikštą pasitikėjimą: „Šiandien turime puikią progą padėkoti buvusiai draugijos pirmininkei, kuri beveik du dešimtmečius prasmingai nešė kultūrinę–švietėjišką draugijos vėliavą“. Sveikinimo žodį tarė draugijos valdybos narė Rasvita Kundrotaitė, eilėmis padėkojusi ilgametei pirmininkei.

Onai Pintverienei padėkos žodžius išsakė ir Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis, draugijos narės, padovanojo knygų ir gėlių.

Dr. Jurgis Šaulys 1936 m. Budapešte.

Dr. Jurgio Šaulio atminimas

Violeta Astrauskienė kalbėjo: ,,Tėvynės Lietuvos neįsivaizduojame be knygnešių, trispalvės, be signatarų – žmonių, kurie savo gyvenimus skyrė aukščiausiam tikslui – lietuvybei, laisvei, nepriklausomybei. Turėdami gražią tradiciją paminėti Knygnešių dieną, ir šiandien per knygnešio įvaizdį identifikuojame savo kultūrinį išlikimą, kovą už lietuvišką raštą. Kalbėti lietuviškai, mąstyti lietuviškai yra svarbiausia mūsų identiteto apraiška“.

Prieš pristatydama signataro Jurgio Šaulio giminaitį Česlovą Tarvydą, V. Astrauskienė susirinkusiems priminė, kad Jurgis Šaulys – tai iškili XX a. pirmosios pusės asmenybė, lietuvybės puoselėtojas, varpininkas, leidėjas ir redaktorius, Demokratų partijos kūrėjas, Valstybės Tarybos vicepirmininkas, Lietuvos pasiuntinys Vokietijoje, Italijoje, prie Šventojo Sosto, Lenkijoje ir Šveicarijoje, Lietuvos diplomatijos šefas 1941-1945 m., įžymus bibliofilas.

Svečias iš Gargždų Česlovas Tarvydas, politinis ir visuomenės veikėjas, tremtinys, Priekulės Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus steigimo iniciatorius, Gargždų miesto garbės pilietis vakaro dalyviams papasakojo apie savo giminystės ryšius su Jurgiu Šauliu. Č. Tarvydas pasakojo, kad jų šeimoje visada buvo gerbiamas motinos brolio Jurgio Šaulio – garsaus prieškario diplomato ir politikos veikėjo, įžymaus kultūrininko iš Balsėnų atminimas. Svečias papasakojo susirinkusiems, kokiais saitais jis yra susijęs su garbiuoju signataru.

Gargždų miesto Garbės pilietis Tarvydas yra Stepono Kairio seserėnas.

„Teodoras ir Domicelė turėjo du vaikus: Jurgį ir Janiną. Ji buvo vyresnė, mažai apie ją tėra žinoma.Mirus žmonai, Teodoras veda antrą kartą, gimsta dvi dukros. Viena iš jų buvo mano mama. Antroji Teodoro žmona Staneliūtė buvo apsišvietusi, mokė Jurgį raidžių, skaityti. Pamačiusi, kad jis yra gabus, ragino mokytis. Signataras buvo vienas iš nedaugelio Nepriklausomybės akto  signatarų, baigusių mokslus Vakarų universitetuose ir vienintelis apsigynęs daktaro laipsnį. Ir šiandien užduodame klausimą: ar abu signatarai Šauliai nebuvo giminės? Vis dėlto tikėtina, kad ne. Tačiau kai jie gyveno Šveicarijoje, juos vadindavo „broliukais“, – pasakojo  Č. Tarvydas.

Svečias pasidalijo įspūdžiais apie susitikimus su signataro dukra Birute, kai ji po Nepriklausomybės paskelbimo atvažiuodavo iš JAV, apie iš užsienio pargabentą vertingą diplomato archyvą, kurį perdavė Lietuvos nepriklausomybės signatarų namams. Prisiminė, kad tai buvo dingstis įsteigti atskiriems signatarams skirtas muziejaus sales. Pasidžiaugė, kad jų šeima yra Signatarų klubo narė. Vakaro svečiams išdalijo skrajutes apie dr. Jurgio Šaulio politinę ir diplomatinę veiklą.

