Sveika gyvensena pagal V. Musvydaitę

V. Musvydaitė ėjimo varžybose, asmeninio archyvo nuotr.

Prasidėjęs pavasaris vis dažniau verčia susimąstyti apie sveikesnį gyvenimo būdą – galimybes praleisti daugiau laiko gamtoje, pasirūpinti tinkama mityba ir nesunkiai pasiruošti artėjančiam vasaros sezonui. Didžiausias Lietuvoje nemokamas „IKI ėjimo varžybas“ organizuojanti sveikatingumo motyvatorė Vlada Musvydaitė sako, kad į sveiką gyvenseną reikia eiti palengva ir pasidalina savo patirtimi, kurią nesunkiai sau gali pritaikyti kiekvienas.

Ėjimas – veikla, suburianti visą šeimą

Nors daugelis pavasarį susikoncentruoja į kūno linijų tobulinimą, V. Musvydaitė sako, kad daug svarbiau – bendros veiklos su visa šeima. Pasak jos, tai ne tik padeda lengviau pasiekti užsibrėžtų tikslų, bet ir skatina sveikiau maitintis bei daugiau judėti gryname ore.

„Tereikia šiek tiek išradingumo – kartu eiti į parduotuvę apsipirkti, kartu gaminti ar dalyvauti įvairiose aktyviose veiklose, kurioms motyvuoja skirtingi dalykai. Pavyzdžiui, kai visa šeima gamina maistą, net mažieji pradeda valgyti tai, kas anksčiau jiems atrodė nepatrauklu. Taip pat pastebiu, kad šeimos, kurios dalyvauja ėjimo renginiuose, džiaugiasi ne tik kartu praleistu laiku gryname ore, bet ir, pavyzdžiui, bendra šeimos nuotrauka, kurią padaro mūsų fotografas. Galbūt kažkam tai jau yra šeimyninė tradicija ir nesvarbu, koks motyvas juos iki šių veiklų atvedė“, – sako V. Musvydaitė.

Šiemet vyksiančių didžiausių šalyje „IKI ėjimo varžybų“ ėjimo varžybų idėja taip pat kilo iš noro suburti šeimas, paskatinti jas gyventi sveikiau ir aktyviau. Pasak Indrės Baltrušaitienės, prekybos tinklo komunikacijos vadovės, sveikas gyvenimo būdas ir sveika mityba yra neatsiejamos nuo šio prekės ženklo vertybių.

„Sveikos gyvensenos įpročius būtina ugdyti nuo vaikystės, todėl turime stengtis rodyti gerą pavyzdį mažiesiems. Šeimų dalyvavimas ėjimo varžybose yra tam puikiai tinkama vieta, kadangi čia akcentuojame ne tik judėjimo, bet ir sveikos mitybos svarbą. Pernai ėjimo varžybose įkūrėme specialų „Žingsnių turgų“, kuriame dalyviai nueitus žingsnius galėjo iškeisti į šviežias daržoves ir vaisius, taip jų išdalinome net 10 tūkst. Šiemet norėjome į šią ėjimo iniciatyvą įtraukti kuo daugiau žmonių, kad galėtume dar platesnei auditorijai parodyti, kaip svarbu ugdyti savo įpročius, didinti fizinį aktyvumą ir rinktis sveikesnius produktus“, – sako I. Baltrušaitienė.

Nuo 5 iki 15 tūkst. žingsnių kasdien

V. Musvydaitė sako, kad po žiemos daugelis pamiršta pagrindinius sveikatingumo principus ir per mažai laiko skiria judėjimui. Norint vėl grįžti į ritmą, svarbu suvokti, kad judėti reikia visada – net ir darbo metu.

„Daugelis mano, kad pakanka pasivaikščioti tik po darbo, tačiau mano pagrindinė rekomendacija yra kiekvieną valandą atrasti bent 5 minutes pajudėjimui. Kartais pakanka darbe tiesiog nueiti prie spausdintuvo, kolegos ar sugalvoti kitų būdų, kaip atsitraukti nuo darbo stalo. Tai ypač svarbu tiems, kurie visą dieną dirba sėdimą darbą. Pajusite, kaip ilgainiui pradėsite gerai jaustis, net pagerės nuotaika“, – sako sveikatingumo motyvatorė.

Nusprendus sveikiau gyventi, V. Musvydaitė rekomenduoja neišsikelti per didelių tikslų. Pradėjus judėti kiekvieną valandą po 5 minutes, ji skatina nepamiršti ir ilgesnių pasivaikščiojimų laisvalaikiu – vakare arba savaitgaliais.

„Mūsų sukurtoje programėlėje „#walk15“ yra pateiktos 3 rekomendacijos, kiek žmogus turėtų nueiti per dieną. Mažiausia riba – 5 tūkst. žingsnių – tai norma, kurią privalome pasiekti kasdien. Kita riba – tai Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbta rekomendacija – 10 tūkst. žingsnių per dieną. O mes rekomenduojame 15 tūkst. žingsnių ribą, kurią vadiname „eiti ir pažinti“. Ji ypač tinkama savaitgaliams, kuomet žmonės turi daugiau laiko, gali leistis su šeima į ilgesnius pasivaikščiojimus ir artimiau susipažinti su mus supančia aplinka“, – pataria V. Musvydaitė.

