Sveikai, ant laužo ir iš likučių – kas? Žuvienė!

Vasaros sezonas – pilnas gražių švenčių ir įvairių minėtinų datų, kurias praleidžiame su šeima ir draugais. Pavyzdžiui, po trankių Joninių šiandien minime Tarptautinę žvejų dieną. Be abejonės, pagrindiniu šios progos akcentu tampa žvejyba ir be jos neatskiriamas žuvies gaminimas. Abi veiklos gamtoje – puikiai suderinamos: vos iš ežero pagautą šviežią žuvį galima gardžiai iškepti ant netoliese įkurto grilio. Net ir nesuvalgius visos sužvejotos žuvies, keliautojas ir kulinaras Vytaras Radzevičius turi patarimą, kaip sumaniai panaudoti jau iškeptos žuvies likučius.

Vasara neatsiejama nuo žvejybos, tad būtent dabar galima pasimėgauti itin dideliu žuvies pasirinkimu. Po prabėgusių Joninių dažnas jau iki soties yra prisivalgęs mėsos patiekalų, todėl sveikesne alternatyva gali tapti lengvai ir greitai grilyje paruošiama žuvis.

Keliautojas ir prekybos tinklo „Lidl“ ambasadorius Vytaras Radzevičius teigia, kad ir pats labai mėgsta įvairių rūšių žuvį, iš kurios galima pasigaminti begalę gardžių patiekalų: „Žuvies valgau daug ir įvairios, tad savo racione neatsisakau tiek gėlavandenių, tiek jūrinių žuvų.“V. Radzevičius primena, kad tiek kasdienybėje, tiek švenčiant įvairias progas, žuvį galima valgyti ne tik gamintą šviežiai, bet ir iš jos likučių pagaminti puikių patiekalų. Tai geriausias būdas išvengti maisto švaistymo.

„Anksčiau po švenčių stalai lūždavo nuo įvairių patiekalų gausos, o baltas mišraines valgydavome net kelias dienas. Bet dabar šeimoje turime sutarimą, kad maisto nebūtų per daug ir išvengtume jo švaistymo. Susiplanuojame, kas, ką ir kiek gamins. Jei norisi daugiau patiekalų, gaminame mažesniais kiekiais”, – savo asmenine patirtimi dalijasi V. Radzevičius. Iš ant keptuvės ar grilio kepto maisto keliautojas neretai su šeima gamina įvairius naujus patiekalus, kurie irgi gali išsiskirti savo skoniu ir kokybe.

„Jei lieka paukštienos – ją dažniausiai pasišildome keptuvėje ant sviesto su svogūnais ir grietinėle. Labai paprastas ir skanus patiekalas. O jei lieka keptos žuvies – gaminu gardžią žuvienę, kurios receptą nusižiūrėjau Turkijoje ir Vengrijoje. Abiejose šalyse ji gaminama panašiai, tad turbūt gali būti Osmanų imperijos palikimas“, – aiškina pasaulį išnaršęs keliautojas.

Osmanų imperijos virtuvės įkvėpta senovinė žuvienė – paprastai

Ypatingą minėtos žuvienės receptą tiek iš šviežios, tiek iš keptos žuvies V. Radzevičius skatina išbandyti ir patiems. Kaip teigia keliautojas, gaminant šį patiekalą svarbiausia tai, kad žuvies pakankamai gausu. „Gamindamas šią žuvienę stengiuosi, kad joje būtų kuo daugiau žuvies ir mažiau kitų ingredientų. Nededu bulvių ar kruopų, tada žuvies skonio būna daugiau“, – patarimais dalijasi „Lidl” ambasadorius.

Pasigaminti šį patiekalą 4 valgytojams reikės: 1 kg gėlavandenės žuvies arba keptos žuvies likučių, 1 didelio svogūno, 1 litro vandens, 2 šaukštelių saldžiosios paprikos miltelių, 1 mažo aitriojo (čili) pipiro, druskos pagal skonį.

Jei žuvienę gaminsite iš šviežios žuvies, pirmiausia ją nuvalykite, išdarinėkite ir pasūdykite. Kaip pataria keliautojas V. Radzevičius, kraujo iš žuvies galima ir neišplauti – tai suteiks daugiau skonio ruošiamai sriubai. Taip paruoštą žuvį palikite pastovėti apie valandą. Vėliau sudėkite supjaustytą žuvį į puodą, įdėkite perpus padalintą svogūną, užpilkite vandeniu ir virkite ant stiprios kaitros.