Stemplės – Kazimiero Stepono Šaulio gimtinė

Susirinkusiems draugijos nariams V. Astrauskienė pacitavo taiklų Algimanto Katiliaus pastebėjimą iš monografijos „Prelatas Kazimieras Steponas Šaulys“, kurią autorius pristatė prieš kelias dienas toje pačioje salėje: „K. S. Šaulys pasižymėjo ne tik dvasiniame gyvenime. Jis buvo ištikimas savo tėvynės Lietuvos patriotas. Jo darbai pasireiškė įvairiose atgimstančios Lietuvos gyvenimo srityse. K. S. Šaulys buvo vienas pirmųjų to meto socialinių problemų sprendėjas, aktyviai įsijungė į draugijų veiklą ir jose užėmė vadovaujančias pozicijas <…>. Žinoma, pats svarbiausias jo visuomenės politinės veiklos epizodas – tai dalyvavimas Lietuvos Valstybės Tarybos veikloje ir pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės aktas“.

V. Astrauskienė papasakojo, kad ūkininkų Šaulių sodybos Stemplių kaime, kurioje gimė būsimasis signataras, nebėra. Bet vietiniai stempliškiai dar prisimena, kur ji stovėjo. Toje vietoje auga stora, galinga liepa, o šalia jos 1994 m. buvo pastatytas tautodailininko Vlado Stumbro stogastulpis su kryžiumi, tilindžiuojančiu vėjyje varpu ir Kazimiero Stepono Šaulio bareljefu.

Kaziniero Šaulio sesers proanūkė Nijolė Kairienė Šaulių giminės medžiui vis pripiešia naujų šakų.

Renginyje dalyvavo Kazimiero Šaulio giminaitė Nijolė Kairienė, ji papasakojo apie savo giminės kamieną, neseną vizitą į Prezidentūrą ir Signatarų namus. N. Kairienė papasakojo, kad su tėvais gyveno Klaipėdoje, o vasarą dažnai atvykdavo į Švėkšną pas gimines. Dažnai aplankydavo mirusių giminaičių kapus. Prieš tris dešimtmečius atvykusi į Švėkšną dirbti ir gyventi, čia ir pasiliko. Bėgant metams susidomėjo savo giminės istorija ir pradėjo kurti giminės medį (jo šakos nusidriekė per 5 salės priekyje pastatytas kėdes). Papasakojo, kad Signataras Kazimieras Šaulys turėjo seseris Barborą, Marijoną, Oną ir brolį Juozą. N. Kairienė perskaitė Kazimiero laišką seseriai Onai, rašytą 1943 m. vasario 8 d. „Ona Liucija Šaulytė buvo netekėjusi sesuo, todėl Kazimieras Šaulys ja labai rūpinosi. Mes – giminės iš signataro sesers Marijonos linijos. Ji – mano prosenelė, o Algimanto Alminausko, gyvenančio Stemplių dvare, senelė. Man mūsų šeimos giminės medis labai svarbus, aš tik vakar dar viena šaka jį papildžiau“, – pasakojo ponia Nijolė.

Ateities planai

Baigiantis vakarui, V.Astrauskienė priminė susirinkusiems, kad yra paskelbtas fotografijų konkursas „Mano tėviškė“. Kovo 16 d. pakvietė susirinkti prie Knygnešių paminklo tylos minute pagerbti Knygnešių atminimą, uždegti žvakutę, padėti gėlių. Vakaro nuotaiką kūrė Jurgita Rumšienė, Inkaklių daugiafunkcinio centro metodininkė, jausmingai padainavusi keletą patriotinių dainų.

Susirinkę prie arbatos puodelio ir kolegių iškeptų pyragų, draugijos nariai dalijosi susitikimo įspūdžiais, aptarė būsimus darbus. Dar kartą prisiminta, kad švėkšniškiai yra išsibarstę ne tik po Lietuvą, bet įleidę šaknis daugelyje pasaulio šalių. Kad reikia atsigręžti į jaunimą, kviesti juos į draugijos veiklą. Laukia svarbiausias darbas – paminklo signatarui Kazimierui Steponui Šauliui statymas. Planuojama tai padaryti iki šio rudens.

