Sveikata žiemą: penki mitai, kuriais neverta tikėti

Šaltuoju metų laiku, kai padaugėja susirgimų peršalimo ligomis, savo sveikata susirūpiname gerokai labiau. Tačiau kartais šioje srityje persistengiame arba, atvirkščiai, nesiimame reikiamų veiksmų sveikatai apsaugoti. Egzistuoja nemažai klaidingų įsitikinimų, kuriais žmonės vadovaujasi rūpindamiesi savo ir artimųjų sveikata. Vaistininkai pateikia penkis populiarius su sveikata ir gera savijauta žiemą susijusius mitus, kuriais nederėtų vadovautis, jei norite būti sveiki ir kupini energijos.   

Pirmas mitas: peršalus išgelbės antibiotikai

Vos pajutę pirmuosius peršalimo simptomus dalis žmonių griebiasi antibiotikų. Tačiau įsitikinimas, kad tai vaistas, skirtas gydyti visas ligas, yra klaidingas. Kaip pažymi „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Edita Stankevičiūtė, virusų, kurie sukelia peršalimo ligas, antibiotikai negydo. Jie skirti bakterinėms infekcijoms įveikti.

Antibiotikus pacientams gali skirti tik gydytojas, įvertinęs visas paciento susirgimo ir ligos eigos aplinkybes.

„Taip pat reikia pastebėti, kad neretas ligonis antibiotikus vartoja ne taip, kaip nurodė gydytojas. Pavyzdžiui, juos pageria kelias dienas, o pasijutęs geriau vaistų vartojimą nutraukia. Antibiotikus reikia vartoti griežtai taip, kaip paskyrė gydytojas, paprastai 5-7 paras, pakankamomis dozėmis, o ne taip, kaip galbūt atrodo jums pačiam“, – akcentuoja vaistininkė.

Be to, būtinai atsižvelgti į tai, kokius kitus vaistus ar maisto papildus tuo metu vartojate.

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė-vedėja Edita Stankevičiūtė.

„Vaistų nesuderinamumas tarpusavyje, taip pat su kai kuriais maisto produktais gali apsunkinti sveikimą net ir nuo pačių paprasčiausių ligų. Tai ypač aktualu vyresniems, daugiau vaistų vartojantiems, ar lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms. Planuodami įsigyti net ir nereceptinių vaistų būtinai pasitarkite su vaistininku, pasakykite, kokius kitus preparatus vartojate. Taip tikrai išvengsite papildomų problemų, o vaistų suderinamumą visada galite nemokamai pasitikrinti mūsų vaistinėse“, – pataria „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.

Specialistų teigimu, neatsakingas antibiotikų vartojimas lėmė, jog atsparumas šioms vaistinėms medžiagoms yra pakilęs iki pavojingai aukšto lygio. Daugėja infekcijų, kurias išgydyti tampa vis sunkiau, o kartais net neįmanoma. Tad vartoti antibiotikus reikia itin atsakingai ir būtinai atsižvelgti į tai, kokius kitus vaistus ar maisto papildus tuo metu vartojate.

Antras mitas: kai šalta, geriau nekišti nosies į lauką

Nemažai žmonių, net ir mėgstančių aktyviai leisti laisvalaikį gamtoje ar gryname ore, žiemą, ypač temperatūrai nukritus žemiau 0 laipsnių Celsijaus, stengiasi atsisakyti pasivaikščiojimo ar sporto lauke. Daug kas mano, kad šaltas oras didina peršalimo susirgimų riziką. Tačiau, anot vaistininkės, tai ne visai tiesa.

„Žiemą iš tiesų gerokai padidėja sergamumas viršutinių kvėpavimo takų ligomis, gripu, virusinėmis infekcijomis. Dažnai sakoma, kad žmogus susirgo, nes sušalo ar jį perpūtė vėjas. Tačiau peršalimo ligas sukelia virusai, kurie į organizmą patenka oro lašeliniu būdu čiaudint ar kosint, paspaudus ranką sergančiajam žmogui ir vėliau palietus savo burną, nosį, akis. Todėl labai svarbu laikytis asmens higienos, pavyzdžiui, dažnai plauti rankas. Jei sunegalavote, susilaikykite nuo ėjimo į darbą, neleiskite vaikų į mokyklą ar darželį. Taip sumažinsite peršalimo ligų plitimo riziką“, – aiškina E. Stankevičiūtė.