Kai žuvienė užvirs, sumažinkite kaitrą, įdėkite šaukštelį paprikos, aitrųjį pipirą ir nemaišydami virkite uždengę puodą ant mažos ugnies apie 25 minutes. Likus maždaug 5 minutėms iki virimo pabaigos, įdėkite antrą paprikos šaukštelį ir druskos pagal skonį.

Tą patį receptą V. Radzevičius ruošia ir kai lieka ant grilio keptos žuvies. Keliautojas žuvienės sultinį išverda tuo pačiu metodu, iš po žuvies valymo likusių galvų ir pelekų. Kai sultinys išverda, į lėkštę gausiai dedami keptos žuvies likučiai ir viskas užpilama karštu žuvies sultiniu.

ELTA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įamžinama seserų elzbietiečių veikla Švėkšnoje

2023 m. Šilutės Hugo Šojaus muziejaus Švėkšnos ekspozicija įgyvendina projektą „Šv. Jokūbo festivalis Švėkšnoje: seserų elzbietiečių veikla Švėkšnoje“. Projekto tikslas – įamžinti vienuolės Antaninos Žemgulytės-Bonitos bei seserų elzbietiečių veiklą Lietuvoje ir Švėkšnoje. Po Pirmo pasaulinio karo nepriklausomoje Lietuvoje susiklostė palankios sąlygos augti vienuolijoms. 1918–1940 m. Lietuvoje naujai įsikūrė 11 ordinų ir kongregacijų vienuoliai: vargdienių seserys, kazimierietės, kryžietės, elzbietietės, pranciškonės, jėzuitai, kapucinai, dominikonai, saleziečiai, pranciškietės ir salezietės. 1924 m. į Lietuvą iš Karaliaučiaus, kur buvo įsikūręs kongregacijos provincijos centras su noviciatu,

Kaip tinkamai laikyti nusipirktą pieną

Pienas – vienas perkamiausių lietuvių maisto produktų. Kad jis išlaikytų savo skonį ir maistines savybes iki pat galiojimo laiko pabaigos, jį parsinešę namo turėtume laikytis tam tikrų taisyklių. Dalis iš jų, ko gero, yra žinomos daugeliui, tačiau kai kurios gali nustebinti. Apie tai, kokių klaidų vengti nusipirkus pieno, pasakoja prekės ženklą „Dvaro“ valdančios bendrovės „Pieno žvaigždės“ vyriausioji technologė Dalia Mickeliūnienė. Pienas turi būti laikomas šaldytuve. Tad įsipylę pieno, visuomet stenkitės kuo greičiau jį padėti atgal į šaldytuvą. Taip pat visuomet

Gydymo įstaigos gaus daugiau lėšų už suteiktas paslaugas, medikai – didesnius atlyginimus

Siekiant sudaryti sąlygas gydymo įstaigoms nuo 2024 m. sausio 1 d. didinti medikų darbo užmokestį ne mažiau kaip 10 proc., sveikatos apsaugos ministro įsakymu padidintos asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainos. Tai leis gydymo įstaigoms gauti papildomų lėšų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) ir skirti jas darbuotojų darbo užmokesčiui didinti. Pagal padidintus įkainius būtų atsiskaitoma už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, suteiktas nuo šių metų lapkričio 1 d. „Laikomės įsipareigojimų reguliariai didinti medicinos darbuotojų atlygius – tai daroma peržiūrint įkainius

Su patyčiomis mokyklose vaikai kovoja pasitelkę piešinius

Patyčios tarp mokyklinio amžiaus vaikų yra viena opiausių problemų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, patyčias patiria vidutiniškai 42 proc. berniukų ir 37 proc. mergaičių 40-yje labiausiai išsivysčiusių šalių. Pasipriešinti patyčioms nusiteikę ir Lietuvos vaikai, pasitelkę tam kūrybingas idėjas. „Su patyčiomis susidurti gali ne tik vaikai ar paaugliai, bet ir suaugusieji. Tačiau, jei suaugusieji gali apsiginti, labai dažnai vaikai jaučiasi bejėgiai prieš juos emociškai, o kartais net fiziškai žalojantį elgesį. Galime pasidžiaugti, kad patyčios mokyklose nebėra tabu – ši problema ne

Taip pat skaitykite