Švėkšna nuo seno garsėjo amatininkais

Kaip pasidaryti žalvarinį papuošalą ar keramikos skulptūrėlę, pinti iš beržo šakelių, lieti žvakes, kepti šakotį buvo galima pasimokyti Švėkšnoje, Tradicinių amatų centre.

Tautodailininkė, juvelyrė Darija Šedienė mokė pasidaryti iš žalvario papuošalą.

Švėkšna nuo seno garsėjo čionykščiais amatininkais. Kraštotyrininkas Petras Čeliauskas enciklopediniame žinyne „Švėkšna: žmonės, kraštas, įvykiai“ išsamiai aprašo Švėkšnos amatininkus. Antai XVII a. Švėkšnoje veikė stiklo, popieriaus, parako dirbtuvės, buvo plytinė, lentpjūvė, vilnų karšykla. Popieriaus ir stiklo dirbtuvės buvo vienos iš pirmųjų manufaktūrinių dirbtuvių ne tik Žemaitijoje, bet ir Lietuvoje. Dirbtuvės kūrėsi Jeronimui Kiršenšteinui Krišpinui valdant Švėkšną.
„Švėkšnos mokesčių kariuomenei išlaikyti kvite 1655 m. minimi: malūnininkas, du kaimo kalviai bei 16 kitų amatininkų. /…/ Po I pasaulinio karo iki 1940 metų veikė 35 amatininkų dirbtuvėlės: 4 siuvyklos, 4 batsiuviai, 2 kepurininkai, 1 mezgykla, 1 vilnų karšykla, 2 malūnai, 2 lentpjūvės, 6 kalvės, 1 skerdykla, 6 kepyklos, 3 dailidės, 1 elektrinė, 1 kirpykla, 1 fotografas“, – rašo P. Čeliauskas.
Tad neatsitiktinai būtent Švėkšnoje buvo atidarytas Šilutės turizmo ir informacijos centrui priklausantis Tradicinių amatų centras. ŠTIC filiale įgyvendinamas projektas „Amatų dienos“ sulaukė švėkšniškių dėmesio. Buvo parengtos ir įgyvendintos 6 edukacinės programos. Skaityti pranešimai apie Švėkšnos amatininkų veiklą, veikė paroda „Ne pirmą kartą Švėkšnoje“, edukaciniai užsiėmimai.
Amatų dieną šokiu ir muzika pradėjo Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos šokių kolektyvas „Saulė“ ir gimnazistų akordeonininkų duetas. Apie amatų raidą Švėkšnoje kalbėjusi Ingrita Riterienė papasakojo apie Švėkšnoje klestėjusius amatus. Apie eksponuojamas fotografijas kalbėjo Švėkšnos muziejininkė Monika Žąsytienė.
Netrūko norinčiųjų išmokti lipdyti iš molio, lieti žvakes, pasidaryti stiklo papuošalų. Iš molio lipdė įvairius gyvūnus, žiedė skulptūrėles. Keramikos amato paslapčių mokė Šalnė ir Audrius Valčiukai. Apie stiklo liejimo meną pasakojo ir pasidaryti stiklo karoliukų mokė Sonata Verbučianskė, o tautodailininkė, juvelyrė Darija Šedienė demonstravo, kaip daromi žalvariniai papuošalai. Amatų centro kiemelyje žvakes lieti mokė Aurelija Jakštaitė.
Netrūko norinčių pasimokyti pinti iš beržo šakelių, šio amato paslapčių atskleidė Viktorija Jurkšaitienė. Virgina Bočkienė pasakojo, kaip kepti šakočius, kokios krosnys naudojamos ir kiek laiko reikia vienam šakočiui iškepti. Renginio dalyviai galėjo išbandyti rankos miklumą pildami tešlą ant specialaus pagrindo. Tik šakočio tešlos recepto kepimo mokytoja neatskleidė.
Po edukacinių užsiėmimų Tradicinių amatų centre buvo dalinamasi įspūdžiais. Galimybe pasimokyti amatų pasidžiaugė „Saulės“ gimnazijos jaunimas. Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis išreiškė viltį, kad Amatų dienos galėtų tapti Švėkšnos miestelio tradicija.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite