Sveikata žiemą: penki mitai, kuriais neverta tikėti

Šaltuoju metų laiku, kai padaugėja susirgimų peršalimo ligomis, savo sveikata susirūpiname gerokai labiau. Tačiau kartais šioje srityje persistengiame arba, atvirkščiai, nesiimame reikiamų veiksmų sveikatai apsaugoti. Egzistuoja nemažai klaidingų įsitikinimų, kuriais žmonės vadovaujasi rūpindamiesi savo ir artimųjų sveikata. Vaistininkai pateikia penkis populiarius su sveikata ir gera savijauta žiemą susijusius mitus, kuriais nederėtų vadovautis, jei norite būti sveiki ir kupini energijos.   

Pirmas mitas: peršalus išgelbės antibiotikai

Vos pajutę pirmuosius peršalimo simptomus dalis žmonių griebiasi antibiotikų. Tačiau įsitikinimas, kad tai vaistas, skirtas gydyti visas ligas, yra klaidingas. Kaip pažymi „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Edita Stankevičiūtė, virusų, kurie sukelia peršalimo ligas, antibiotikai negydo. Jie skirti bakterinėms infekcijoms įveikti.

Antibiotikus pacientams gali skirti tik gydytojas, įvertinęs visas paciento susirgimo ir ligos eigos aplinkybes.

„Taip pat reikia pastebėti, kad neretas ligonis antibiotikus vartoja ne taip, kaip nurodė gydytojas. Pavyzdžiui, juos pageria kelias dienas, o pasijutęs geriau vaistų vartojimą nutraukia. Antibiotikus reikia vartoti griežtai taip, kaip paskyrė gydytojas, paprastai 5-7 paras, pakankamomis dozėmis, o ne taip, kaip galbūt atrodo jums pačiam“, – akcentuoja vaistininkė.

Be to, būtinai atsižvelgti į tai, kokius kitus vaistus ar maisto papildus tuo metu vartojate.

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė-vedėja Edita Stankevičiūtė.

„Vaistų nesuderinamumas tarpusavyje, taip pat su kai kuriais maisto produktais gali apsunkinti sveikimą net ir nuo pačių paprasčiausių ligų. Tai ypač aktualu vyresniems, daugiau vaistų vartojantiems, ar lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms. Planuodami įsigyti net ir nereceptinių vaistų būtinai pasitarkite su vaistininku, pasakykite, kokius kitus preparatus vartojate. Taip tikrai išvengsite papildomų problemų, o vaistų suderinamumą visada galite nemokamai pasitikrinti mūsų vaistinėse“, – pataria „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.

Specialistų teigimu, neatsakingas antibiotikų vartojimas lėmė, jog atsparumas šioms vaistinėms medžiagoms yra pakilęs iki pavojingai aukšto lygio. Daugėja infekcijų, kurias išgydyti tampa vis sunkiau, o kartais net neįmanoma. Tad vartoti antibiotikus reikia itin atsakingai ir būtinai atsižvelgti į tai, kokius kitus vaistus ar maisto papildus tuo metu vartojate.

Antras mitas: kai šalta, geriau nekišti nosies į lauką

Nemažai žmonių, net ir mėgstančių aktyviai leisti laisvalaikį gamtoje ar gryname ore, žiemą, ypač temperatūrai nukritus žemiau 0 laipsnių Celsijaus, stengiasi atsisakyti pasivaikščiojimo ar sporto lauke. Daug kas mano, kad šaltas oras didina peršalimo susirgimų riziką. Tačiau, anot vaistininkės, tai ne visai tiesa.

„Žiemą iš tiesų gerokai padidėja sergamumas viršutinių kvėpavimo takų ligomis, gripu, virusinėmis infekcijomis. Dažnai sakoma, kad žmogus susirgo, nes sušalo ar jį perpūtė vėjas. Tačiau peršalimo ligas sukelia virusai, kurie į organizmą patenka oro lašeliniu būdu čiaudint ar kosint, paspaudus ranką sergančiajam žmogui ir vėliau palietus savo burną, nosį, akis. Todėl labai svarbu laikytis asmens higienos, pavyzdžiui, dažnai plauti rankas. Jei sunegalavote, susilaikykite nuo ėjimo į darbą, neleiskite vaikų į mokyklą ar darželį. Taip sumažinsite peršalimo ligų plitimo riziką“, – aiškina E. Stankevičiūtė.