Jos teigimu, žiemą tikrai nereikia atsisakyti pasivaikščiojimų gryname ore, mankštos, kitokios aktyvios veiklos, nes tai stiprina imunitetą, suteikia energijos, gerina nuotaiką, didina darbingumą. Žinoma, reikia vengti kraštutinumų ir susiderinti aprangą, kai oro temperatūra yra tikrai žema.

Trečias mitas: nenešiosi kepurės – susirgsi

Dažnas nuo vaikystės esame girdėję tėvų paliepimus žiemą į lauką eiti tik su kepure, antraip gresia įvairios ligos: nuo ausų uždegimo iki meningito. Tačiau E. Stankevičiūtės teigimu, nėra mokslinių įrodymų, kad žmonės, kurie šaltuoju metų laiku nenešioja kepurės, sirgtų dažniau nei jas dėvintieji. Reakcija į šaltį priklauso nuo individualių kiekvieno žmogaus organizmo savybių.

“Daug svarbiau dėmesį skirti avalynei, kad pėdos nesudrėktų, nes jose yra daugybė su kitais organais susijusių receptorių, nes tada greičiau sušąla visas organizmas. Tačiau jei žmogus neskiria savo sveikatai ir gyvenimo būdui daugiau dėmesio, nuo įvairių negalavimų neapsaugos nei šilčiausi batai, kepurė ir šalikai. Tikrai nesakome, kad nereikia nešioti keuprės, tačiau visada reikia atsižvelgti į organizmo reakciją, pavyzdžiui yra atvejų, kai kepurė, jos medžiagos sukėlė alergines reakcijas, pažeidžiama oda, plaukai, jeigu kepuraitė sukelia nemalonių pojūčių, ją patartina pakeisti kita, visur reikia racionalumo”, – pažymėjo vaistininkė.

Ketvirtas mitas: nereikia naudoti kremų, apsaugančių nuo UV spindulių

Gali nuskambėti keistai, ypač kai šaltuoju laikotarpiu saulės Lietuvoje sulaukiame nedažnai, tačiau kadangi žiemos mėnesiais žemės paviršius būna arčiau saulės, žmonės iš tikrųjų gauna daugiau žalingų spindulių, patys to nesuvokdami. Dėl mažėjančio ozono sluoksnio UVB spinduliai tapo stipresni, ir dabar priemonių su SPF reikia visus metus. Debesys mažai apsaugo nuo raukšles sukeliančių UVA spindulių. Tad žiemą savo odos priežiūros rutinoje neretai pamirštame priemones, apsaugančias nuo pavojingų ultravioletinių (UV) spindulių.

„Žiemą taip pat esame jų veikiami. Todėl ir šaltuoju metu reikia naudoti kremus su apsaugos nuo saulės veiksniu (SPF). Patariama rinktis odos priežiūros priemones, turinčias ne mažesnį SPF nei 15. “, – rekomenduoja vaistininkė.

Daug streso žiemą mūsų oda patiria ir dėl lauke „besikandžiojančio“ šaltuko, patalpose įjungto šildymo. Vaistininkė pabrėžia, kad šaltuoju metų laiku odą svarbu tinkamai drėkinti ir maitinti. Pavyzdžiui, dienos metu rinktis lengvesnės tekstūros drėkinamąjį veido kremą, nakčiai – maitinamąjį.

Penktas mitas: reikia maitintis riebiau ir sočiau

Laikytis sveikos mitybos principų žiemą kiek sunkiau nei šiltuoju metų laiku. Juolab, kad ir senosios tradicijos iki Gavėnios leidžia kaupti riebaliukus. Tačiau jei norime būti sveiki, energingi, išlaikyti kūno formas, anot E. Stankevičiūtės, turėtumėme stengtis nepaleisti vadžių.

„Sveikos mitybos piramidė nesikeičia priklausomai nuo sezono. Žinoma, mūsų racioną diktuoja sezoniniai produktai, bet mitybos principai išlieka tie patys. Daugiausia rekomenduojama vartoti grūdinių produktų, daržovių, vaisių, žuvies. Taip pat – pieno produktų, mėsos. Su saiku reikia vartoti saldumynus, cukrų, saldintus gėrimus, riebalus. Be to, ir mums įprastos maisto porcijos žiemą neturėtų didėti. Nemažiau svarbu per dieną išgerti apie porą litrų vandens. Visose srityse svarbiausia yra saikas“, – reziumavo “Gintarinės vaistinės” vaistininkė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.