Mitybai taip pat reikia laiko

Formuojant sveikos gyvensenos įpročius, V. Musvydaitė sako, kad svarbu pamažu ne tik pradėti judėti, bet ir keisti mitybos principus.

„Iš pradžių siūlau pradėti valgyti 4 kartus per dieną, o išsiugdžius šį įprotį – atkreipti dėmesį į tai, ką valgote. Mano rekomenduojama taisyklė – kas savaitę išimti po produktą, kuris nėra labai maistingas. Taip galėsite patys kontroliuoti save, o lėti pokyčiai bus efektyvesni ir nekels streso“, – pataria sveikatingumo motyvatorė.

Pati V. Musvydaitė sako, kad pusryčiai yra neatsiejama jos dienos dalis, o skanius ir sveikus patiekalus ji atranda eksperimentuodama virtuvėje.

„Aš labai mėgstu grūdėtą varškę, košę, cukinijų blynelius, o visai neseniai atradau ir sveikus ledus. Tereikia į graikišką jogurtą įberti goji uogų ir jį užšaldyti – neįtikėtinai skanu. Taip pat gaminu gal 10 skirtingų kiaušinienių ir omletų, mėgstu nustebinti šeimą. Kartais pusryčiams padarau kelias skirtingas kiaušinienes, nes visų skoniai skiriasi, bet tai nevargina. Man patinka gaminti, o naujų receptų atradimui mane ir įkvepia meilė šeimai“, – sako Vlada.

Sveikatingumo motyvatorė taip pat vadovaujasi principu, kad lėkštėje turi būti įvairių spalvų. Jos namuose šviežios daržovės valgomos ištisus metus, todėl ir vaikams jos nėra svetimos.

Monika Rimdžiūtė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

„Mano VMI“ jau galima rasti žemės mokesčio deklaracijas

žemės mokesčio

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad nuo spalio 21 d. privačios žemės savininkai prisijungę prie Mano VMI jau gali sužinoti mokėtiną žemės mokesčio sumą už 2021 m. ir iš karto ją apmokėti. VMI e. paslaugomis nesinaudojantieji žemės mokesčio deklaracijų sulauks paštu iki lapkričio pradžios. Žemės mokestį šiais metais reikia sumokėti iki lapkričio 15 d. Šilutės rajono savivaldybėje šiais metais žemės mokestis apskaičiuotas 11,5 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybės biudžetą sumokės beveik 646,2 tūkst. eurų: apie

Artėja galingas vėjas, pajūryje siautės audra

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad ketvirtadienį, spalio 21 d., Lietuvos link pasuko naujas žemo atmosferos slėgio sūkurys ir užgrius didele jėga.  Stiprės pietų, pietvakarių vėjas, kurio gūsių gali neatlaikyti medžiai, yra pavojaus ir nesandariems statiniams, lauke paliktiems daiktams. Ypač pavojinga palikti automobilius po medžiais, kurie, neatlaikę stipraus vėjo, gal lūžti, užgriūti automobilius, pastatus ir kt. Nulaužtų, išverstų medžių gali rastis ir keliuose, gatvėse, todėl patartina be būtinos priežasties  nevykti į kelionę. Visoje šalyje vėjo gūsiai sieks 15-20 m/s. Artėjant vakarui

Kas geriausiai padeda įveikti rudeninį liūdesį?

Kaip įveikti liūdesį? Trumpėjančios dienos, vis labiau apniukęs oras ir spaudžiantis šaltukas – tai tik kelios priežastys, kurios atrodo kaltos dėl suprastėjusio nuotaikos ir išaugusio noro nieko neveikti. „Eurovaistinės“ farmacininkė sako, kad slogią nuotaiką rudenį įveikti galima, tereikia nedelsti ir imtis priemonių. Farmacininkė Elvyra Ramaškienė sako, kad rudenį dažniau nei įprastai klientai užsuka į vaistinę ieškodami priemonių, kurios padėtų išsaugoti energiją ir gerą nuotaiką. „Rudenį dažniau pasidaro liūdna, nes baigiasi vasara, mažai saulės, tad ir mūsų organizme nepasigamina natūraliai vitaminas

Kaip elgtis siaučiant stipriam vėjui?

Kaip elgtis siaučiant stipriam vėjui?

Šiandien Lietuvoje siaus labai stiprus vėjas, ypač vakariniuose šalies rajonuose. Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) stiprina budinčias pajėgas ir ruošiasi operatyviai likviduoti galimus gedimus bei prašo gyventojų gamtos stichijų metu būti atidiems. Kaip elgtis siaučiant stipriam vėjui? Svarbu nesiartinti prie elektros įrenginių ar oro linijų, o pastebėjus pažeistus elektros tinklo įrenginius ar nutrūkusius laidus, būtinai nedelsiant apie tai pranešti ESO telefonu 1852. Pateikiame keturis svarbiausius elgesio principus, padėsiančius išvengti skaudžių nelaimių. Pagrindinis dalykas, kurį turi atsiminti kiekvienas, tai pastebėjus nutrūkusį elektros

Taip pat skaitykite