Birutė Morkevičienė

Du Šaulių giminės atstovai. Gargždiškio Česlovo Tarvydo (dešinėje) motina – signataro Jurgio Šaulio sesuo, Nijolė Kairienė (kairėje) – Kazimiero Šaulio giminaitė, tačiau tarpusavio giminystės ryšių jie neranda.

Kazimiero Šaulio laiškas seseriai Onai.

 

 

„Tėviškės“ draugijos susirinkimo dalyviai.

K. Šaulio giminės – Stemplių dvaro valdytojai Alminauskai ir Nijolė Kairienė.

Petro Skutulo nuotr.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Pirmosios Velykos senjorų namuose prie Šyšos

Pernai, Joninių išvakarėse, atidaryti privatūs Pamario senjorų namai netrukus minės pirmąsias veiklos metines, o savaitgalį čia gyvenantys 17 senjorų šventė Velykas. Vieno iš savininkų Antano Anskaičio po ankstesnio apsilankymo buvau pakviesta ateiti ir vėl. Ruošdamasi susitikimui su globos namų gyventojais ir darbuotojais su dukra Indre gaminome visiems velykinių atvirukų, atnešiau knygų į bibliotekėlę. Kieme pasitiko velykinės dekoracijos – margučiais pasipuošę medžiai, krepšeliai su margučiais ir Velykų zuikučiais. Ir viduje lydėjo darbuotojų rankomis velykinėmis dekoracijomis papuoštos sienos. Susirinkę bendrai vakarienei senjorai

DAROM ir EINAM! Balandžio 22-ąją su tokiu šūkiu pasitinka akcija „Darom“ ir „Proenzi ArthroStop“ masinio ėjimo varžybos

2017 metai ypatingi – balandžio 22 d. vyks dešimtoji nacionalinė DAROM akcija ir tą pačią dieną organizuojamos pirmosios „Proenzi ArthroStop“ masinio ėjimo varžybos Vilniuje. Kuo panašios šios iniciatyvos? Abiejų metu bus renkamos atliekos! Vlada Musvydaitė, varžybų sumanytoja ir pagrindinė iniciatorė, save dar vadina ir Verkių DAROM ambasadore, kadangi šiais metais masinio ėjimo varžybos bus organizuojamos Verkių regioniniame parke, kur dalyviai renginyje įveiks 15 000 žingsnių (apie 10,5 km), o eidami pamatę šiukšlę ją pakels. Ji teigia, jog kultūringas žmogus niekada

Varžėsi jaunosios regbininkės

Balandžio 12 dieną Marijampolėje vyko mergaičių (7-14 m.) nekontaktinio TAG regbio žaidynių „Pirštinaitės 2017“ II etapas. Žaidynėse dalyvavo komandos iš Panevėžio, Alytaus, Šilutės, Plungės, Lazdijų ir Marijampolės. Šilutiškės pelnė trečią vietą. Šilutės miesto komanda, treniruojama A. Minkevičiūtės ir D. Streckio, TAG regbio žaidynėse žaidė ketverias rungtynes po keturiolika minučių. Pirmosiose mergaitėms šypsojosi sėkmė, jos įveikė priešininkes iš Marijampolės. Antrosiose rungtynėse šilutiškėms teko nusileisti Plungės „Drobei“. Trečiosiose rungtynėse A. Minkevičiūtės ir D. Streckio auklėtinės nemenka persvara patiesė Lazdijų regbio komandą. Ketvirtosios

Naumiestiškius pamokė marginti velykaičius

Artėjant Velykoms, apie 100 įvairaus amžiaus Žemaičių Naumiesčio gyventojų turėjo progos pasimokyti įvairiais būdais dažyti margučius. Edukacinė programa „Velykų papročiai. Margučių raštai ir paslaptys“, kurią koordinavo Žemaičių krašto etnokultūros centro etnografė ir vadybininkė Adma Baltutienė vyko mokykloje-darželyje, gimnazijoje ir Žemaičių krašto etnokultūros centre. Kiaušinių dažymo paslaptimis dalijosi žolininkė iš Rusnės Valentina Baužienė ir vietos meistrė Lina Rimkuvienė. Spalvų įvairovė iš gamtos Rusniškė žolininkė Valentina Baužienė sakė pati kiaušiniams dažyti naudojanti tik natūralias medžiagas. Jos vaikai taip pat šito išmoko, bet