Jos teigimu, žiemą tikrai nereikia atsisakyti pasivaikščiojimų gryname ore, mankštos, kitokios aktyvios veiklos, nes tai stiprina imunitetą, suteikia energijos, gerina nuotaiką, didina darbingumą. Žinoma, reikia vengti kraštutinumų ir susiderinti aprangą, kai oro temperatūra yra tikrai žema.

Trečias mitas: nenešiosi kepurės – susirgsi

Dažnas nuo vaikystės esame girdėję tėvų paliepimus žiemą į lauką eiti tik su kepure, antraip gresia įvairios ligos: nuo ausų uždegimo iki meningito. Tačiau E. Stankevičiūtės teigimu, nėra mokslinių įrodymų, kad žmonės, kurie šaltuoju metų laiku nenešioja kepurės, sirgtų dažniau nei jas dėvintieji. Reakcija į šaltį priklauso nuo individualių kiekvieno žmogaus organizmo savybių.

“Daug svarbiau dėmesį skirti avalynei, kad pėdos nesudrėktų, nes jose yra daugybė su kitais organais susijusių receptorių, nes tada greičiau sušąla visas organizmas. Tačiau jei žmogus neskiria savo sveikatai ir gyvenimo būdui daugiau dėmesio, nuo įvairių negalavimų neapsaugos nei šilčiausi batai, kepurė ir šalikai. Tikrai nesakome, kad nereikia nešioti keuprės, tačiau visada reikia atsižvelgti į organizmo reakciją, pavyzdžiui yra atvejų, kai kepurė, jos medžiagos sukėlė alergines reakcijas, pažeidžiama oda, plaukai, jeigu kepuraitė sukelia nemalonių pojūčių, ją patartina pakeisti kita, visur reikia racionalumo”, – pažymėjo vaistininkė.

Ketvirtas mitas: nereikia naudoti kremų, apsaugančių nuo UV spindulių

Gali nuskambėti keistai, ypač kai šaltuoju laikotarpiu saulės Lietuvoje sulaukiame nedažnai, tačiau kadangi žiemos mėnesiais žemės paviršius būna arčiau saulės, žmonės iš tikrųjų gauna daugiau žalingų spindulių, patys to nesuvokdami. Dėl mažėjančio ozono sluoksnio UVB spinduliai tapo stipresni, ir dabar priemonių su SPF reikia visus metus. Debesys mažai apsaugo nuo raukšles sukeliančių UVA spindulių. Tad žiemą savo odos priežiūros rutinoje neretai pamirštame priemones, apsaugančias nuo pavojingų ultravioletinių (UV) spindulių.

„Žiemą taip pat esame jų veikiami. Todėl ir šaltuoju metu reikia naudoti kremus su apsaugos nuo saulės veiksniu (SPF). Patariama rinktis odos priežiūros priemones, turinčias ne mažesnį SPF nei 15. “, – rekomenduoja vaistininkė.

Daug streso žiemą mūsų oda patiria ir dėl lauke „besikandžiojančio“ šaltuko, patalpose įjungto šildymo. Vaistininkė pabrėžia, kad šaltuoju metų laiku odą svarbu tinkamai drėkinti ir maitinti. Pavyzdžiui, dienos metu rinktis lengvesnės tekstūros drėkinamąjį veido kremą, nakčiai – maitinamąjį.

Penktas mitas: reikia maitintis riebiau ir sočiau

Laikytis sveikos mitybos principų žiemą kiek sunkiau nei šiltuoju metų laiku. Juolab, kad ir senosios tradicijos iki Gavėnios leidžia kaupti riebaliukus. Tačiau jei norime būti sveiki, energingi, išlaikyti kūno formas, anot E. Stankevičiūtės, turėtumėme stengtis nepaleisti vadžių.

„Sveikos mitybos piramidė nesikeičia priklausomai nuo sezono. Žinoma, mūsų racioną diktuoja sezoniniai produktai, bet mitybos principai išlieka tie patys. Daugiausia rekomenduojama vartoti grūdinių produktų, daržovių, vaisių, žuvies. Taip pat – pieno produktų, mėsos. Su saiku reikia vartoti saldumynus, cukrų, saldintus gėrimus, riebalus. Be to, ir mums įprastos maisto porcijos žiemą neturėtų didėti. Nemažiau svarbu per dieną išgerti apie porą litrų vandens. Visose srityse svarbiausia yra saikas“, – reziumavo “Gintarinės vaistinės” vaistininkė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kaip buvęs Seimo narys jaučiasi vietos politikoje?

Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovas Šilutės r. savivaldybės taryboje Audrius Endzinas į vietos valdžią sugrįžo, gerokai anksčiau buvęs Savivaldybės tarybos nariu, dvi kadencijas buvęs išrinktas Seimo nariu, ir šiek tiek ilsėjęsis nuo politikos, užsiėmęs tik verslu. A. Endzinas – verslininkas, vadovauja UAB „Energetikos objektų statyba“. Interviu su Audriumi ENDZINU pradėjome tokiu klausimu: – Esate vienintelis Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys, dvi kadencijas, aštuonerius metus, buvęs Seimo nariu, dirbęs Seimo Ekonomikos komitete. – Ir Seimo nariai dar pavaduoja vienas kitą ligos ar

Steponą Kasparavičių pasveikino 90–dešimtmečio proga

Rugpjūčio 12-ąją garbingo 90-ojo gimtadienio sulaukė Juknaičiuose gyvenantis Steponas Kasparavičius. Tradiciškai jubiliato pasveikinti atvyko Šilutės r. savivaldybės atstovai: Administracijos direktoriaus pavaduotoja Dalia Rudienė ir Socialinių paslaugų poskyrio vedėja Audronė Barauskienė. Viešnios jubiliatui linkėjo sveikatos, ilgų gyvenimo metų, energijos… Steponas gimė Šilalės rajone, Kalniškių kaime. Gyvenimas anuomet lengvas nebuvo, augo kartu su trimis seserimis ir broliais – Elena, Regina, Stefanija, Pranu, Algiu ir Juozu. Vos penkerių sulaukusį Stepuką tėveliai išsiuntė uždarbiauti pas gimines: gamino valgyti, vaikus prižiūrėjo, karves ar žąsis ganė,

„Pamario ženklai“ septynioliktą kartą sukvietė menininkus

Dešimt dienų Kintų Vydūno kultūros centre, kur mokytojavo ir gyveno garsusis lietuvių dramaturgas, filosofas, rašytojas Vydūnas, vyko 17-oji emalio meno kūrėjų laboratorija „Pamario ženklai“. Šeštadienį, rugpjūčio 10-ąją, buvo surengta menininkų kūrinių paroda. „Jau kurį laiką mane lydi atsisveikinimo nuotaika… Kai matai, kad jie kraustosi, renkasi daiktus, deda juos į dėžes, viskas tuštėja ir aprimsta. Laboratorijos kūrėjai pradeda gyventi savo kelionėmis, planais ir būsimais žygiais. Tuomet prasideda dvasinis atsisveikinimas“, – laboratorijos uždarymo metu kalbėjo Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė.

Keli puslapiai iš Švėkšnos seniūno Alfonso Šepučio gyvenimo knygos

Švėkšnos seniūnui Alfonsui Šepučiui birželio 21 d. sukako 60 metų. Jubiliatą pasveikino Šilutės rajono savivaldybės vadovai, kolegos seniūnai ir gausus būrys švėkšniškių. „Trumpa naktis buvo, o ryte šiek tiek troškino… O toliau gyvenimas ėjo ta pačia vaga“, – jubiliejų prisimena Alfonsas Šeputis. Gimęs saulėgrįžos dieną Mero Vytauto Laurinaičio potvarkiu padėkos jubiliejų proga pareikštos dviem seniūnams: A. Šepučiui ir liepos 11 d. 60 metų sukaktį minėjusiam Vainuto seniūnui Vitalijui Mockui. Abu yra didžiausią vadovavimo seniūnijoms stažą turintys valstybės tarnautojai, be to,